Tekstai

Afroditės ir Adonio meilės istorija, užrašyta tokių poetų kaip Ovidijus „Metamorfozėse“ ir Bionas „Adonio raudoje“, yra graikų mitologijos perlas, kuriame susipina aistra, tragedija ir gamtos ciklo paslaptis. Afroditė, meilės ir grožio deivė, kurios žavesys galėjo sujaudinti net dievus, įsimylėjo mirtingąjį Adonį, jauną medžiotoją, kurio grožis buvo tarsi saulės spindulys. Jų meilė, nors trumpa, paliko neišdildomą … [Skaityti toliau…]

Kai Marija susižadėjo su Juozapu, ji buvo paprasta Nazareto mergina. Evangelija pagal Luką pasakoja, kad angelas Gabrielius jai apsireiškė ir tarė:„Sveika, malonės pilnoji! Viešpats su tavimi!“ (Luko 1,28) Marija nustebo ir klausė, kaip galėtų susilaukti vaiko, jei dar nebuvo su vyru:„Kaip tai įvyks, jei aš nepažįstu vyro?“ (Luko 1,34) Angelas atsakė:„Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs, … [Skaityti toliau…]

Kitáb-i-Aqdas (arabiškai: الكتاب الأقدس, liet. „Švenčiausioji knyga“; persiškai vadinama Kitáb-i-Aqdas, kas reiškia „Šventoji knyga“) yra pagrindinis Bahajų tikėjimo šventasis tekstas, parašytas Bahá’u’lláh, šio tikėjimo įkūrėjo, apie 1873 m. Akos mieste (dabartinis Izraelis), kol jis buvo kalinamas Osmanų imperijos valdžios. Parašyta arabų kalba, knyga laikoma Bahajų tikėjimo „Motinos knyga“ ir „būsimosios pasaulinės civilizacijos chartija“. Kitáb-i-Aqdas yra … [Skaityti toliau…]

Popol Vuh (kič. Popol Wuj, liet. „Tautos knyga“ arba „Bendruomenės knyga“) yra senovės majų epas, laikomas vienu svarbiausių Mezoamerikos literatūros ir mitologijos paminklų. Parašytas Gvatemalos majų kičių kalba, šis šventasis tekstas atspindi kičių tautos mitologiją, kosmologiją, istoriją ir genealogiją. Knygoje aprašomas pasaulio sukūrimo mitas, didvyrių dvynių Hunahpu ir Šbalankės (Xbalanqué) nuotykiai požemio karalystėje Šibalboje (Xibalba) … [Skaityti toliau…]

Edvardas Elgaras (Edward William Elgar, 1857–1934), vienas žymiausių anglų kompozitorių, 1903 m. sukūrė oratoriją „Apaštalai“ (The Apostles, Op. 49), kuri pasakoja apie Jėzaus apaštalų pašaukimą, jų gyvenimą ir dvasinę kelionę. Ši oratorija, kartu su vėlesne „Karalystė“ (The Kingdom, 1906), buvo dalis Elgaro ambicingo plano sukurti trilogiją apie Kristaus gyvenimą ir krikščionybės pradžią. „Apaštalai“ yra monumentalus … [Skaityti toliau…]

Nocturnas (lot. nocturnus, reiškia „naktinis“) – tai Dievo tarnybos (valandų liturgijos) dalis, kuri buvo naudojama ypač Matutini (naktinės ar rytinės maldos) metu. Tradiciniame Romos brevijoriuje Matutini būdavo skirstomi į vieną, du arba tris nocturnus, priklausomai nuo dienos svarbos ir liturginio laikotarpio. Kiekvienas nocturnas sudarydavo atskirą ciklą, kuriame buvo giedamos psalmės ir skaitomi skaitiniai. Kaip sudarytas … [Skaityti toliau…]

Lamaistų vienuolių įžadai remiasi Vinajos – budistinių drausmės taisyklių – tekstais. Vinaja yra viena iš trijų pagrindinių budizmo raštų rinkinių dalių (Tripitaka) ir apima elgesio taisykles, kurių laikosi vienuoliai ir vienuolės. Tibetiečių budizmo tradicijoje (vadinama lamaizmu, bet patys praktikuotojai dažniau vartoja terminą „tibetiečių budizmas“) Vinajos įžadai daugiausia remiasi Mūla-sarvāstivāda Vinaja mokykla, kuri yra oficiali visų … [Skaityti toliau…]

Japonų religijoje cikada simbolizuoja gyvenimo trumpumą, sielos virsmą, tylų sugrįžimą. Šintoizme ir budizme ji tampa beveik dvasiniu objektu – ji nereikalauja dėmesio, bet kai dingsta, tu jauti jos nebuvimą. Garsas, kuris palieka tuštumą. Kai kurios cikados rūšys, ypač Japonijoje, išgyvena metų ciklus po žeme, bet dar paslaptingesnės – Magicicada septendecim ir Magicicada tredecim, aptinkamos Šiaurės … [Skaityti toliau…]

Avesta yra pagrindinis zoroastrizmo religinių tekstų rinkinys, sudarytas Avestos kalba, senovės rytų iraniečių kalba. Šie tekstai, priskiriami pranašui Zaratustrai (Zoroastrui) ir jo pasekėjams, apima himnus, maldas, ritualų aprašymus, mitologiją ir teisės normas. Avesta susideda iš kelių dalių, įskaitant: Terminas „Zend“ (arba „Zand“) reiškia komentarus, vertimus ir aiškinimus, daugiausia parašytus vidurine persų (pahlavių) kalba, kurie lydi … [Skaityti toliau…]

Ankstyvosios krikščionybės raštijos istorijoje egzistuoja reiškinys, vadinamas „prarastaisiais apokrifais“. Tai tekstai, apie kurių egzistavimą žinome tik iš vėlesnių jų pasmerkimų ar draudžiamų knygų sąrašų. Viena tokių mįslių – Apolonijaus evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal Apolonijų, lot. Evangelium Apollonii), kuri krikščioniškoje tradicijoje išliko tik kaip uždraustas pavadinimas. Šis kūrinys yra unikalus tuo, kad, skirtingai … [Skaityti toliau…]

Nors Biblijos kanonas apie Jėzaus gimimą ir pirmuosius Jo gyvenimo metus pateikia tik lakoniškus faktus, Rytų krikščionių tradicija šias spragas užpildė itin vaizdingais pasakojimais. Vienas išsamiausių tokių šaltinių – Armėnų kūdikystės evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal armėnus, Armėniškoji kūdikystės evangelija, Armėniškoji Jėzaus vaikystės evangelija; angl. Armenian Infancy Gospel). Manoma, kad šis tekstas galutinę … [Skaityti toliau…]

Ankstyvosiose krikščionių bendruomenėse egzistavo didžiulis smalsumas dėl to, ką veikė Jėzus nuo gimimo iki savo viešosios veiklos pradžios. Kadangi kanoninės evangelijos apie šį laikotarpį beveik tyli, atsirado tekstų, užpildančių šias spragas. Vienas žymiausių tokių kūrinių – Kūdikystės evangelija pagal Tomą (taip pat žinoma kaip Tomo kūdikystės evangelija; originalus graikiškas pavadinimas – Εὐαγγέλιον τοῦ Θωμᾶ τοῦ … [Skaityti toliau…]