Tekstai

Mikelandželo Buonaročio (1475–1564) korespondencija ir poezija, saugoma tokiuose archyvuose kaip Casa Buonarroti Florencijoje bei Vatikano biblioteka (pvz., rankraštis Vat. lat. 3211), yra neįkainojamas dokumentų rinkinys, leidžiantis pažvelgti už oficialiosios Renesanso istorijos fasado. Šiuose laiškuose ir sonetuose užfiksuoti ne tik jo meniniai ieškojimai, bet ir įtempti, dažnai konfliktiški santykiai su institucine Bažnyčios valdžia. Šis dokumentinis palikimas … [Skaityti toliau…]

Vatikano apaštališkoji biblioteka (Biblioteca Apostolica Vaticana) – viena seniausių ir turtingiausių intelektualinio paveldo saugyklų pasaulyje. Tai nėra tiesiog knygų rinkinys; tai „žmonijos atmintis“, kurioje saugomi dokumentai formavo Vakarų civilizacijos raidą. Ji vadinama „apaštališkąja“ todėl, kad nuo pat įsteigimo 1475 m. buvo laikoma popiežiaus – apaštalų įpėdinio – oficialia mokslinių studijų ir Bažnyčios atminties biblioteka, tiesiogiai … [Skaityti toliau…]

Vatikano apaštališkojoje bibliotekoje saugomas rankraštis, kataloge žymimas kaip Barberini graecus 336 (liet. Barberinio graikiškasis kodeksas 336; lot. Codex Barberinianus Graecus 336; angl. Barberini Greek Manuscript 336; gr. Βαρβερινὸς Κώδιξ 336), yra vienas unikaliausių Rytų krikščionybės liturginių paminklų. Tai seniausias pasaulyje išlikęs bizantiškasis euchologijus (liet. maldynas, apeigynas; lot. Euchologium; angl. Euchologion), datuojamas VIII a. pabaiga (apie … [Skaityti toliau…]

Traktatas „Pasaulio mergelė“ (graikiškai Κόρη Κόσμου, lotyniškai Kore Kosmou) yra vienas seniausių ir savičiausių hermetinių tekstų, datuojamas maždaug I m. e. a. (0–100 m.). Skirtingai nei didžioji dalis „Corpus Hermeticum“ traktatų, šis kūrinys neišliko kaip vientisas rankraštis – jį savo antologijoje išsaugojo penktojo amžiaus autorius Stobėjas (Ἰωάννης Στοβαῖος). Mokslinėje literatūroje šis tekstas žymimas kaip Stobėjo … [Skaityti toliau…]

Visų pirma, Asklepijas gali būti suprantamas dvejopai: kaip medicinos ir gydymo dievas Asklepijas ir kaip hermetinis traktatas tokiu pavadinimu. Traktatas „Asklepijas“ (Asclepius, dar vadinamas Asclepius sive Dialogus Hermetis Trismegisti arba Perfectus Sermo – „Tobulasis mokymas“) Vakarų ezoterikos tradicijoje užima išskirtinę vietą. Pats vardas siejasi su garsiuoju Medicinos dievu Asklepiju (Asklēpios), kurio kultas buvo paplitęs visoje … [Skaityti toliau…]

Goliatas, filistinų milžinas iš Gato, yra viena žymiausių Senojo Testamento figūrų, kurio istorija apie kovą su jaunuoju Dovydu (1 Samuelio 17) tapo archetipiniu pasakojimu apie drąsą, tikėjimą ir pergalę prieš neįveikiamą priešą. Aprašytas kaip daugiau nei devynių pėdų ūgio karys, Goliatas buvo filistinų čempionas, kėlęs siaubą izraelitams. Jo galimas ryšys su nefilimais ar rafaimais, senovės … [Skaityti toliau…]

Sielos aiškinimas arba Egzegezė apie sielą (angl. Exegesis on the Soul, kopt. ⲧⲉⲝⲏⲣⲏⲥⲓⲥ ⲉⲧⲃⲉ ⲧⲉⲯⲩⲧⲏ) yra antrojo amžiaus gnostinis traktatas, rastas 1945 metais Nag Hamadžio bibliotekoje (antrasis kodeksas, šeštas tekstas). Šis kūrinys pasižymi unikaliu literatūriniu stiliumi, kuriame gnostinė sielos drama persipina su gausiomis citatomis iš Senojo bei Naujojo Testamentų ir net Homero „Odisėja“. Skirtingai nuo … [Skaityti toliau…]

Didaskalija, dar vadinama Autoritetingas mokymas (kopt. ⲡⲥⲁϫⲉ ⲛ̄ⲧⲉ ⲡⲉⲓⲥⲁϫⲉ; angl. Authoritative Teaching, taip pat Authoritative Discourse; NHC VI,3), yra ankstyvasis gnostinis traktatas, parašytas maždaug 100–150 m. po Kr. ir išlikęs koptų kalba Nag Hamadžio bibliotekos šeštajame kodekse. Šis kūrinys užima unikalią vietą tarp II amžiaus religinių tekstų, nes jame nėra sudėtingos mitologijos apie dievybių hierarchijas, … [Skaityti toliau…]

Ptolemajaus laiškas Florai (gr. Ἐπιστολὴ πρὸς Φλώραν; lot. Epistula ad Floram; angl. Ptolemy’s Letter to Flora) yra vienas svarbiausių išlikusių ankstyvosios krikščionybės gnostinių tekstų, parašytas maždaug 140–160 m. po Kr. Jo autorius Ptolemajas buvo žymiausio gnostikų mokytojo Valentino mokinys ir viena iškiliausių Italijos valentinų mokyklos figūrų. Šis kūrinys yra unikalus tuo, kad jame nėra sudėtingos … [Skaityti toliau…]

Melitono iš Sardų homilija „Apie Velykas“ (gr. Περὶ Πάσχα; lot. De Pascha; angl. On the Pascha / Peri Pascha) yra vienas ankstyviausių ir įspūdingiausių krikščioniškosios retorikos pavyzdžių, parašytas maždaug 160–170 m. po Kr. Sardų vyskupas Melitonas, buvęs vienas ryškiausių II a. Bažnyčios lyderių, šį kūrinį parašė kaip liturginį pamokslą, skirtą Velykų nakties šventimui. Kūrinys ilgą … [Skaityti toliau…]

Aristido apologija (gr. Ἀπολογία τοῦ Ἀριστείδου; lot. Apologia Aristidis; angl. Apology of Aristides) yra vienas ankstyviausių krikščionių apologetikos paminklų, parašytas II a. pirmoje pusėje, maždaug 125 m. po Kr. Atėnų filosofas Aristidas, atsivertęs į krikščionybę, šį raštą skyrė imperatoriui Hadrianui (kai kuriais šaltiniais – Antoninui Pijui), siekdamas racionaliai paaiškinti ir apginti krikščionių tikėjimą. Šis kūrinys … [Skaityti toliau…]

Svetimautojos epizodas (lot. Pericope Adulterae) yra viena žinomiausių ir emociškai stipriausių Naujojo Testamento ištraukų, tradiciškai randama Jono evangelijoje (Jn 7, 53–8, 11). Šiame pasakojime aprašoma drama, kurioje fariziejai ir Rašto aiškintojai atveda pas Jėzų moterį, sugautą svetimaujant, siekdami jį išprovokuoti ir rasti pagrindą kaltinimui. Pagal Mozės įstatymą tokia moteris turėjo būti užmušta akmenimis, tačiau Jėzus, … [Skaityti toliau…]