Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Hansas Christianas Andersenas Pasaka „Taukų žvakė“ (daniškai „Tællelyset“) buvo parašyta apie 1820–1830 metus, tačiau paskelbta tik 2012 metais, kai buvo atrasta rankraštis Anderseno archyve. Manoma, kad tai viena iš pirmųjų jo pasakų, parašyta dar prieš jam tampant garsiu rašytoju. Ši pasaka buvo atrasta tik po daugelio metų, todėl laikoma unikaliu Anderseno kūrybos perlų, atskleidžiančiu jo … [Skaityti toliau…]
Autorius: Hansas Christianas Andersenas Pasaka „Rojaus sodas“ (daniškai „Paradisets Have“) buvo paskelbta 1839 metais Hanso Christiano Anderseno rinkinyje „Pasakų knyga vaikams“ („Eventyr, fortalte for Børn“). Įdomus faktas: Ši pasaka yra viena iš Anderseno kūrinių, kurie sujungia krikščionišką simboliką su liaudies pasakų elementais, nagrinėdami pagundų ir moralinio pasirinkimo temas. Joje ryškus biblinis Adomo ir Ievos motyvas, … [Skaityti toliau…]
Autorius: Hansas Christianas Andersenas Pasaka „Paskutinis senojo ąžuolo sapnas“ (angliškai „The Last Dream of the Old Oak“) buvo paskelbta 1858 metais Hanso Christiano Anderseno rinkinyje „Naujos pasakos ir istorijos“ („New Fairy Tales and Stories“). Ši pasaka yra viena iš Anderseno vėlesnių kūrinių, kuriuose jis dažnai nagrinėja gamtos, gyvenimo ciklo ir dvasinio transcendentiškumo temas. Skirtingai nuo … [Skaityti toliau…]
Autorius: Jacob ir Wilhelm Grimm Pasaka „Šv. Juozapas miške“ (vokiškai „Der heilige Joseph im Walde“) buvo įtraukta į brolių Grimmų rinkinį „Kinder- und Hausmärchen“ antrajame leidime 1819 metais. Įdomus faktas: Ši pasaka yra mažiau žinoma Grimmų kūryboje, tačiau ji atspindi jų pasakoms būdingą moralinį kontrastą tarp gėrio ir blogio. Šv. Juozapas, kaip dangiška figūra, simbolizuoja … [Skaityti toliau…]
Autorius: Jacob ir Wilhelm Grimm Pasaka „Mirtis – krikšto tėvas“ (vokiškai „Der Gevatter Tod“) buvo įtraukta į brolių Grimmų rinkinį „Kinder- und Hausmärchen“ pirmajame leidime 1812 metais. Ši pasaka yra viena iš tų Grimmų istorijų, kurios sujungia liaudies išmintį su krikščioniškais ir mitologiniais elementais. Mirtis kaip personifikuota figūra atspindi senąją Europos folkloro tradiciją, kur ji … [Skaityti toliau…]
Autorius: Jacob ir Wilhelm Grimm Pasaka „Vargšai ir turtingieji prie dangaus vartų“ (vokiškai „Der Arme und der Reiche“) įtraukta į brolių Grimmų rinkinį „Kinder- und Hausmärchen“ antrajame leidime 1819 metais. Įdomus faktas: Ši trumpa pasaka pabrėžia religinę temą apie dangaus teisingumą, o jos pabaiga su šv. Petru paaiškinimu dažnai sukelia diskusijų, nes ji lygina vargšus … [Skaityti toliau…]
Autorius: Jacob ir Wilhelm Grimm Pasaka „Dievo maistas“ (vokiškai „Gottes Speise“) buvo paskelbta brolių Grimmų rinkinyje „Grimmų pasakos“ („Grimms’ Fairy Tales“) 1812 metais, pirmajame leidime. Įdomus faktas: Brolių Grimmų pasakos dažnai turi tamsių ir pamokančių elementų, skirtų ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Ši pasaka yra trumpa, bet labai stipri, perteikianti moralę apie gailestingumą, dalijimosi … [Skaityti toliau…]
Pasakos apie Dievą yra ypatinga liaudies kūrybos ir literatūros dalis, kurioje persipina tikėjimas, moralės pamokymai ir vaizduotės pasaulis. Jose dažnai pasakojama apie Dievo ir žmogaus santykį, apie teisingumą, gėrio ir blogio kovą, apie vargšų paguodą ir galingųjų nuopuolį. Tokios pasakos nėra vien tik vaikų pramoga – jos tinka įvairaus amžiaus skaitytojui. Vaikai jose randa paprastą … [Skaityti toliau…]
Klausimas, kuris skamba provokuojančiai ir filosofiškai. Fizikoje šviesos greitis laikomas fundamentalia riba, kurios neįmanoma peržengti. Tai tarsi pati Visatos „konstitucija“, užrašyta ne popieriuje, o pačiame materijos ir energijos audinyje. Bet jeigu tikime, kad pasaulis yra Dievo kūrinys, iškart kyla klausimas: ar Dievas pats sau užsidėjo tokias ribas, ar šios ribos tik mums, kūriniams? Šviesos greitis … [Skaityti toliau…]
Katalikiška mokykla (ar gimnazija) – tai ne tik vieta, kur vaikai mokosi matematikos, kalbų ar istorijos. Tai ugdymo bendruomenė, kurioje šalia įprastų dalykų didelis dėmesys skiriamas vertybėms, tikėjimui ir asmenybės formavimui. Tokiose mokyklose ugdymas grindžiamas Evangelijos principais: pagarba žmogui, artimo meile, sąžiningumu, tarnyste bendruomenei. Kasdienybėje tai reiškia, kad šalia įprastų pamokų vaikai gali turėti maldos … [Skaityti toliau…]
Kinija nuo seniausių laikų buvo dvasinių ir filosofinių mokymų lopšys, kur įvairios religijos ir tikėjimai formavo visuomenės pasaulėžiūrą. Skirtingos tradicijos susiliejo, papildė viena kitą ir darė įtaką šalies kultūrai bei valdymui. Ankstyviausi religijos pėdsakai Kinijoje siekia neolito laikus, kai žmonės garbino gamtos reiškinius, dvasių pasaulį ir protėvius. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės gali daryti įtaką gyvųjų … [Skaityti toliau…]
Žmonės nuo seniausių laikų bandė suteikti savo darbams ir kūriniams dangišką prasmę. Ne tik bažnyčiose ar maldose, bet ir kasdienybėje buvo ieškoma būdų, kaip susieti žmogaus veiklą su tuo, kas aukštesnis už jį. Todėl nenuostabu, kad ir versle ar mene atsirado prekių ženklai, tiesiogiai naudojantys Dievo vardą ar religinę simboliką. Tokie pavadinimai turi ypatingą trauką … [Skaityti toliau…]