Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Skaitymų valanda, tradiciškai vadinta Matutinėmis (Matutinum), yra pati giliausia ir ilgiausia Valandų liturgijos valanda. Ji neturi griežto paros laiko ir gali būti meldžiama bet kuriuo metu, tačiau istoriškai buvo siejama su nakties ar ankstyvo ryto valandomis. Tai mąstymo ir įsigilinimo malda, kurioje per Biblijos skaitinius ir Bažnyčios tėvų tekstus ieškoma gilesnio tikėjimo pažinimo. Kaip ir … [Skaityti toliau…]
Naujasis Testamentas mums paliko glaustą ir dramatišką Jėzaus teismo istoriją, tačiau ankstyviesiems krikščionims visada rūpėjo tai, kas liko „už kadro“. Kaip atrodė oficialios ataskaitos, kurias Poncijus Pilotas siuntė į Romą? Ką jis aptarinėjo su Galilėjos tetrarchu Erodu Antipu? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota ne kanoninėse knygose, o apokrifiniuose raštuose, kurie sudaro vadinamąjį „Piloto ciklą“. Šie … [Skaityti toliau…]
Ankstyvą Paschos rytą Jeruzalėje, Romos prefekto rezidencijos (Pretoriumo) vėsioje tyloje, įvyko susidūrimas, kuris peržengė paprasto teismo proceso ribas. Į šią vietą Jėzus buvo atvestas ne romėnų kareivių, bet žydų religinės tarybos – Sinedriono – sprendimu. Jie patys suėmė Jėzų, apkaltino piktžodžiavimu ir, neturėdami teisės vykdyti mirties bausmės, perdavė Jį Poncijui Pilotui, tikėdamiesi, kad romėnas patvirtins … [Skaityti toliau…]
Velykų malonės paprotys, lotyniškai vadinamas Privilegium Paschale, yra senovinis teisinis ir religinis paprotys, minimas evangelijose kaip įprasta praktika Romos valdomoje Judėjoje. Pasak šio papročio, per Paschos šventę Romos valdžia galėjo paleisti vieną kalinį, kurį pasirinktų tauta. Tai buvo savotiška malonės forma, simboliškai susieta su švente, kuri žydams priminė išėjimą iš Egipto ir Dievo išlaisvinimą. Tokia … [Skaityti toliau…]
„Antiquities of the Jews“ (angl. „Žydų senovė“; gr. Ἰουδαϊκὴ Ἀρχαιολογία, Ioudaikē Archaiologia) – tai žydų istoriko Flavijaus Juozapo (Yosef ben Matityahu) veikalas, parašytas apie 93–94 m. po Kr. Romoje. Juozapas buvo Jeruzalės kunigų kilmės žydas, dalyvavęs Pirmajame žydų kare prieš Romą, vėliau tapęs Romos piliečiu ir imperatorių Vespasiano bei Tito globotiniu. Jis rašė graikų kalba, … [Skaityti toliau…]
„Maloniausioji knyga“ (Liber Gratissimus) – tai Petro Damiano traktatas, parašytas apie 1052 metus, skirtas vienai iš svarbiausių XI a. Bažnyčios problemų: simonijos klausimui. Šis kūrinys pateikiamas kaip Epistola 40 Damiano laiškų rinkinyje ir yra vienas ankstyviausių bei įtakingiausių tekstų, nagrinėjančių, ar simonijos būdu gauti šventimai laikytini galiojančiais. Šventimai čia reiškia sakramentinį įšventinimą į kunigystę ar … [Skaityti toliau…]
„Disceptatio synodalis“ („Sinodinė diskusija“ arba „Sinodinis ginčas“) – tai šv. Petro Damiano (1007–1072) kūrinys, parašytas investitūros kovos išvakarėse. Šis tekstas nėra traktatas įprasta prasme. Tai – inscenizuota teologinė ir teisinė drama, kurioje susiduria dvi jėgos: Romos Bažnyčios gynėjas ir karaliaus advokatas. Damianas čia pasitelkia dialogo formą, primenančią antikinį disputą, kad išryškintų esminį klausimą: kas turi … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Udalriko laiškas apie dvasininkų susilaikymą (Pseudo‑Udalrici Epistola de continentia clericorum) – tai XI amžiaus pabaigos anoniminis poleminis laiškas, parašytas kaip reakcija į popiežiaus Grigaliaus VII vykdytas Bažnyčios reformas. Pats pavadinimas rodo, kad tekstas priskiriamas vadinamajai pseudoepigrafinei literatūrai: autorius apsimeta esąs šv. Udalrikas iš Augsburgo (Udalricus Augustensis), tačiau tai neįmanoma nei pagal datas, nei pagal istorines … [Skaityti toliau…]
Manegoldo „Knyga Gebehardui“ (Manegoldi ad Gebehardum liber) – vienas XI amžiaus politinės minties tekstas, parašytas Manegoldo iš Lautenbacho (Manegoldus Lautenbachensis), vienuolio, mokytojo ir vieno ryškiausių Grigaliaus VII reformų ideologų. Kūrinys skirtas Salcburgo arkivyskupui Gebehardui, vienam iš tvirčiausių popiežiaus šalininkų per Investitūros ginčą. Tekstą XIX a. išleido Kuno Francke, kurio kritinis leidimas šiandien yra pagrindinis šaltinis. … [Skaityti toliau…]
Sofonijo knygoje, kuri randama Senajame Testamente, Dievas ne tik įspėja apie teismą, bet ir pateikia stiprų pažadą apie atleidimą, atstatymą ir džiaugsmą. Sofonijo pranašystės dažniausiai susijusios su Dievo teismu prieš Judėją dėl jų nuodėmių, bet trečiajame skyriuje atsiranda ypatingai vilties kupina žinia, kurioje Dievas pažada išlaisvinti savo tautą ir parodyti jiems gailestingumą. Tai yra žinoma … [Skaityti toliau…]
Habakuko knyga baigiasi gilia ir įkvepiančia šlovinimo giesme, kuri randama trečiajame knygos skyriuje (Hab 3:1-19). Tai viena gražiausių ir giliausių šlovinimo dalių visoje Biblijoje. Nors Habakukas pradžioje knygos išreiškė savo nusivylimą ir klausimus Dievui dėl neteisingumo, knygos pabaigoje jis priima Dievo planą ir galiausiai išreiškia visišką pasitikėjimą Viešpačiu, net kai aplinkybės yra sunkios. Giesmės struktūra … [Skaityti toliau…]