„Eikite paskui mane, aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mt 4,19). Tokie Jėzaus žodžiai nuskambėjo Galilėjos ežero pakrantėje, kai broliai žvejai buvo kviečiami palikti tinklus ir pradėti naują kelią. Tada prasidėjo drąsos ir ištikimybės kupina istorija, kuri tęsiasi iki dabar. Ką reiškia tapti žmogaus sielų žveju? Ar tai reiškia, kad kiekvienas tikintysis kviečiamas dalintis Evangelijos džiaugsmu, … [Skaityti toliau…]
Homilija – tai ne tik pamokslas, bet ir dvasinis kvietimas įsigilinti į Šventojo Rašto ištraukas bei jų prasmę asmeniniame gyvenime. Pats žodis homilía kilęs iš senosios graikų kalbos ir reiškia „pokalbį“. Ši sąvoka pabrėžia, kad homilija nėra oficialus, nuo klausytojų nutolęs pranešimas, o broliška ir seseriška dalijimosi Dievo žodžiu forma. Tradiciškai ji sakoma Bažnyčios liturgijoje, … [Skaityti toliau…]
Sakoma, kad žmogaus kūnas gali praeiti, tačiau vidinė esybė pasiekia amžinąjį prieglobstį. Per visą religijų istoriją tikėta, jog gyva būtybė nėra vien iš materijos sudarytas mechanizmas. Neapčiuopiama asmenybės dalis, vadinama siela, neretai pristatoma kaip amžinos prigimties, nes jos neapriboja joks fizinis aspektas. Nors šią tiesą kai kas kvestionuoja, daug tikinčiųjų laiko ją kertiniu dvasinio gyvenimo … [Skaityti toliau…]
Ikonizmas – tai religinė ar kultūrinė praktika, kai dievybės, šventos esybės ar dvasiniai simboliai vaizduojami materialiais atvaizdais, tokiais kaip statulos, paveikslai, ikonos ar skulptūros. Šie atvaizdai laikomi šventais, simbolizuojančiais dieviškumą, ir naudojami garbinimo, meditacijos ar apeigų metu. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „eikōn“ (atvaizdas, ikona), reiškiančio vizualų šventojo aspekto atspindį. Pagrindinės savybės: Istoriniai pavyzdžiai: … [Skaityti toliau…]
Adi Granth (pandžabų kalba: ਆਦਿ ਗ੍ਰੰਥ, liet. „Pirminė knyga“ arba „Pirmoji knyga“) yra pagrindinis sikhizmo šventraštis, laikomas amžinuoju sikhų guru (Guru Granth Sahib). Sudarytas 1604 m. penktojo sikhų guru Arjano Devo, Adi Granth yra poetinių giesmių (hymnų) rinkinys, kuriame užrašyti sikhų guru, taip pat įvairių hinduistų ir musulmonų šventųjų mokymai. 1708 m. dešimtasis guru Gobind … [Skaityti toliau…]
Aionai – tai dieviškosios emanacijos, kilusios iš tobulo dieviškojo pasaulio – Pleromos. Žodis aionas (gr. αἰών) graikų kalboje reiškia „amžinybę“, „gyvenimo laikotarpį“ arba „pasaulio amžių“. Gnostinėje tradicijoje aionai nėra tik laiko ar būties tarpsniai – jie yra gyvos, dieviškos būtybės, spinduliuojančios iš aukščiausiosios dievybės (Dažnai vadinamos Monada arba Tėvu). Pagrindinės idėjos: Kas sukūrė šią sampratą? … [Skaityti toliau…]
Kovilas – tai tamilų terminas, vartojamas hinduistų šventyklai, ypač Pietų Indijoje, dažnai siejamas su Šivos, Višnu ar kitų dievybių garbinimu. Žodis kovil (tamil. கோவில்) kilęs iš tamilų kalbos, reiškiančio „dievų namai“ arba „šventovė“, nuo šaknies kō („karalius“ arba „dievas“) ir il („namas“). Lietuvių kalboje vartojamas kaip kovilas, išlaikant tamilų formą. Kitomis kalbomis atitikmenys skiriasi: hindi … [Skaityti toliau…]
Abadonas – vienas paslaptingiausių vardų Biblijos ir apokaliptinės literatūros pasaulyje. Jo vardas siejamas su griovimu, sunaikinimu ir bedugnės chaotiškomis jėgomis. Hebrajų kalboje „Abaddon“ (אַבָדֹן) reiškia „sunaikinimą“ arba „pražūties vietą“. Senajame Testamente, ypač Jobo knygoje ir Psalmėse, „Abadonas“ vartojamas kaip sinonimas mirusiųjų pasauliui, kapui ar bedugnei. Pavyzdžiui, Jobo knygoje (26, 6) sakoma: „Prapuolės buveinė – atidengta … [Skaityti toliau…]
Stela (lot. stela, gr. stēlē) – tai vertikaliai pastatyta akmeninė lenta arba plokštė, dažnai dekoruota užrašais, reljefais ar piešiniais, naudojama įvairiose senovės kultūrose kaip paminklas, atminimo ženklas ar ritualinis objektas. Nuo Egipto iki Graikijos, nuo Mesopotamijos iki Mesoamerikos, stelos atliko svarbų vaidmenį įamžinant mirusiuosius, žymint svarbius įvykius ar šlovinant dievus. Žodis stela kilęs iš graikų … [Skaityti toliau…]
Jonas Moschas (John Moschus, gr. Ἰωάννης Μόσχος) buvo vienas iškiliausių VII a. Bizantijos vienuolių, klajoklių bei rašytojų, palikęs neįkainojamą liudijimą apie Rytų krikščionybės vienuolystės tradicijas. Dažnai šaltiniuose jis minimas su prievardžiu Eukratas (Eukratas, gr. Εὐκρατᾶς), simbolizuojančiu jo asketišką santūrumą ir dvasinę drausmę. Gimęs apie 550 metus, jis savo dvasinį kelią pradėjo Šventojo Teodosijaus vienuolyne (Monastery … [Skaityti toliau…]
Fiodoro Dostojevskio „Broliai Karamazovai“ (1879–1880) yra vienas giliausių literatūros kūrinių, tyrinėjantis žmogaus sielos kovas, tikėjimo prigimtį ir moralinius pasirinkimus. Šis romanas, laikomas Dostojevskio šedevru, pasakoja apie trijų brolių ir jų tėvo likimus, tačiau per jų dramas atsiskleidžia universalūs klausimai apie Dievą, laisvę ir žmogaus atsakomybę. Romanas vyksta XIX a. Rusijoje ir pasakoja apie Karamazovų šeimą: … [Skaityti toliau…]
Okuninushi (jap. 大国主神 – Ōkuninushi‑no‑kami, liet. Okuninuši) yra viena svarbiausių Japonijos mitologijos ir šintoizmo dievybių, siejama su žemės sukūrimu, gydymu, magija ir žmonių likimu. Ši dievybė užima ypatingą vietą Izumo regiono tradicijoje, kuri laikoma viena seniausių ir savičiausių šintoizmo šakų. Okuninushi mitai pateikiami pagrindiniuose Japonijos mitologiniuose šaltiniuose, tokiuose kaip „Kojiki“ ir „Nihon Shoki“, kuriuose jis … [Skaityti toliau…]