Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Al-Qalam yra 68-oji Korano sura, turinti 52 ajatų. Pavadinimas reiškia „Plunksna“ ir paimtas iš pirmosios eilutės, kurioje Dievas prisiekia „plunksna ir tuo, ką ji rašo“. Tai viena ankstyvųjų mekiečių surų, kurioje aiškiai atsispindi pranašo Mahometo misijos pradžia ir kova su Mekos netikėlių pasipriešinimu. Sura prasideda stipria įžanga: pranašui sakoma, kad jis nėra beprotis, kaip teigė … [Skaityti toliau…]
Al-Mā’ida yra 5-oji Korano sura, viena iš ilgiausiųjų, turinti 120 ajatų. Jos pavadinimas reiškia „Stalas“ arba „Stalas su patiekalais“, ir kilo iš 112–115 ajatų, kuriose pasakojama apie Jėzaus mokinių prašymą, kad Viešpats nuleistų iš dangaus stalą su maistu kaip ženklą. Tai unikali vieta Korane, kur krikščionių pasakojimas įgauna islaminę interpretaciją, pabrėžiant Dievo galybę ir atsakomybę … [Skaityti toliau…]
Žmogaus gyvenime dažnai girdimas žodis „skola“. Jis reiškia įsipareigojimą, pareigą, prisiimtą atsakomybę. Tačiau kalbant apie Dievą, šis žodis įgyja kitą, gilesnę prasmę. Skola Dievui nėra materialinė, ji neapskaičiuojama pinigais ar turtais. Tai vidinė sąvoka, nusakanti žmogaus priklausomybę Kūrėjui, dėkingumą už gyvybę, už laiką ir už galimybes, kurias turime. Skola Dievui visų pirma reiškia pripažinimą, kad … [Skaityti toliau…]
Lietuvių tautosakoje slypi posakis „Dievo laukai nenuganomi“. Tai vaizdingas būdas pasakyti, kad žmogui niekada neužteks gyvenimo patirties ar jėgų aprėpti viso pasaulio ir visų jo paslapčių. Kaimo žmogus šį posakį vartojo ne tik juokais, bet ir kaip pamokymą – visada liks tai, kas priklauso ne nuo mūsų, o nuo Dievo. Kasdienėje kalboje ganymas reiškė darbą, … [Skaityti toliau…]
Filosofijos istorija yra tarsi ilgas dialogas apie tai, kas yra Dievas, ar Jis egzistuoja ir kokiu būdu žmogus gali Jį pažinti. Nuo senųjų graikų iki šiuolaikinių mąstytojų ši tema išliko neišsemiama, nes kiekviena epocha į ją žvelgė iš savų patirčių ir kultūrinių horizontų. Antikoje Platonas Dievą suvokė kaip tobulos idėjos šaltinį, o Aristotelis kalbėjo apie … [Skaityti toliau…]
Visi pasauliai, tiek dideli, tiek maži, gali būti suvokiami kaip fraktaliniai atvaizdai vienos tikrovės. Fraktalinė begalybė reiškia, kad tam tikros struktūros, dėsniai ar modeliai kartojasi įvairiais masteliais – nuo menkiausių iki kosminių. Mūsų pasaulis gali būti tik mažas fragmentas platesnėje visumoje, o iš dieviškos perspektyvos jis tėra viena dalelė begalinės tvarkos. Sufijų mąstyme žmogus ir … [Skaityti toliau…]
Šitas klausimas vis dažniau skamba ne tik tarp ieškančių žmonių, bet ir tarp tų, kurie jau kažkada tikėjo, bet kažkas pasikeitė. Gal skaudino kunigas. Gal atgrasė formalumas. Gal tiesiog Bažnyčios vaizdas, kurį matai viešoje erdvėje, nesutampa su tuo Dievu, kurį jautė širdis. Ir tada kyla natūralus klausimas: ar galima tikėti Dievu, bet netikėti Bažnyčia? Jei … [Skaityti toliau…]
Sūra „Al-Hudžurāt“ yra penkiasdešimtoji Korano dalis, priklausanti mediniam laikotarpiui, kai pranašas Mahometas jau buvo įsitvirtinęs Medinoje, o musulmonų bendruomenė tapo aiškiai apibrėžta. Pats pavadinimas „Al-Hudžurāt“ reiškia „kambariai“ arba „apartamentai“. Šis pavadinimas kilo iš pasakojimo apie tai, kaip kai kurie žmonės netaktiškai šaukėsi pranašo už jo žmonų kambarių sienų. Tai suteikė progą apreiškimui, kuriame pabrėžiamas pagarbus … [Skaityti toliau…]
Dažnai žmonės, išgirdę žodį „Galilėjus“, ima painioti du visiškai skirtingus dalykus: Jėzų Kristų, kurį Evangelijos vadina Galilėjiečiu, ir italų mokslininką Galileo Galilei, kurio pavardė lietuviškai verčiama kaip Galilėjus. Nors žodžių skambesys panašus, prasmė ir kilmė yra visiškai skirtingos. Kristus – GalilėjietisEvangelijose Jėzus ne kartą vadinamas „Jėzumi iš Nazareto“ arba „Galilėjiečiu“ (Iesus Nazarenus Galilaeus). Kodėl? Todėl, … [Skaityti toliau…]
Lotyniškas posakis in persona Christi pažodžiui reiškia „Kristaus asmenyje“. Tai vienas iš kertinių katalikų teologijos ir liturgijos terminų, nusakantis ypatingą kunigo vaidmenį teikiant sakramentus, ypač švenčiant Eucharistiją. Šis posakis nereiškia, kad kunigas yra Kristus, bet kad Kristus veikia per jį. Kunigas tampa regimu ženklu, per kurį nematomai veikia pats Kristus, todėl sakramentų galiojimas nepriklauso nuo … [Skaityti toliau…]
Lotyniškos sąvokos Ecclesia militans, Ecclesia triumphans ir Ecclesia patiens yra trys klasikiniai Bažnyčios apibūdinimai, nusakantys jos skirtingas būsenas. Pažodžiui tai reiškia „kovojanti Bažnyčia“, „triumfuojanti Bažnyčia“ ir „kenčianti Bažnyčia“. Šie terminai susiformavo viduramžių teologijoje, bet remiasi senesnėmis krikščioniškos minties šaknimis ir atspindi tikėjimą, kad Bažnyčia yra ne tik institucija žemėje, bet ir bendrystė, apimanti visus tikinčiuosius … [Skaityti toliau…]
Lotyniškas terminas sede vacante pažodžiui reiškia „tuščia sosto vieta“. Bažnytinėje kalboje tai žymi laikotarpį, kai popiežiaus sostas, vadinamas Šventuoju Sostu arba Apaštalų Sostu, yra laikinai be šeimininko – popiežius yra miręs arba atsistatydinęs, o naujas dar neišrinktas. Šis laikotarpis laikomas ypatingu, nes Bažnyčia tuo metu išgyvena vadinamąją interregnum – tarpuvaldį, kai įprastas vadovavimas yra sustabdytas, … [Skaityti toliau…]