Tekstai

Aristido apologija (gr. Ἀπολογία τοῦ Ἀριστείδου; lot. Apologia Aristidis; angl. Apology of Aristides) yra vienas ankstyviausių krikščionių apologetikos paminklų, parašytas II a. pirmoje pusėje, maždaug 125 m. po Kr. Atėnų filosofas Aristidas, atsivertęs į krikščionybę, šį raštą skyrė imperatoriui Hadrianui (kai kuriais šaltiniais – Antoninui Pijui), siekdamas racionaliai paaiškinti ir apginti krikščionių tikėjimą. Šis kūrinys … [Skaityti toliau…]

Svetimautojos epizodas (lot. Pericope Adulterae) yra viena žinomiausių ir emociškai stipriausių Naujojo Testamento ištraukų, tradiciškai randama Jono evangelijoje (Jn 7, 53–8, 11). Šiame pasakojime aprašoma drama, kurioje fariziejai ir Rašto aiškintojai atveda pas Jėzų moterį, sugautą svetimaujant, siekdami jį išprovokuoti ir rasti pagrindą kaltinimui. Pagal Mozės įstatymą tokia moteris turėjo būti užmušta akmenimis, tačiau Jėzus, … [Skaityti toliau…]

Papijo „Viešpaties žodžių aiškinimas“ (gr. Λογίων Κυριακῶν Ἐξήγησις; lot. Exegesis Logiorum Dominicalium; angl. Exegesis of the Lord’s Sayings) – tai vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės veikalų, parašytas apie 100–110 m. po Kr. Nors originalus penkių knygų rinkinys neišliko, jo fragmentai, išsaugoti Irenėjaus Lioniečio ir Eusebijaus Cezariėčio raštuose, yra neįkainojamas šaltinis tiriant evangelijų kilmę ir ankstyvąją žodinę … [Skaityti toliau…]

Kvadrato apologija (gr. Διαλογία τοῦ Κοδράτου; lot. Apologia Quadrati; angl. Quadratus’ Apology) laikoma pačiu seniausiu krikščionių tikėjimo gynimo raštu, kurį maždaug 124–125 m. po Kr. imperatoriui Hadrianui jo vizito Atėnuose metu įteikė mąstytojas Kvadratas Atėnietis. Šis veikalas žymi svarbų lūžį ankstyvosios Bažnyčios istorijoje, kai krikščionybė iš uždaros bendruomenės judėjimo pradėjo transformuotis į intelektualų dialogą su … [Skaityti toliau…]

„De Virginitate“ („Apie mergelystę“) – tai Šv. Ambraziejaus veikalas, parašytas IV amžiuje, kuriame iškeliama Mergelės Marijos figūra kaip tobuliausias mergelystės pavyzdys. Šį rašinį Ambraziejus parašė kaip pamokymą jaunoms moterims, kurios siekė gyventi skaistų, Dievui pašvęstą gyvenimą. Tai ne tik teologinis, bet ir giliai pastoracinis tekstas, kviečiantis skaistumą suprasti ne kaip griežtą atsisakymą, bet kaip laisvą … [Skaityti toliau…]

Evangelinis neturtas – tai ne tik krikščioniškas gyvenimo būdo pasirinkimas, bet giliai dvasinis kelias, vedantis į laisvę, pasitikėjimą ir tarnystę. Jėzaus kvietimas atsisakyti turto nėra tik išorinis įstatymas – tai kvietimas gyventi širdimi, kuri nebijo neturėti, nes pasitiki tuo, kuris viską duoda. Evangelinis neturtas nėra vien skurdas ar apribojimas – tai dosnios, nuo pasaulio laisvos … [Skaityti toliau…]

Petro pamokslas – taip pat vadinamas Kerygma Petrou, Pamokslu pagal Petrą, lotyniškai Praedicatio Petri, graikiškai galimai Κήρυγμα Πέτρου – yra vienas ankstyviausių krikščioniškų katechetinių traktatų, išlikęs tik fragmentiškai per Klemenso Aleksandriečio citatas. Tai nėra evangelija, pasakojanti Jėzaus gyvenimą, ir nėra apokalipsė ar apaštalų darbų rinkinys. Tai pamokslas, kuriame apaštalas Petras pristatomas kaip mokytojas, kreipiantis į … [Skaityti toliau…]

Evangelija pagal Matiją – dar vadinama Matijo evangelija, Matijo tradicijomis (lot. Evangelium secundum Matthiam, Traditiones Matthiae) – yra vienas iš labiausiai miglotų ir intriguojančių ankstyvosios krikščionybės tekstų, išlikęs tik kaip vardas ir keli nuotrupiniai paminėjimai Bažnyčios tėvų raštuose. Ji priskiriama apaštalui Matijui – tam, kuris buvo išrinktas užimti Judo Iskarijoto vietą apaštalų kolegijoje. Nors pats … [Skaityti toliau…]

Hebrajų evangelija (taip pat: Evangelija pagal hebrajus; Evangelija hebrajams; lot. Evangelium secundum Hebraeos, Evangelium Hebraeorum; gr. τὸ καθ’ Ἑβραίους εὐαγγέλιον; angl. Gospel of the Hebrews, Gospel according to the Hebrews) yra viena iš seniausių ankstyvosios krikščionybės evangelijų, naudota žydų krikščionių bendruomenėse, ypač tarp tų, kurie buvo vadinami nazariečiais. Šis raštas mokslo pasaulyje vertinamas kaip savarankiška, … [Skaityti toliau…]

Hermio ganytojas (gr. Ποιμήν τοῦ Ἑρμᾶ, lot. Pastor Hermae, angl. Shepherd of Hermas) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės kūrinių, priklausantis Apaštališkųjų tėvų raštų grupei. Sukurtas Romoje, jis datuojamas maždaug 80–100 m. po Kr. (nors galutinė redakcija galėjo užtrukti iki II a. vidurio). Šis tekstas savo autoritetu tuo metu prilygo Naujojo Testamento knygoms ir daugelio Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

„Jau nebevadinu jūsų tarnais, nes tarnas nežino, ką veikia jo šeimininkas. Jus aš draugais vadinu, nes jums viską paskelbiau, ką buvau iš savo Tėvo girdėjęs.“ (Jn 15,15) Tai žodžiai ištarti per Paskutinę vakarienę, kai Jėzus kalbėjo su savo mokiniais, žinodamas, kad netrukus bus išduotas, kentės ir mirs. Nuo 13 iki 17 skyrių Evangelijoje pagal Joną … [Skaityti toliau…]

Gyvenime girdime, kad reikia „rūpintis savimi“, „galvoti apie savo gerovę“, „pirmiausia mylėti save“. Visa tai iš pirmo žvilgsnio skamba logiškai ir net patraukliai. Tačiau Evangelijoje skamba visai kiti žodžiai: „Kas nori išgelbėti savo gyvybę, tas ją praras, o kas pražudys dėl manęs savo gyvybę, tas ją išgelbės.“ Tai tarsi apverčia įprastą logiką – tarsi kvietimas … [Skaityti toliau…]