Tekstai

Pranašystės apie popiežius (lot. Vaticinia de Summis Pontificibus) yra viduramžių pranašiškų tekstų bei iliustracijų ciklas, susiformavęs XIII amžiaus pabaigoje – XIV amžiaus pradžioje. Tai nėra vienas konkretus kūrinys. Tai ilgaamžė rankraščių šeima, kurios turinys kito priklausomai nuo politinių aplinkybių ir Europos regionų tradicijų. Šie tekstai buvo tiesiogiai siejami su popiežių seka. Jie naudoti kaip alegoriniai … [Skaityti toliau…]

Kūrinį parašė Markas Tulijus Ciceronas (lot. Marcus Tullius Cicero), iškilus Romos oratorius, filosofas ir valstybės veikėjas, gyvenęs 106–43 m. pr. Kr. Ciceronas buvo žmogus, siekęs sujungti graikų filosofijos išmintį su romėniška praktine etika. Pavadinimai Ciceronas De Officiis parašė 44 m. pr. Kr., paskutiniais savo gyvenimo metais, po Julijaus Cezario nužudymo. Kūrinys buvo skirtas jo sūnui … [Skaityti toliau…]

„Sententiae” (liet. „Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]

Hans Jonaso veikalas „Gnozė ir vėlyvosios antikos dvasia“ (vok. Gnosis und spätantiker Geist) yra vienas svarbiausių XX a. gnosticizmo tyrimų. Ši knyga tapo kertiniu darbu, formavusiu modernų gnosticizmo supratimą kaip filosofinį ir egzistencinį reiškinį, susijusį su žmogaus savivokos, pasaulio struktūros ir transcendencijos klausimais. Jonas siekia parodyti, kad gnosticizmas yra vėlyvosios antikos pasaulėžiūros krizės išraiška, o … [Skaityti toliau…]

Koptų Elijo apokalipsė (Coptic Apocalypse of Elijah) yra ankstyvosios krikščioniškosios literatūros tekstas, išlikęs koptų kalba ir priskiriamas apokaliptinių raštų tradicijai. Šis veikalas nėra tiesioginė Senojo Testamento Elijo knygos tąsa, bet savarankiškas kūrinys, kuriame pranašo Elijo vardas naudojamas kaip autoriteto ženklas. Tekstas rodo ankstyvųjų krikščionių pasaulėžiūrą, jų lūkesčius dėl paskutiniųjų laikų ir kovos tarp gėrio bei … [Skaityti toliau…]

Bruce kodeksas (angl. Bruce Codex) – tai vienas svarbiausių vėlyvųjų gnostinių rankraščių, išlikusių už Nag Hammadi bibliotekos ribų. Lietuviškai jį galima vadinti Briuso kodeksu arba Briuso rankraščiu; abu variantai yra korektiški, tačiau „kodeksas“ geriau atitinka tarptautinę tradiciją. Pavadinimas kilęs nuo škotų keliautojo James Bruce, kuris XVIII a. pabaigoje Egipte įsigijo šį rankraštį ir pargabeno jį … [Skaityti toliau…]

Kerygmata Petrou, lietuviškai vadinami Petro pamokslais, yra ankstyvosios krikščionybės tekstų grupė, susijusi su Petro autoritetu ir mokymu. Šie raštai išliko fragmentiškai, tačiau jų idėjos žinomos iš vėlesnių šaltinių, ypač iš Pseudo-Klementinių kūrinių tradicijos. Tekstai siejami su II–III a. krikščionių bendruomenėmis, kurios domėjosi apaštalų mokymu ir ieškojo aiškios teologinės krypties tuo metu, kai krikščioniškos doktrinos dar … [Skaityti toliau…]

Muratorijaus kanonas, mokslinėje literatūroje vadinamas Muratorian Canon arba Fragmentum Muratorianum, yra vienas seniausių žinomų bandymų pateikti krikščioniškų Šventojo Rašto knygų sąrašą. Rankraštį XVIII a. atrado italų mokslininkas Lodovico Antonio Muratori, nuo kurio pavardės dokumentas ir gavo savo pavadinimą. Fragmentas išliko lotynų kalba, tačiau manoma, kad jis buvo išverstas iš graikiško originalo, sukurto maždaug II a. … [Skaityti toliau…]

Dura-Europos evangelijų harmonija, mokslinėje literatūroje vadinama Dura-Europos Gospel Harmony ir žymima katalogo numeriu 0212, yra vienas ankstyviausių bandymų sujungti evangelinius pasakojimus į vientisą tekstą. Fragmentas rastas Sirijoje, Dura-Europos mieste, kuris III a. buvo įvairių kultūrų sankirta. Šioje aplinkoje veikė krikščionių bendruomenė, palikusi vieną seniausių žinomų bažnyčių. Rankraštis, dažnai vadinamas Dura-Europos pergamentu (angl. Dura-Europos parchment), priklauso … [Skaityti toliau…]

Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]

Porfirijaus traktatas „Apie susilaikymą nuo gyvūninio maisto“ (Περὶ ἀποχῆς ἐμψύχων, Peri apochēs empsychōn, lot. De Abstinentia ab esu animalium) yra vienas iš brandžiausių neoplatonizmo tekstų, kuriame filosofas nagrinėja ne tik mitybą ar asketizmą, bet ir pačią žmogaus sielos prigimtį. Tai keturių knygų veikalas, kuriame susipina metafizika, etika, religijos kritika ir gyvūnų moralinio statuso analizė. Skaitant … [Skaityti toliau…]

Justino Kankinio veikalas „Dialogas su Tryfonu“ (Dialogue with Trypho, lot. Dialogus cum Tryphone) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas II amžiuje, kai krikščionybė dar tik formavosi ir ieškojo savo vietos tarp judaizmo ir helenistinės filosofijos. Tai nėra paprastas traktatas ar pamokslas, bet gyvas, literatūriškai išplėtotas pokalbis tarp krikščionio filosofo ir žydo, kuriame atsiskleidžia tikri … [Skaityti toliau…]