Tarp ankstyvojo krikščioniškojo pasaulio paraščių egzistavo tekstas, kurio šiandien nebeturime, tačiau kurio šešėlis nuolat išnyra iš Bažnyčios Tėvų raštų. Tai vadinamoji Elkasajo knyga (lot. Liber Elkesai, graik. τὸ βιβλίον Ἐλκεσαΐ), paslaptingas II–III amžiaus apreiškimo tekstas, kurį naudojo elkesaitai – judaizuojanti krikščionių bendruomenė, veikusi Sirijoje, Arabijoje ir Mesopotamijoje. Ši knyga niekada nebuvo įtraukta į kanoną, tačiau jos idėjos buvo pakankamai įtakingos, kad apie jas rašytų Origenas, Euzebijus, Epifanijus ir Jonas Damaskietis. Būtent iš jų liudijimų šiandien galime atkurti jos turinį ir teologinę reikšmę.
Elkasajo knyga buvo pristatoma kaip dieviškas apreiškimas, kurį gavo pranašas vardu Elkasajus (arba Elkesai, Elchasai – semitiškas vardas, tikriausiai reiškiantis „Dievas paslėpė“ arba „Dievas suteikė“). Pasak šaltinių, Elkasajui apsireiškė milžiniškas angelas, kurio dydis buvo toks neįtikėtinas, kad vėlesni autoriai jį aprašė kaip dešimtis kilometrų aukščio. Šis angelas perdavė Elkasajui knygą, kurioje buvo surašytos pranašystės, įsakymai ir ritualai, skirti pasaulio pabaigos laikams. Knyga buvo laikoma tokia šventa, kad jos turinys buvo perduodamas tik įšventintiems bendruomenės nariams.
Vienas iš svarbiausių Elkasajo knygos bruožų buvo ritualinio krikšto kartojimas. Skirtingai nei ortodoksinėje krikščionybėje, kur krikštas yra vienkartinis sakramentas, elkesaitai mokė, kad krikštas gali būti atliekamas neribotą kiekį kartų, ir kiekvienas kartas nuplauna nuodėmes, ligas ir demonų įtaką. Šis ritualas buvo lydimas maginių formulių, astrologinių nurodymų ir griežtų taisyklių, kada galima ar negalima atlikti apsiplovimus. Knyga netgi pateikė instrukcijas, kaip išsigelbėti nuo ateinančių karų ir nelaimių, jei žmogus atliks tam tikrus vandens ritualus.
Elkasajo knyga jungė savyje judaizmo, krikščionybės ir gnosticizmo elementus. Iš judaizmo ji perėmė sabatos laikymą, apipjaustymą, maisto įstatymus ir įsitikinimą, kad Dievo įstatymas yra būtinas išganymui. Iš gnosticizmo – angelologiją, kosmines būtybes, maginius apsiplovimus ir idėją, kad Jėzus yra tik viena iš dangiškų esybių, o ne Dievo Sūnus. Iš krikščionybės – krikštą, pranašystes ir eschatologiją, tačiau visa tai buvo interpretuojama per savitą, sincretinę prizmę.
Knygoje Jėzus buvo pristatomas ne kaip vienintelis Dievo Sūnus, bet kaip vienas iš daugelio dangiškų pasiuntinių, kurie kartkartėmis pasirodo pasaulyje. Tai buvo visiškai nesuderinama su ortodoksine kristologija. Be to, Elkasajo knyga mokė, kad nuodėmės gali būti nuplaunamos ne tik tikėjimu ir atgaila, bet ir maginiais apsiplovimais, kurie veikia beveik automatiškai, jei atliekami teisingai. Tokia ritualinė magija Bažnyčios Tėvams atrodė pavojingai artima pagoniškiems misterijų kultams.
Elkesaitai taip pat turėjo savitą požiūrį į istoriją ir pranašystes. Knygoje buvo kalbama apie ateisiantį „didįjį karalių“, kuris atneš išgelbėjimą, ir apie būsimus karus, kurių metu tik tie, kurie laikysis Elkasajo nurodymų, išliks. Šios pranašystės buvo glaudžiai susijusios su II–III amžiaus neramumais Rytų Romos imperijoje, todėl bendruomenė tikėjo, kad gyvena paskutiniaisiais laikais.
Jonas Damaskietis, rašydamas apie elkesaitus VIII amžiuje, mini juos kaip Sampsajus ir Elkesajus, nurodydamas, kad jų mokymas buvo glaudžiai susijęs su ebionitų tradicija. Jis pabrėžia, kad jų tikėjimas kilo iš klaidingo judaizmo ir krikščionybės supratimo, o Elkasajo knyga buvo jų autoriteto šaltinis. Jonas taip pat pažymi, kad elkesaitai praktikavo pakartotinius krikštus ir tikėjo magine vandens galia – tai, jo akimis, buvo aiškus nukrypimas nuo tikrojo tikėjimo.
Nors pati Elkasajo knyga neišliko, jos idėjos paliko ryškų pėdsaką ankstyvosios krikščionybės istorijoje. Ji atskleidžia, kaip įvairios religinės tradicijos susipynė to meto Artimuosiuose Rytuose, ir kaip lengvai žmonės, ieškodami apsaugos nuo nelaimių, galėjo pasukti į magišką, sincretinį tikėjimą. Ši knyga yra vienas iš įdomiausių pavyzdžių, kaip ankstyvoji krikščionybė susidūrė su alternatyviais apreiškimais ir kaip Bažnyčia bandė juos atskirti nuo tikrojo mokymo.