Agpėja (Agpeya)

Koptų stačiatikių bažnyčia, viena seniausių krikščioniškų bendruomenių pasaulyje, savo dvasinį gyvenimą grindžia nenuilstamu maldos ciklu, kurio širdis yra Agpėja (Agpeya, kopt. Ti Agpia, lot. Liber Horarum – „Valandų knyga“). Pavadinimas kilęs iš koptų kalbos žodžio agp, reiškiančio „valandą“. Tai nėra tiesiog knyga – tai tūkstantmetė tradicija, dvasinis kompasas, kuris kiekvieną koptų tikinčiojo paros akimirką susieja … [Skaityti toliau…]

Bohemijos kronika (Chronica Boemorum)

Kosmas Prahiškis (apie 1045–1125 m.) buvo pirmasis čekų istorikas ir aukšto rango dvasininkas – Prahos Šv. Vito katedros kapitulos dekanas. Jo parašyta „Bohemijos kronika“ (Chronica Boemorum) yra laikoma čekų tautos „istorine biblija“. Nors kūrinys apima laikotarpį nuo Babelio bokšto statybos iki autoriaus mirties 1125 m., religinė gija čia yra pati svarbiausia: Kosmas per istoriją siekė … [Skaityti toliau…]

Etimologijos (Etymologiae)

Jei reikėtų įvardyti vieną knygą, kuri suformavo viduramžių Europos mąstymą ir išsaugojo antikos likučius nuo visiško užmaršties, tai neabejotinai būtų Izidoriaus Seviliečio (Isidorus Hispalensis) veikalas „Etymologiae“ (lt. „Etimologijos“), dar žinomas pavadinimu „Origines“ (lt. „Kilmės“). Tai buvo pirmoji didžioji viduramžių krikščioniškojo pasaulio enciklopedija, parašyta VII a. pradžioje, Sevilijoje, vestgotų valdomoje Ispanijoje. Izidorius Sevilietis (apie 560–636 m. … [Skaityti toliau…]

Flavijaus liudijimas (Testimonium Flavianum)

Testimonium Flavianum (lot. „Flavijaus liudijimas“) yra trumpas fragmentas, įterptas į žydų istoriko Juozapo Flavijaus (Titus Flavius Josephus) monumentalų veikalą „Žydų senovė“ (Antiquitates Iudaicae), parašytą graikų kalba apie 93–94 m. po Kr., yra unikalus istorinis lūžis. Tai ankstyviausias žinomas ne krikščionio autoriaus paminėjimas, kuriame Jėzus Kristus aprašomas ne tik kaip egzistavusi asmenybė, bet ir kaip figūra, … [Skaityti toliau…]

Velnio biblija (Codex Gigas)

XIII amžiaus pradžioje (manoma, tarp 1200 ir 1230 metų) nuošaliame Podlažicės (Podlažice) benediktinų vienuolyne, netoli Chrudimo miesto šiuolaikinėje Čekijoje, gimė tai, kas vėliau privers drebėti visą Europą. Tai buvo rankraštis, pavadintas Codex Gigas (lotyniškai pažodžiui „Milžiniškoji knyga“ – codex reiškia „knyga“, o gigas – „milžinas“), tačiau istorijos puslapiuose jis įsitvirtino kur kas skambesniu – Velnio … [Skaityti toliau…]

Stelė 666

Apreiškimo stelė (666 eksponatas) – Senovės Egipto artefaktas, tapęs naujos epochos pranašu / The Stele of Revealing (Exhibit 666). 1904-ųjų pavasarį Kairo gatvės skendėjo dulkėse ir egzotiškuose kvapuose, tačiau tikroji drama virė ne turgavietėse, o Kairo muziejaus (tuometinio Bulako muziejaus) salėse. Aleisteris Crowley ir jo žmona Rose Edith Kelly lankėsi muziejuje po to, kai Rose, … [Skaityti toliau…]

Apie dialektiką (De dialectica)

