Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Katalikų bažnyčia septynias dorybes laiko esminėmis vertybėmis, padedančiomis žmogui gyventi pagal Dievo valią ir atsispirti septynioms mirtinoms nuodėmėms. Šios dorybės skirstomos į keturias kardinaliąsias (arba pagrindines) dorybes – išmintį, teisingumą, saiką ir drąsą – bei tris teologines dorybes – tikėjimą, viltį ir dosnumą. Šios dorybės nėra tik abstrakčios idėjos, bet praktiniai principai, kuriuos taikant kasdieniame … [Skaityti toliau…]
Mes visi turime tą šešėlį – vidinį balsą, kuris sako „pavydėk“, „slėpk“, „keršyk“, „patingėk“, „būk geresnis už kitus“. Visi turim. Tik skiriasi, kaip su tuo elgiamės: vieni ignoruoja, kiti nekenčia, treti apsimeta, kad jo nėra. Bet ar įmanoma… susidraugauti? Ne ta prasme, kad reikia savo blogį pateisinti. Ne. Bet gal galima jį pažinti. Suprasti, iš … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino kūrinys „Contra Litteras Petiliani“ (lietuvių kalba „Prieš Petiliano laiškus“, lotynų kalba originalus pavadinimas „Contra Litteras Petiliani“) yra poleminis tekstas, parašytas apie 400–405 m., skirtas atsakyti į donatistų vyskupo Petiliano kaltinimus katalikų Bažnyčiai. Šis veikalas, susidedantis iš trijų knygų, nagrinėja religinius klausimus, susijusius su Bažnyčios vienybe, sakramentų galiojimu ir donatistų schizmos klaidomis. Religiniu požiūriu … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino „Laiškas 185“, lietuvių kalba vadinamas „Apie schizmatikų taisymą“, o originalo lotynų kalba pavadintas „Epistola 185“ arba „De correctione Donatistarum“, yra vienas iš svarbiausių šio Bažnyčios tėvo kūrinių, nagrinėjančių religinius ir moralinius klausimus. Šis laiškas, parašytas apie 417 m., skirtas Romos pareigūnui Bonifacijui, kuriame Augustinas aptaria donatistų schizmą – vieną iš didžiausių to meto … [Skaityti toliau…]
Apie krikštą prieš donatistus (De baptismo contra Donatistas) yra vienas svarbiausių Hipono Augustino poleminių veikalų, parašytas apie 400 metus. Šis šešių knygų traktatas skirtas atsakyti į donatistų keliamus klausimus dėl krikšto galiojimo ir Bažnyčios vienybės. Donatistai teigė, kad sakramentai yra galiojantys tik tada, kai juos teikia moraliai nepriekaištingi dvasininkai, o bet koks ryšys su „išdavikais“ … [Skaityti toliau…]
Peterio Browno knyga, lietuviškai pavadinta „Augustinas iš Hipono“, originalo kalba anglų – „Augustine of Hippo“, yra išsamus šventojo Augustino, vieno įtakingiausių krikščionybės teologų, gyvenimo ir idėjų tyrimas. Autorius, Peteris Brownas (angl. Peter Brown), 1967 m. išleistoje knygoje (su vėlesniais papildymais) pateikia ne tik biografinį Augustino portretą, bet ir analizuoja jo religines idėjas, kurios formavo Peteris … [Skaityti toliau…]
Mircea Eliade knyga, lietuviškai pavadinta „Šventybė ir pasaulietiškumas“, originalo kalba prancūzų – „Le Sacré et le Profane“, yra vienas pagrindinių religijotyrininko veikalų, nagrinėjančių šventumo esmę ir jo vietą žmogaus gyvenime. Autorius, Mircea Eliade (rumunų kilmės, pranc. Mircea Eliade), 1957 m. išleistoje knygoje analizuoja, kaip religinis žmogus suvokia šventą laiką, erdvę ir simbolius, palygindamas tai su … [Skaityti toliau…]
Makso Vėberio knyga, lietuviškai pavadinta „Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia“, originalo kalba vokiečių – „Die protestantische Ethik und der Geist des Kapitalismus“, yra klasikinis sociologijos veikalas, analizuojantis religijos įtaką ekonominei sistemai. Autorius, Maksas Vėberis (vok. Max Weber), 1904–1905 m. publikuotame darbe teigia, kad protestantiškoji etika, ypač kalvinizmo atšaka, suvaidino lemiamą vaidmenį formuojant modernųjį kapitalizmą. Vėberio … [Skaityti toliau…]
Martino Buberio knyga, lietuviškai pavadinta „Dialogo principas. I. Aš ir Tu“, originalo kalba vokiečių – „Ich und Du“, yra vienas įtakingiausių XX a. filosofinių veikalų, nagrinėjančių žmogaus santykį su kitu žmogumi, pasauliu ir Dievu. Autorius, Martinas Buberis (vok. Martin Buber), 1923 m. išleistoje knygoje pristato dialoginę filosofiją, kuri pabrėžia autentišką tarpasmeninį bendravimą kaip dvasinio ir … [Skaityti toliau…]
Ernestas Gelneris (Ernest Gellner), žymus XX a. britų antropologas ir filosofas, savo knygoje „Postmodernizmas, protas ir religija“ (angl. Postmodernism, Reason and Religion), išleistoje 1992 m. ir lietuviškai publikuotoje 1993 m., nagrinėja postmodernizmo, racionalumo ir religijos sąveiką šiuolaikiniame pasaulyje. Šis darbas yra glausta, tačiau įžvalgi analizė, kaip skirtingos pasaulėžiūros – racionalistinė, religinė ir postmodernistinė – konkuruoja … [Skaityti toliau…]
Erikas Homburgeris Eriksonas (Erik Homburger Erikson), žymus XX a. psichologas ir psichoanalitikas, savo knygoje „Jaunasis Liuteris“ (angl. Young Man Luther: A Study in Psychoanalysis and History), išleistoje 1958 m. ir lietuviškai publikuotoje vėliau, analizuoja reformacijos pradininko Martyno Liuterio jaunystę per psichoanalitinę prizmę. Ši knyga yra ne tik biografinis tyrimas, bet ir bandymas suprasti, kaip asmeninės … [Skaityti toliau…]
Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas), XX a. prancūzų filosofas, savo knygoje „Apie Dievą, ateinantį į mąstymą“ (pranc. De Dieu qui vient à l’idée), išleistoje 1982 m. ir lietuviškai publikuotoje 2001 m., pateikia gilų filosofinį ir fenomenologinį religijos tyrimą. Šis darbas atspindi Levinaso etinę filosofiją, kuri pabrėžia atsakomybę už kitą žmogų kaip pagrindinę žmogaus egzistencijos prasmę. Levinas … [Skaityti toliau…]