Tekstai

Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]

Valandų liturgija yra oficiali, vieša ir bendra Katalikų Bažnyčios malda. Nors istoriškai ji dažniausiai buvo siejama su kunigais ir vienuoliais, šiandien ji vis dažniau vadinama Dievo tautos bendra malda. Lotyniškai ji įvardijama kaip Liturgia Horarum, o jos šimtmečius puoselėtas istorinis pavadinimas – Romos brevijorius (Breviarium Romanum). Tai nėra tiesiog asmeninis dvasinis pratimas, o nenutrūkstamas dialogas … [Skaityti toliau…]

Religijos istorija nėra tiesi linija — tai nuolatiniai lūžiai, naujos idėjos, dvasiniai sukrėtimai ir civilizacijas formuojantys posūkiai. Kai kurie jų pakeitė tikėjimo praktiką, kiti — visą žmonijos pasaulėžiūrą. Šie penki įvykiai laikomi didžiausiais religiniais posūkiais, kurie iš esmės perbraižė dvasinį pasaulio žemėlapį. 1. Budizmo atsiradimas ir išplitimas (V a. pr. Kr.) Kai Siddhartha Gautama pasiekė … [Skaityti toliau…]

Vakarinė pamalda, arba Vesperės (Vesperae), yra antroji didžioji Valandų liturgijos valanda, meldžiama saulei leidžiantis. Tai dvasinė padėkos auka už praėjusios dienos malones ir pasitikėjimo išraiška artėjant nakčiai. Vesperės yra viena iš svarbiausių Bažnyčios maldos valandų, turinti iškilmingą ir ramią nuotaiką. Kaip ir visos Valandų liturgijos valandos, jos meldžiamos pagal Bažnyčios liturginį kalendorių ir keturių savaičių … [Skaityti toliau…]

„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]

Naktinė malda, arba Kompleta (Completorium), yra paskutinė Valandų liturgijos valanda, meldžiama prieš miegą. Tai paskutinis dienos akordas, ramus ir susitelkęs, kuriuo žmogus užbaigia paros ciklą ir su pasitikėjimu patiki savo sielą bei kūną Dievo globai. Kompleta yra trumpa, švelni ir intymi malda, kviečianti į vidinę tylą ir ramybę. Kaip ir visos Valandų liturgijos valandos, ji … [Skaityti toliau…]

Islamo atsiradimas VII amžiuje buvo vienas staigiausių religinių ir politinių virsmų pasaulio istorijoje, tačiau krikščioniškasis pasaulis šio įvykio nei laukė, nei suprato, nei iš karto pastebėjo. Kai Mekos ir Medinos miestuose formavosi nauja religija, Romos ir Bizantijos Bažnyčios gyveno visiškai kitame informaciniame ir politiniame pasaulyje. Todėl pirmosios reakcijos į islamą buvo ne tiek teologinės, kiek … [Skaityti toliau…]

Skaitymų valanda, tradiciškai vadinta Matutinėmis (Matutinum), yra pati giliausia ir ilgiausia Valandų liturgijos valanda. Ji neturi griežto paros laiko ir gali būti meldžiama bet kuriuo metu, tačiau istoriškai buvo siejama su nakties ar ankstyvo ryto valandomis. Tai mąstymo ir įsigilinimo malda, kurioje per Biblijos skaitinius ir Bažnyčios tėvų tekstus ieškoma gilesnio tikėjimo pažinimo. Kaip ir … [Skaityti toliau…]

Naujasis Testamentas mums paliko glaustą ir dramatišką Jėzaus teismo istoriją, tačiau ankstyviesiems krikščionims visada rūpėjo tai, kas liko „už kadro“. Kaip atrodė oficialios ataskaitos, kurias Poncijus Pilotas siuntė į Romą? Ką jis aptarinėjo su Galilėjos tetrarchu Erodu Antipu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota ne kanoninėse knygose, o apokrifiniuose raštuose, kurie sudaro vadinamąjį „Piloto ciklą“. Šie … [Skaityti toliau…]

Ankstyvą Paschos rytą Jeruzalėje, Romos prefekto rezidencijos (Pretoriumo) vėsioje tyloje, įvyko susidūrimas, kuris peržengė paprasto teismo proceso ribas. Į šią vietą Jėzus buvo atvestas ne romėnų kareivių, bet žydų religinės tarybos – Sinedriono – sprendimu. Jie patys suėmė Jėzų, apkaltino piktžodžiavimu ir, neturėdami teisės vykdyti mirties bausmės, perdavė Jį Poncijui Pilotui, tikėdamiesi, kad romėnas patvirtins … [Skaityti toliau…]

Velykų malonės paprotys, lotyniškai vadinamas Privilegium Paschale, yra senovinis teisinis ir religinis paprotys, minimas evangelijose kaip įprasta praktika Romos valdomoje Judėjoje. Pasak šio papročio, per Paschos šventę Romos valdžia galėjo paleisti vieną kalinį, kurį pasirinktų tauta. Tai buvo savotiška malonės forma, simboliškai susieta su švente, kuri žydams priminė išėjimą iš Egipto ir Dievo išlaisvinimą. Tokia … [Skaityti toliau…]

„Antiquities of the Jews“ (angl. „Žydų senovė“; gr. Ἰουδαϊκὴ Ἀρχαιολογία, Ioudaikē Archaiologia) – tai žydų istoriko Flavijaus Juozapo (Yosef ben Matityahu) veikalas, parašytas apie 93–94 m. po Kr. Romoje. Juozapas buvo Jeruzalės kunigų kilmės žydas, dalyvavęs Pirmajame žydų kare prieš Romą, vėliau tapęs Romos piliečiu ir imperatorių Vespasiano bei Tito globotiniu. Jis rašė graikų kalba, … [Skaityti toliau…]