Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Adomo apokalipsė yra vienas įspūdingiausių gnostinių kūrinių, rastų 1945 metais Nag Hammadi bibliotekoje (Egiptas). Tai IV a. koptų kalba užrašytas tekstas, tačiau mokslininkai mano, kad jo ištakos siekia I–II a., o pats turinys atspindi ankstyvąjį Seto gnosticizmą. Šis kūrinys tarptautinėje literatūroje žinomas kaip Apocalypse of Adam, o lietuviškai vartojami du lygiaverčiai pavadinimai: Adomo apokalipsė ir … [Skaityti toliau…]
„Popol Vuh“ (kiche kalba reiškia „Tautos knyga“) yra šventasis majų kičių (Quiché) tautos epas. Nors originalūs ikikolumbiniai kodeksai buvo sunaikinti, šis tekstas išliko dėka anoniminių kičių autorių, kurie XVI a. viduryje jį užrašė lotyniška abėcėle, tikėtina, remdamiesi dar senesnėmis burnos tradicijomis ir prarastais hieroglifiniais rankraščiais. XVIII a. pradžioje dominikonų vienuolis Francisco Ximénez Čičikastenange (Chichicastenango) nukopijavo … [Skaityti toliau…]
„Ana al-Haqq“ (arab. „Aš esu Tiesa“) yra garsus posakis, priskiriamas IX–X a. sufijų mistikui Mansur al-Hallaj (858–922 m.), vienam kontroversiškiausių islamo dvasinių mokytojų. Sufizmo kontekste šis teiginys, ištartas dvasinės ekstazės būsenoje, reiškia mistinę žmogaus sielos vienybę su Dievu (Allah), kuris Korane vadinamas „al-Haqq“ – „Tiesa“ arba „Tikrovė“. Al-Hallaj tikėjo, kad per visišką savęs atsižadėjimą (fana) … [Skaityti toliau…]
„ʿAbasa“ (arab. عَبَسَ, liet. „Jis suraukė antakius“) – aštuoniasdešimtas Korano skyrius (sūra), sudarytas iš 42 eil. Ankstyvosios Mekos apreiškimų laikotarpiui priskiriamas tekstas pasakoja epizodą, kai Pranašas Muhammadas, kalbėdamasis su įtakingais giminaičiais, trumpam nusisuko nuo aklojo elgetos ʿAbd Allaho ibn Umm Maktūmo, trokštančio išgirsti Dievo žinią. Dievas tuoj pat subara Pranašą: „Jis suraukė antakius ir nusigręžė, … [Skaityti toliau…]
eliginiuose tekstuose dažnai pasakojama apie stebuklus, kurie turėjo patvirtinti pranašų žodžius ir sustiprinti tikinčiųjų širdis. Vienas iš ryškiausių tokių pasakojimų Korane yra susijęs su Jėzumi (Īsa) ir jo mokiniais, prašiusiais Dievo nuleisti stalą su maistu. Šis pasakojimas užrašytas 5 suroje „Al-Mā’idah“, kurios pavadinimas ir reiškia „stalas“. Korane sakoma:„Kai mokiniai tarė: ‘O Jėzau, Marijos sūnau! Ar … [Skaityti toliau…]
Korane žmogaus sukūrimas aprašomas kaip nuoseklus ir dieviškas procesas, kuris rodo žbiologinį vystymąsi ir paties Kūrėjo galybę. Viena ryškiausių vietų yra 23 suroje „Al-Mu’minūn“: „Paskui Mes padarėme iš lašo kraujo krešulį, tada krešulį pavertėme gumulu, tada gumulą – kaulais, o kaulus apdengėme mėsa. Paskui Mes sukūrėme jį kita kūrinija. Tebūna palaimintas Dievas, geriausias kūrėjas!“ (23:14). … [Skaityti toliau…]
Medinos chartija (arab. Ṣaḥīfat al-Madīnah) – arba kai kuriuose vertimuose vadinama Medinos konstitucija – laikoma vienu seniausių pasaulio dokumentų, apibrėžusių pilietinės bendruomenės, religijos laisvės ir socialinio teisingumo principus. Abu pavadinimai – „chartija“ ir „konstitucija“ – vartojami teisingai, tik skiriasi akcentai. Žodis chartija geriau perteikia to meto dokumento formą – tai buvo rašytinis susitarimas tarp gentinių … [Skaityti toliau…]
Arabijos pusiasalyje prieš atsirandant islamui, vadinamajame Jahiliyya laikotarpyje, moterų gyvenimas buvo pilnas sunkumų ir ribojimų. Tai buvo metas, kai gentys valdė viską, o moterys dažniausiai neturėjo balso sprendimuose. Jos buvo laikomos antrarūšėmis dėl kelių priežasčių, susijusių su visuomenės struktūra, ekonomika ir papročiais. Pavyzdžiui, daugelyje genčių moterys negalėjo paveldėti turto, o jų likimas priklausė nuo vyrų … [Skaityti toliau…]
Koranas vaizduoja rojų, vadinamą Jannah, kaip amžinos palaimos vietą, skirtą teisiesiems, kurie tiki Alachu, atlieka gerus darbus ir paklūsta Jo įsakymams. Jannah aprašomas kaip sodai su upėmis, vaisiais, pavėsiu ir džiaugsmais, kurie viršija žmogišką vaizduotę. Pagrindinės suros, kalbančios apie rojų, yra Al-Baqara (2), Al-Imran (3), An-Nisa (4), Al-Waqi’ah (56), Ar-Rahman (55), Al-Insan (76) ir Al-Ghashiyah … [Skaityti toliau…]
Hanbali teisės mokykla – tai griežčiausia ir mažiausiai kompromisų pripažįstanti sunitų islamo teisės kryptis. Ten, kur kitos mokyklos dar palieka vietos žmogaus protui ir aplinkybių vertinimui, Hanbali tradicija remiasi geležiniu Korano ir Hadisų žodžiu. Nėra vietos išvedžiojimams. Nuo jos gimimo IX amžiuje, kai Ahmad ibn Hanbalas (780–855) nepabūgo nei kalėjimų, nei rykščių, ši mokykla išliko … [Skaityti toliau…]
Hudud bausmės – tai šariato teisės dalis, kur net klaida gali kainuoti galūnę ar gyvybę. Už vagystę – rankos amputacija. Už svetimavimą – rykštės arba mirtis. Šios bausmės laikomos ne žmogaus sugalvotu kerštu, o Dievo nustatytais atpildo įstatymais. Pats žodis hudud reiškia „ribos“ – peržengei jas, nėra vietos pasigailėjimui. Ypač griežtai hudud taikoma tokiose kryptyse … [Skaityti toliau…]
Kai meilė išblėso, kivirčai tapo kasdienybe, o mintys apie skyrybas neduoda ramybės. Ar islamas leidžia nutraukti santuoką ir pradėti naują gyvenimą su kitu žmogumi? O gal tai griežtai draudžiama? Šie klausimai kyla ne vienam, ir Koranas, kaip islamo širdis, turi aiškius atsakymus. Skyrybos (talaq) ir galimybė vėl tuoktis yra ne tik leidžiamos, bet ir detaliai … [Skaityti toliau…]