Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
„Gileadas“ (originalus angliškas pavadinimas Gilead) – amerikiečių rašytojos Marilynne Robinson 2004 m. išleistas romanas, pelnęs Pulitzerio premiją ir Nacionalinės kritikų ratų apdovanojimą. Lietuviškai jis pasirodė kaip Gileadas. Tai epistolinis kūrinys – ilgas, fragmentiškas laiškas, kurį 1956 m. rašo septyniasdešimt šešerių metų kongregacionalistų pastorius Johnas Amesas savo septynmečiui sūnui. Amesas žino, kad greitai mirs nuo širdies … [Skaityti toliau…]
Fumie (踏み絵) – tai ne šiaip religinis daiktas, o vienas iš žiauriausių ir veiksmingiausių Tokugavos šiogūnato įrankių, skirtų išnaikinti krikščionybę Japonijoje. XVII a. pradžioje, kai krikščionybė buvo oficialiai uždrausta, valdžia susidūrė su problema: kaip atpažinti slaptai tikinčius žmones, vadinamuosius kakure kirishitan (pasislėpusius krikščionis)? Paprasto klausimo „ar tu krikščionis?“ neužteko – žmonės galėjo meluoti. Reikėjo kažko, … [Skaityti toliau…]
„Tyla“ (originalus japoniškas pavadinimas 沈黙 / Chinmoku, angliškai Silence) – japonų rašytojo Shūsaku Endō (1923–1996) 1966 m. išleistas istorinis ir teologinis romanas, pelnęs Tanizaki premiją ir laikomas vienu svarbiausių XX a. japonų literatūros kūrinių. Lietuviškai jis pasirodė kaip Tyla. Romanas nukelia į XVII a. Japoniją, į laikus po Šimabaros sukilimo, kai krikščionybė buvo žiauriai persekiojama, … [Skaityti toliau…]
„Paskutinis Kristaus gundymas“ (originalus graikiškas pavadinimas Ο Τελευταίος Πειρασμός / O Teleftéos Pirasmós, angliškai The Last Temptation of Christ) – vienas garsiausių ir kontroversiškiausių XX a. romanų, kurį 1950–1951 m. Antibe parašė graikų rašytojas Nikos Kazantzakis (1883–1957). Kūrinys pirmą kartą pasirodė graikiškai 1955 m., o angliškai – 1960 m. Lietuviškai jis žinomas kaip Paskutinis Kristaus … [Skaityti toliau…]
Šv. Jono Kopėtininko „Kopėčios“ („Dieviškojo pakilimo kopėčios”) yra vienas iš tų kūrinių, kurie ne tik formavo vienuolystės tradiciją, bet ir tapo visos krikščioniškosios dvasinės kultūros atrama. Tai tekstas, parašytas Sinajaus kalno tyloje VI–VII amžiuje, žmogaus, kurio vardas graikiškai skamba Ἰωάννης τῆς Κλίμακος, lotyniškai – Johannes Climacus, o pats kūrinys vadinamas Κλίμαξ, Scala Paradisi arba The … [Skaityti toliau…]
Šv. Izaokas Siras, rusų tradicijoje vadinamas „преподобный Исаак Сирин Ниневийский“, yra VII amžiaus Rytų krikščionybės asketas, vienuolis ir trumpai ėjęs Ninevijos vyskupo pareigas. Jo pagrindinis kūrinys, originaliai parašytas sirų kalba, vadinasi „ܡܶܡܪ̈ܐ ܕܐܝܣܚܩ ܣܘܪܝܐ“ – tai Izaoko Siro Ascetiniai žodžiai. Graikų tradicijoje jis žinomas kaip „Λόγοι ἀσκητικοί“, slavų – kaip „Слова постнические“, o lotyniškoje recepcijoje … [Skaityti toliau…]
Quinque Viae (lotyniškai – „Penki keliai“ arba „Penki argumentai“) – tai penki klasikiniai proto argumentai Dievo buvimui įrodyti, kuriuos XIII a. suformulavo šventasis Tomas Akvinietis. Jie yra vieni žinomiausių ir įtakingiausių filosofijos istorijoje. Pagrindinis šaltinis – Summa Theologiae (liet. Teologijos suma), I dalis, 2 klausimas, 3 straipsnis (Summa Theologiae I, q. 2, a. 3). Tomas … [Skaityti toliau…]
Decretum Gelasianum – lotyniškas pavadinimas, kuris pažodžiui reiškia „Gelasijaus dekretas“. Pilnesnė forma dažnai skamba Decretum Gelasianum de libris recipiendis et non recipiendis – „Gelasijaus dekretas apie knygas, kurias reikia priimti ir kurių nereikia“. Tai ne formalus įstatymas šiuolaikine prasme, o ankstyvosios krikščionybės dokumentas, kuriame aiškiai atskiriama, kas laikytina Dievo įkvėptu Šventuoju Raštu, o kas – … [Skaityti toliau…]
The Foundations of Buddhism (liet. „Budizmo pagrindai“) – tai viena solidžiausių ir labiausiai gerbiamų akademinių įvadų į budizmą anglų kalba. Ją 1998 m. parašė britų mokslininkas Rupert Gethin, Birmingemo universiteto profesorius, specializuojantis ankstyvajame budizme ir abhidhammoje. Skirtingai nuo daugelio populiarių knygų, ši nėra nei „savipagalbos“ vadovas, nei vienos mokyklos propaganda. Gethin stengiasi parodyti tai, kas … [Skaityti toliau…]
Milindos klausimai (Milindapañha) – tai vienas įdomiausių ir gyviausių ankstyvojo budizmo tekstų. Jis parašytas dialogo forma tarp graikų karaliaus Milindos (istorinio indograikų karaliaus Menandro I) ir budistų vienuolio Nāgasenos. Tekstas nėra sausas traktatas – tai gyvas, protingas, kartais net aštrus pokalbis, kuriame karalius kelia aštrius klausimus, o vienuolis atsako aiškiai, logiškai ir dažnai su puikiomis … [Skaityti toliau…]
Dhammapada (pali kalba – „Dhammos posmai“; pažodžiui dhamma – „mokymas, tiesa, dėsnis“, pada – „žodis, posmas, kelias“) – tai vienas seniausių, trumpiausių ir labiausiai vertinamų budizmo tekstų. Jis priklauso Theravados tradicijos Pali kanonui (Tipiṭaka), konkrečiai – Khuddaka Nikāya („Trumpajai kolekcijai“) Sutta Piṭaka dalyje. Skirtingai nuo ilgų dialogų ar filosofinių traktatų, Dhammapada yra posmų rinkinys – … [Skaityti toliau…]
Vimalakīrti Nirdeśa Sūtra (skr. Vimalakīrti-nirdeśa-sūtra, kin. 維摩詰所說經 Wéimójí suǒshuō jīng, tib. དབྱིག་གཉེན་གསུངས་པའི་མདོ། Yiknyen Sungpe Do) – lietuviškai dažniausiai vadinama Vimalakirtčio sutra arba Vimalakirčio mokymo sutra – tai vienas gyviausių, drąsiausių ir literatiškiausių Mahajanos budizmo tekstų. Skirtingai nuo daugelio sutrų, kuriose Buda sėdi centre ir moko, čia pagrindinis veikėjas – pasaulietis, turtingas pirklys Vimalakirtis. Jis guli … [Skaityti toliau…]