Tekstai

Socrates sanctus Paiderastes – tai filologinis bei kultūrinis darbas, kurį pradžioje lotyniškai parengė šveicarų humanistas Konradas Gesneris, o XIX a. prancūzų eruditas Alcide Bonneau 1877 m. išleido prancūzišką vertimą pavadinimu „Socrate et l’amour Grec“ („Sokratas ir graikiškoji meilė“). Lietuviškai verčiama „Šventasis Sokratas – pederastas“ arba švelniau – „Sokratas, šventasis berniukų mylėtojas“ (atsižvelgiant į tai, kad … [Skaityti toliau…]

Erazmas Roterdamietis (lot. Desiderius Erasmus Roterodamus, apie 1466–1536) buvo vienas garsiausių Renesanso humanistų, filologas, teologas, rašęs lotynų kalba ir siekęs reformuoti krikščioniškąjį gyvenimą ne per revoliuciją, bet per išsilavinimą ir moralinę atnaują. Jo „Colloquia familiaria“ – lietuviškai „Kasdieniai pokalbiai“ arba „Šeimyniški dialogai“ – yra vienas populiariausių jo kūrinių, išleistas pirmą kartą 1518 m. Knyga parašyta … [Skaityti toliau…]

Angliškai šis veikalas vadinamas On the Revolutions of the Heavenly Spheres, lietuviškai – „Apie dangaus sferų sukimąsi“. Tai vienas svarbiausių visų laikų mokslo tekstų, kuriuo buvo iš esmės pakeista žmonijos pasaulėžiūra. Autorius – Mikalojus Kopernikas (1473–1543), lenkų kilmės astronomas, matematikas, dvasininkas. Jis daug metų gyveno Fromborke, užsiėmė stebėjimais, skaičiavimais, studijavo senųjų graikų ir arabų astronomų … [Skaityti toliau…]

Tai klausimas, kuris vis dažniau kyla ne tik tarp kritikų, bet ir tarp pačių tikinčiųjų. Vieni sako – religija tik nurodinėja, ką galima, ko negalima, su kuo miegoti, ką galvoti, ką daryti. Kiti – kad būtent tikėjime pirmą kartą pajuto laisvę būti savimi. Kur tiesa? Pirmiausia reikia pripažinti: taip, religija nustato ribas. Ir dažnai labai … [Skaityti toliau…]

Šitas klausimas iš pirmo žvilgsnio atrodo teorinis, bet iš tiesų jis labai žmogiškas. Ypač kai stebi žmogų, kuris gyvena tyliai, nuoširdžiai, niekam nekenkia – gal net padeda kitiems, šypsosi, meldžiasi. Ar galima sakyti, kad toks žmogus – nekaltas? Ar egzistuoja žmonės be nuodėmės? Krikščioniškas mokymas sako gana aiškiai – visi nusidėjo ir stokoja Dievo šlovės … [Skaityti toliau…]

Senovės dykumos platybėse, kur saulė negailestingai degino žemę, o naktys atnešdavo šaltį ir žvaigždes, izraelitų tauta klajojo vadovaujama pranašo Mozės. Jie buvo išlaisvinti iš Egipto vergijos, bet jų kelionė į Pažadėtąją žemę buvo pilna išbandymų ir Dievo įsakymų. Vieną dieną, kai stovykla buvo įsikūrusi prie Sinajaus kalno papėdės, Mozė užlipo ant akmens, kad pasimelstų. Ten, … [Skaityti toliau…]

Philo Judaeus (Filonas Aleksandrietis) – I a. žydų filosofas, teologas ir ieškotojas, bandęs sujungti graikų mąstyseną su judaizmo tradicija. Jo kūryba – tai platus traktatų, komentavimų ir dialogų rinkinys, parašytas graikų kalba, kuriame Philo pasitelkia platoniškos ir stojiškos filosofijos idėjas, kad alegoriškai išaiškintų Senojo Testamento pasakojimus bei Mozės įstatymus. Jo interpretacijos nėra paviršutiniškos – jos … [Skaityti toliau…]

„Pesher Nahum“ – tai vienas iš Negyvosios jūros ritinių, atrastų Qumrano urvuose prie Negyvosios jūros XX a. viduryje. Šis tekstas priklauso vadinamajai pesher literatūrai – tai ypatinga biblinės interpretacijos forma, būdinga Qumrano bendruomenei (greičiausiai esenams). Žodis pesher hebrajų kalba reiškia „aiškinimas“ arba „komentaras“. Tokia raštijos rūšis jungia pranašų raštų citatas su jų „teisingu išaiškinimu“, pritaikant … [Skaityti toliau…]

„Hypothetica“ parašė Philo Judaeus, geriau žinomas kaip Filo Aleksandrietis (apie 20 m. pr. Kr. – 50 m. po Kr.). Tai buvo žydų filosofas iš Aleksandrijos (Egiptas), gyvenęs helenistiniame kontekste, kur jungėsi žydų religija ir graikų filosofija. Filas stengėsi parodyti, kad Mozės įstatymas nėra kažkas provincinio ar uždaro, bet universalus, visiems žmonėms naudingas išminties šaltinis. Jo … [Skaityti toliau…]

Antikiniame pasaulyje, ypač permainingame ir ideologijų kupiname Pirmojo amžiaus prieš Kristų ir Pirmojo amžiaus po Kristaus Artimuosiuose Rytuose, egzistavo įvairios religinės ir filosofinės srovės. Tarp jų ryškiai išsiskyrė dvi bendruomenės – esenai ir terapeutai. Nors abiems būdingas asketiškumas ir nuoširdus atsidavimas Dievui, jos aprašomos kaip skirtingos, tačiau glaudžiai susijusios, judėjimo formos. Mūsų žinios apie jas … [Skaityti toliau…]

Komentaras apie Habakuką (1QpHab / Pesher į Habakuką). Šis tekstas yra vienas iš žymiausių Kumrano rankraščių – Habakuko pesher, atrastas 1947–1956 m. dykumoje prie Negyvosios jūros (Cave 1). Rankraštis datuojamas I a. pr. Kr.–I a. po Kr. Tekstas yra fragmentiškas – ne visi stulpeliai ir eilutės išliko, todėl vertime pateikiama tik tai, kas iš tiesų … [Skaityti toliau…]

Keturių pagrindinių dorybių sąvoka kyla iš senovės filosofijos ir krikščioniškos moralės tradicijos. Šios dorybės yra pagrindiniai žmogaus charakterio bruožai, kurie padeda gyventi dorybingą ir teisingą gyvenimą. Jas vadiname kardinolinėmis dorybėmis, nes jos yra moralinės elgsenos pamatas. Štai ką reiškia kiekviena iš jų: Šios keturios pagrindinės dorybės yra kertiniai principai, kurie padeda žmogui ugdyti dorą gyvenimo … [Skaityti toliau…]