Tai skyrius, kuriame talpinami įvairūs dvasiniai tekstai, pamąstymai ir religinės įžvalgos.
Šviesa nuo pirmųjų civilizacijų laikoma dieviškosios tiesos, gyvybės ir pažinimo simboliu. Ji žymi kūrinijos pradžią, Dievo buvimą ir žmogaus kelią iš nežinojimo į išmintį. Visose religijose šviesa yra viena svarbiausių metaforų, jungiančių materiją su dvasine tikrove. Jau pitagoriečiai, kaip mini Aristoteles „Apie sielą“ (I, 2, 404b), matė šviesoje dieviškąją harmoniją, o vėliau helenistinėje mintyje ji … [Skaityti toliau…]
Evos evangelija (Gospel of Eve) yra visiškai neišlikęs gnostinis tekstas, žinomas tik iš kelių Epifanijaus pateiktų citatų jo veikale Panarion. Šios citatos leidžia manyti, kad kūrinys priklausė apreiškimo literatūrai ir buvo sudarytas kaip vizijos pasakojimas, kuriame regėtojas susitinka su dieviška būtybe, atskleidžiančia savo tapatybę ir ryšį su žmogumi. Datavimas paprastai siejamas su II amžiumi, o … [Skaityti toliau…]
Oksirinko 840 ir Oksirinko 1224 evangelijos yra du ankstyvosios krikščionybės papirusų fragmentai, rasti Egipto Oksirinke, tačiau jų pobūdis ir reikšmė labai skiriasi. Abu tekstai datuojami II–III a. ir priklauso nepriklausomoms evangelinėms tradicijoms, kurios egzistavo greta kanoninių evangelijų, tačiau nebuvo įtrauktos į Naująjį Testamentą. Šie fragmentai liudija, kad ankstyvieji krikščionys naudojo įvairius rašytinius šaltinius, o evangelijų … [Skaityti toliau…]
Fajumo fragmentas (angl. Fayyum Fragment) yra vienas seniausių ir trumpiausių Jėzaus žodžių liudijimų, išlikęs tik kaip kelių eilučių graikiškas papiruso gabalas, rastas Egipto Fajumo regione. Fragmentas datuojamas maždaug II a. pradžia, todėl yra ankstyvesnis už daugumą apokrifinių evangelijų ir beveik toks pat senas kaip sinoptikai. Jame pateikiama labai ankstyva Paskutinės vakarienės ir Petro išsižadėjimo scena, … [Skaityti toliau…]
Nuo pirmykščių ugnikalnių papėdžių iki šiuolaikinių miestų stogų žmonės visais laikais valgė ne tik kūnui, bet ir sielai. Kai kurios vaišės niekada nebuvo vien paprasti patiekalai – jos gimė kaip auka dievams, atminimas protėviams arba tylus dialogas su pasaulio tvarka. Šventieji valgiai sujungia skonius ir tikėjimus: nuo neraugintos duonos, kuri išgelbėjo bėgančius iš Egipto, iki … [Skaityti toliau…]
Jungo kodeksas (Jung Codex, taip pat vadinamas Nag Hammadi Codex I) yra pirmasis ir vienas svarbiausių Nag Hammadi bibliotekos kodeksų, rastų 1945 m. Aukštutinio Egipto dykumoje. Tai vienintelis kodeksas, turintis tikrą, nusistovėjusį vardą — jis pavadintas C. G. Jungo garbei, nes pirmasis mokslinis leidimas ir tyrimai buvo finansuoti bei kuruojami C. G. Jungo instituto Ciuriche. … [Skaityti toliau…]
„Slaptasis Jokūbo laiškas“ (The Apocryphon of James), yra vienas ankstyviausių ir įdomiausių gnostinių tekstų, rastų Nag Hamadi bibliotekoje 1945 m. Originalus graikiškas tekstas neišliko, tačiau jo koptų vertimas išsaugotas Nag Hammadi Codex I rinkinyje. Kūrinys pateikiamas kaip laiškas, kuriame Jokūbas perduoda „slaptą knygą“, gautą iš Jėzaus kartu su apaštalu Petru. Šis tekstas priklauso vadinamajai slaptųjų … [Skaityti toliau…]
Įsivaizduok viduramžių pilį: riteriai su kryžiais ant apsiaustų, vienuoliai, meldžiantys už krikščionybės pergalę, ir karalius, įteikiantis spindintį medalį už narsą. Visus juos sieja vienas žodis – ordinas. Bet kaip šis žodis, kilęs iš lotyniško „tvarka“, tapo toks spalvingas ir įvairialypis? Žodis „ordinas“ kilęs iš lotynų kalbos ordo, reiškiančio „tvarką“, „eilę“, „luomą“ ar „grupę“. Romėnų laikais … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino veikalo „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) vertimas. Tai yra Augustino kalba, pasakyta Hipono sinode 393 m., kurioje jis išaiškina Tikėjimo simbolio (kredos) turinį, gindamas jį nuo įvairių erezijų, ypač manicheizmo ir arijonizmo. Šv. Augustino veikalas „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) buvo parašytas 393 m. kaip kalba, pasakyta … [Skaityti toliau…]
Jėzaus išdavystė yra Naujojo Testamento įvykis, žymintis tiesioginę Jėzaus kančios pradžią. Šis įvykis detaliai aprašytas visose keturiose Evangelijose: Mato 26:14–16, Morkaus 14:10–11, Luko 22:1–6 ir Jono 18:2–5. Istorija atskleidžia sudėtingą religinių vadovų sąmokslą, mokinio išdavystę bei politinę įtampą to meto Jeruzalėje, kur baimė dėl minios sukilimo privertė valdžią ieškoti klastingų sprendimų už uždarų durų. Religiniai … [Skaityti toliau…]
Gamalielio evangelija (taip pat vadinama Evangelija pagal Gamalielį, lot. Evangelium Gamalielis, retesniu pavadinimu Planctus Virginis et Martyrium Pilati – „Mergelės rauda ir Piloto kankinystė“; etiopiškoje tradicijoje išlikusi kaip Dersāna Sēllāsē; angl. Gospel of Gamaliel arba The Lament of the Virgin and the Martyrdom of Pilate) yra unikalus senovinis tekstas, geriausiai išlikęs krikščioniškoje Etiopijos tradicijoje. Nors … [Skaityti toliau…]
Sirų kūdikystės evangelija (Syriac Infancy Gospel) yra mokslinis terminas, vartojamas apibūdinti prarastam, bet iš vėlesnių rankraščių rekonstruojamam sirų kalbos tekstui apie ankstyvuosius Jėzaus gyvenimo metus. Šis tekstas nėra tapatinamas su plačiau žinoma Tomo vaikystės evangelija, nors sirų tradicijoje pastarosios elementai dažnai būdavo įtraukiami į bendrą pasakojimų korpusą. Mokslininkai nustatė, kad ši tradicija yra esminis Rytų … [Skaityti toliau…]