Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Ardžangas (pers. Aržang, taip pat vadinamas Ardahang, Arzhang, o kinų manichėjų tradicijoje – Erlang jing 二郎經) yra esminis manichėjų religinės tradicijos dokumentas, kurį III amžiuje sukūrė pranašas Manis. Tai nėra paprastas tekstinis rinkinys, o unikalus iliustruotas albumas, skirtas vizualiai perteikti sudėtingą manichėjizmo kosmogoniją ir teologiją. Manis, būdamas talentingas tapytojas, tikėjo, kad vaizdas gali paaiškinti dvasines … [Skaityti toliau…]
Kai užsimerki ir bandai įsivaizduoti Dievą, ką matai? Daugeliui prieš akis iškyla paveikslas, tarsi nukopijuotas iš senos freskos ar vitražo: rūstus, bet išmintingas senis, ilga balta barzda, žvelgiantis iš dangaus. Kodėl būtent toks? Kodėl ne jaunas karys, ne liepsnojanti šviesa, o būtent barzdotas patriarchas, laikantis pasaulio tvarką savo rankose? Šis vaizdinys – ne tik meno … [Skaityti toliau…]
„Viešpats yra išganymas“ (hebrajų kalba: Yahweh Yeshua arba Yahweh Yeshua, kai kuriuose vertimuose gali būti pateikiama kaip „Viešpats yra mūsų išganymas“) atsiranda tiek Senojo, tiek Naujojo Testamento kontekstuose ir turi gilią teologinę reikšmę. Ši frazė dažnai naudojama norint pabrėžti, kad Dievas yra vienintelis tikras išganymo šaltinis žmonijai. Citatos Kontekstas: Senojo Testamento Kontekstas Psalmė 3:8: „Iš … [Skaityti toliau…]
„Nedorybės žmogus“ (arba „nedorėlis žmogus“; angl. „man of lawlessness“ arba „man of sin“) yra svarbus apokaliptinio mąstymo elementas, aptariamas Antrajame laiške tesalonikiečiams. Šis terminas naudojamas apibūdinti asmenį, kuris išsiskiria kaip didžiausias priešas Dievui ir Kristui prieš paskutinįjį laiką. Paulius aprašo jį kaip esminį įvykį, kuris turi įvykti prieš Kristaus antrąjį atėjimą. Kas yra „nedorybės žmogus“? … [Skaityti toliau…]
Karolis Bendžaminas Veitas (Charles Benjamin Waite) savo veikale „Krikščionių religijos istorija iki dviejų šimtųjų metų“ History of the Christian Religion to the Year Two Hundred pateikia vieną iš įdomiausių XIX a. bandymų rekonstruoti ankstyvosios krikščionybės raidą remiantis kritiniu istoriniu metodu, o ne vėlesnėmis dogminėmis schemomis. Autorius tyrinėja pirmuosius du šimtmečius kaip laikotarpį, kuriame krikščionybė dar … [Skaityti toliau…]
Mani raštai (Manichaean Scriptures, Sifrē Mani) – tai ankstyvosios manichėjų religijos tekstai, siejami su jos įkūrėju Maniu (Mani, apie 216–276 m.). Nors didžioji dalis šių raštų žuvo per persekiojimus, išlikę fragmentai leidžia pažvelgti į vieną įdomiausių ir labiausiai persekiojamų senovės religijų. Manichėjai save laikė paskutiniuoju didžiuoju apreiškimu, mokymus į vieną visumą, kur yra Zaratustra, Buda … [Skaityti toliau…]
Philalethes (Φιλαλήθης, „Tiesos mylėtojas“) – tai Sosiano Hieroklio, III–IV a. sandūros Romos valdininko ir filosofo, parašytas antikrikščioniškas traktatas, kuris, deja, neišliko. Visa, ką šiandien žinome apie šį kūrinį, yra Eusebijaus iš Cezarėjos pateiktos citatos ir nuorodos jo veikale „Prieš Hieroklį“ (Κατὰ Ἱεροκλέους, Contra Hieroclem). Hieroklis, būdamas vienas uoliausių Diokletiano laikų krikščionių persekiotojų, parašė Philalethes kaip … [Skaityti toliau…]
„Prieš Hieroklį“ – tai ankstyvosios krikščionybės apologetinis veikalas, kurį apie 303–305 m. parašė Eusebijus iš Cezarėjos, vienas svarbiausių IV a. krikščionių istorikų ir teologų. Originalus graikiškas pavadinimas Κατὰ Ἱεροκλέους (Kata Hierokleous), lotyniškai tradiciškai vadinamas Contra Hieroclem, o lietuviškai tiksliausiai verčiamas kaip „Prieš Hieroklį“. Šis tekstas atsirado kaip atsakas į Romos valdininko ir filosofo Hieroklio veikalą … [Skaityti toliau…]
Vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuotinų vėlyvosios antikos literatūros kūrinių yra Flavijaus Filostrato (Flavius Philostratus), dažnai vadinamo Filostratu Vyresniuoju arba Sofistu, parašytas veikalas „Apolonijaus iš Tianos gyvenimas“ (lot. Vita Apollonii, gr. Βίος Ἀπολλωνίου). Šis aštuonių knygų apimties darbas, parašytas apie 220–230 m. po Kr., nėra tiesiog sausa biografija. Tai meistriškas sofistinės literatūros pavyzdys, kuriame susipina kelionių … [Skaityti toliau…]
Kalevala yra suomių nacionalinis epas, sudarytas iš tradicinių liaudies dainų ir mitologinių giesmių, kurias XIX amžiuje surinko ir suredagavo filologas Elias Lönnrot. Originalus pavadinimas Kalevala reiškia „Kalevo žemę“ – mitinį kraštą, kuriame vyksta didžioji dalis epinių įvykių. Šios giesmės šimtmečius buvo perduodamos žodine tradicija Karelijoje ir Suomijoje, kol Lönnrot, keliaudamas po kaimus, jas užrašė ir … [Skaityti toliau…]
Karališkasis kodeksas (Codex Regius), moksliniuose kataloguose žymimas GKS 2365 4to, yra svarbiausias pasaulyje senosios islandų literatūros rankraštis, tapęs pagrindiniu šaltiniu pažinti senovės skandinavų dvasinį pasaulį. Šis kuklios išvaizdos, apie 1270 metus Islandijoje išdirbtas pergamento rinkinys saugo 29 giesmes, kurios šiandien rinkiny pavadinimu „Poetinė Eda“ (Eddukvæði). Rankraštį sudaro 45 lapai (90 puslapių), kuriuos vieno anoniminio raštininko … [Skaityti toliau…]
Smilkymas (thymíasis) – tai vienas seniausių žmonijos ritualų, kurio metu deginamos kvapniosios dervos, mediena ar augalai (thymíamata), siekiant sukurti aromatingus dūmus. Nors šiandien ši praktika dažnai siejama su estetika ar namų jaukumu, istoriškai ji buvo fundamentali sakralinės komunikacijos dalis, tarnavusi kaip tiltas tarp materialios ir metafizinės sferų. Smilkymo šaknys glūdi ankstyvosiose Mesopotamijos, Egipto ir Indijos … [Skaityti toliau…]