„De dialectica“ yra vienas ankstyviausių ir įdomiausių Augustino logikos traktatų – nedidelis, bet konceptualiai tankus veikalas, kuriame jis mėgina apibrėžti, kas yra dialektika ir kaip ji veikia kalboje bei mąstyme. Šis tekstas priklauso jo ankstyvajam, dar prieškrikščioniškam ar tik ką atsivertusiam laikotarpiui, kai Augustinas intensyviai domėjosi antikine filosofija, ypač stoikų ir akademikų logika. Traktatas nėra … [Skaityti toliau…]

Egzorcizmo apeigos apsėstiesiems (De Exorcizandis Obsessis a Daemonio)

Kai 1614 metais popiežius Paulius V patvirtino naująjį „Rituale Romanum“, jame esantis skyrius „De Exorcizandis Obsessis a Daemonio“ (liet. „Apie apsėstųjų demonais egzorcizavimą“, taip pat verčiamas kaip „Egzorcizmo apeigos apsėstiesiems“, „Apsėstųjų egzorcizavimas“, „Apsėstųjų išlaisvinimo apeigos“ ar „Egzorcizavimas apsėstiesiems“) tapo oficialiu dvasinės karybos standartu beveik keturiems šimtmečiams. Tai nebuvo tiesiog maldynas – tai buvo karinis instruktažas … [Skaityti toliau…]

Egzorcizmo apeigos (De Exorcismis et Supplicationibus Quibusdam)

Katalikų Bažnyčios dvasinėje praktikoje 1999 metai žymi esminį lūžį. Po ilgų dešimtmečių rengimo buvo pristatytas atnaujintas egzorcizmo apeigynas „De Exorcismis et Supplicationibus Quibusdam“ (Apie egzorcizmus ir tam tikrus maldavimus). Šis dokumentas iš esmės perrašė senąją tvarką, kuri nuo 1614 metų buvo žinoma pavadinimu „De Exorcizandis Obsessis a Daemonio“ (Apie apsėstųjų demonais egzorcizavimą). Reformos tikslas buvo … [Skaityti toliau…]

Rituale Romanum

Jei įsivaizduotume katalikų kunigo tarnystę kaip mozaiką, tai „Rituale Romanum“ būtų tie klijai, kurie sujungia tikėjimo doktriną su konkrečiais žmogaus gyvenimo tarpsniais – nuo pirmojo kūdikio klyksmo iki paskutinio atodūsio. Nors daugelis tikinčiųjų dažniausiai mato kunigą prie altoriaus su Mišiolu, didžioji dalis dvasininko darbo vyksta anapus Mišių aukos: krikštijant, sutuokiant, lankant ligonius ar laiminant namus. … [Skaityti toliau…]

Tarp Jeruzalės ir Romos

Praėjus daugiau nei pusišimčiui metų po to, kai Vatikano II susirinkimas paskelbė revoliucinę deklaraciją Nostra Aetate, žydų ortodoksų bendruomenė atsakė dokumentu, kuris galutinai užbaigė amžius trukusią abipusę izoliaciją ir nepasitikėjimą. 2017 metų rugpjūčio 31 dieną Vatikanas tapo liudininku istorinio įvykio: popiežiui Pranciškui buvo įteiktas pareiškimas „Tarp Jeruzalės ir Romos“ (Between Jerusalem and Rome). Tai buvo … [Skaityti toliau…]

Juodosios magijos raktas

XIX a. pabaigos Paryžius buvo persmelktas dekadanso, opijaus dūmų ir nenumaldomo troškimo prasiskverbti pro matomo pasaulio uždangą. Šiame fone iškilo viena paslaptingiausių prancūzų okultizmo figūrų – markizas Stanislas de Guaita (1861–1897). Būdamas vos 29-erių, šis aristokratas, poetas ir aistringas Éliphas Lévi mokinys, parašė veikalą, kuris tapo fundamentaliu tamsiųjų menų tyrimu: „Juodosios magijos raktas“ (La Clef … [Skaityti toliau…]