Tekstai

Katalikų Bažnyčios Santuokos sakramento (Sacramentum matrimonii) priesaikos ir su ja susijusių liturginių formulių žodžiai yra vienas jautriausių bei svarbiausių momentų porai žengiant prie altoriaus. Tai tekstai, naudojami per santuokos apeigas Lietuvoje, apimantys kunigo klausimus, jaunavedžių ištariamą priesaiką (consensus matrimonialis) bei vestuvinių žiedų palaiminimą. Visi šie liturginiai žodžiai yra nustatyti. Ką kunigas sako prieš vestuvių priesaiką … [Skaityti toliau…]

Kastratai (it. castrati) buvo ypatinga vyrų dainininkų grupė, kurios egzistavimas glaudžiai susijęs su krikščioniškosios bažnyčios draudimu moterims dalyvauti viešose liturginėse apeigose. Šis reiškinys, dažnai vadinamas angelų balsais, atsirado dėl pažodinio apaštalo Pauliaus priesako interpretavimo, teigiančio, kad moterys bažnyčiose privalo tylėti. Siekiant išlaikyti aukštas partijas choraluose ir sakraliniuose kūriniuose, Italijoje ir kitose Europos dalyse buvo pradėta … [Skaityti toliau…]

Angelų balsai (it. voci d’angelo) yra terminas, kuriuo istoriškai apibūdinamas unikalus ir skaidrus dainavimo stilius, kurį turi vyrai dainininkai – kastratai. Šis reiškinys atsirado dėl griežtų Bažnyčios kanonų, kurie draudė moterims giedoti šventovėse, remiantis interpretacija, kad moters balsas viešoje liturgijoje neturėtų skambėti. Kadangi aukštos natos choraluose bei sudėtingose polifoninėse kompozicijose buvo būtinos, institucijos rado sprendimą … [Skaityti toliau…]

Šv. Augustino „Dievo miestas“ (lot. De Civitate Dei) yra vienas svarbiausių Vakarų filosofijos ir Šv. Augustino „Dievo miestas“ yra vienas reikšmingiausių krikščioniškosios teologijos ir Vakarų filosofijos veikalų, parašytas dramatišku istorijos momentu. Augustinas pradėjo jį rašyti 410 metais, kai vestgotai, vadovaujami Alariko, užėmė Romą – įvykį, kuris sukrėtė visą tuometinį pasaulį ir sukėlė gilią politinę bei … [Skaityti toliau…]

Arabų kūdikystės evangelija (lot. Evangelium Infantiae Arabica, arab. Injīl al-ṭufūla al-ʿarabī; angl. Arabic Infancy Gospel, dar vadinama Arabiškoji Kūdikio Jėzaus evangelija) yra senovinis pasakojimų rinkinys, kuriame aprašomi pirmieji Jėzaus gyvenimo metai. Šis tekstas nėra įtrauktas į oficialią Bibliją, todėl vadinamas apokrifu, tačiau jis tūkstančius metų buvo labai populiarus Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenėse. Nors pavadinimas nurodo … [Skaityti toliau…]

Adomo apokalipsė yra vienas įspūdingiausių gnostinių kūrinių, rastų 1945 metais Nag Hammadi bibliotekoje (Egiptas). Tai IV a. koptų kalba užrašytas tekstas, tačiau mokslininkai mano, kad jo ištakos siekia I–II a., o pats turinys atspindi ankstyvąjį Seto gnosticizmą. Šis kūrinys tarptautinėje literatūroje žinomas kaip Apocalypse of Adam, o lietuviškai vartojami du lygiaverčiai pavadinimai: Adomo apokalipsė ir … [Skaityti toliau…]

1945 m. gruodį netoli Egipto kaimelio Nag Hamadi valstietis Muhammadas Ali al-Sammanas, ieškodamas trąšų, rado molinį ąsotį. Jame buvo trylika senovinių odinių kodeksų – atradimas, tapęs viena didžiausių XX a. archeologinių sensacijų. Ši vadinamoji Nag Hamadžio biblioteka apima apie 52 traktatus koptų kalba, parašytus IV a., bet atspindinčius dar II–III a. gnostinę tradiciją. Tryliktojo kodekso … [Skaityti toliau…]

Sibylų pranašystės, dar vadinamos Sibylų orakulai (Sibylline Oracles), yra paslaptingas senovės tekstų rinkinys, priskiriamas mitinėms pranašėms – sibylėms, kurios, tikėta, Apolono įkvėptos skelbė dieviškas pranašystes. Šie kūriniai, parašyti graikų hegzametru, yra ne tik religinės, bet ir kultūrinės reikšmės, nes sujungia pagonišką, žydišką ir krikščionišką tradicijas. Nors originalios Romos sibylų knygos neišliko, išlikę tekstai, sudaryti tarp … [Skaityti toliau…]