Tekstai

Sibylų orakulai (gr. Σιβυλλιακοὶ Χρησμοί, lot. Oracula Sibyllina) – tai unikalus antikinės literatūros rinkinys, sudarytas iš 14 išlikusių knygų, parašytų hegzametru. Šis kūrinys yra sudėtingas helenizmo, judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės sintezės pavyzdys, dažniausiai datuojamas laikotarpiu nuo II a. pr. m. e. iki VI a. m. e. Nors tekstai priskiriami legendinėms antikos pranašėms – Sibyloms, mokslo … [Skaityti toliau…]

Tomo evangelija (gr. Εὐαγγέλιον κατὰ Θωμᾶν), dar vadinama Evangelija pagal Tomą, Tomo evangelijos posakiai, Jėzaus posakiai pagal Tomą, Tomo apokrifinė evangelija, Tomo gnostinė evangelija, The Gospel of Thomas, The Sayings Gospel of Thomas, Thomasine Gospel, Evangelium secundum Thomam ir Logia Iesu (ypač kalbant apie graikiškuosius Oxyrhyncho fragmentus), yra vienas reikšmingiausių ankstyvosios krikščionybės raštų, kuris nepateko … [Skaityti toliau…]

„Jėzaus žodžiai” (angl. Sayings of Jesus, lot. Logia Iesu arba LOGIA IESOU) yra mokslinis pavadinimas, suteiktas trims unikaliems graikiškiems papiruso fragmentams, kurie buvo rasti Egipto Oxyrhyncho (Oksirinho) šiukšlynuose XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje. Šie radiniai, publikuoti monumentaliame serijiniame leidinyje The Oxyrhynchus Papyri ir iš pradžių paskelbti atskirais pavadinimais – 1897 m. kaip Logia … [Skaityti toliau…]

Jėzaus Kristaus išmintis (gr. Σοφία Ἰησοῦ Χριστοῦ, lot. Sophia Iesu Christi), mokslo pasaulyje plačiau žinoma kaip „Jėzaus Kristaus Sofija“ (angl. Sophia of Jesus Christ), yra vienas svarbiausių gnostinių traktatų, rastas 1945 metais Nag Hamadžio bibliotekoje (kodas III, 4 ir VIII, 1). Šis kūrinys užima unikalią vietą ankstyvosios krikščionybės literatūroje, nes jis reprezentuoja procesą, kaip grynai … [Skaityti toliau…]

Mara Bar Serapiono laiškas (angl. Letter of Mara bar Serapion) yra unikalus istorinis dokumentas, parašytas sirų kalba, kuriame užfiksuoti vieni ankstyviausių galimų liudijimų apie Jėzų iš Nazareto ne krikščioniškuose šaltiniuose. Tai asmeninis, filosofinis laiškas, kurį tėvas Mara (bar Serapion), būdamas romėnų nelaisvėje po Samosatos (Mesopotamija) užėmimo, rašo savo sūnui Serapionui (Serapion, Σεραπίων). Nors tiksli laiško … [Skaityti toliau…]

Didašė arba Dvylikos apaštalų mokymas (gr. Διδαχή, Didachē), kurios pilnas pavadinimas yra „Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų“ (gr. Διδαχὴ Κυρίου διὰ τῶν δώdeκα ἀποστόλων τοῖς ἔθνεσιν), yra ankstyvosios krikščionybės dokumentas – tekstas datuojamas I a. pabaiga arba II a. pradžia (apie 50–120 m. po Kr.), todėl jis yra senesnis už kai kurias Naujojo Testamento … [Skaityti toliau…]

Andriejaus darbai (gr. Πράξεις Ἀνδρέου, lot. Acta Andreae, angl. Acts of Andrew) yra vienas iš penkių pagrindinių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių romanų, pasakojantis apie apaštalo Andriejaus (gr. Ἀνδρέας) gyvenimą, stebuklus ir kankinystę. Šis kūrinys, mokslo pasaulyje dažnai vadinamas „Andriejaus darbais“ (angl. Acts of Andrew), yra itin svarbus istorinis dokumentas, leidžiantis suprasti III a. krikščioniškąją mintį ir … [Skaityti toliau…]

Pseudo-Dionisijaus Areopagito laiškai (gr. Ἐπιστολαί Διονυσίου τοῦ Ἀρεοπαγίτου; lot. Epistolae Dionysii Areopagitae; angl. The Letters of Dionysius the Areopagite) yra viena paslaptingiausių krikščioniškosios mistikos dalių. Nors tekstai parašyti apie VI a., jų autorius pasirašė Dionisijaus Areopagito (gr. Διονύσιος ὁ Ἀρεοπαγίτης), apaštalo Pauliaus mokinio, vardu. Šie laiškai tarnauja kaip glaustas, tačiau itin gilus įvadas į autoriaus … [Skaityti toliau…]

Šėtono kilmė (angl. The Origin of Satan), 1995 m. parašyta Prinstono universiteto profesorės Elaine Pagels, yra fundamentali studija, analizuojanti Šėtono figūros transformaciją iš hebrajiškosios Biblijos „priešininko“ į krikščioniškąjį absoliutaus blogio įsikūnijimą. Autorė savo analizę grindžia istoriniu kontekstu, teigdama, kad Šėtono įvaizdis vystėsi ne tik kaip religinė doktrina, bet ir kaip socialinis įrankis, skirtas brėžti ribas … [Skaityti toliau…]

Śruti (sanskrito kalba: श्रुति, liet. „tai, kas girdėta“) yra švenčiausių hinduizmo tekstų korpusas, laikomas dieviškai apreikštu ir amžinu. Skirtingai nei Smṛti („tai, kas prisimenama“) tekstai, tokie kaip Mahabharata ar Puranos, kurie yra žmogaus sudaryti, Śruti laikomi tiesioginiu dieviškosios tiesos perteikimu, kurį senovės išminčiai (ṛṣi) „išgirdo“ meditacijos metu. Šie tekstai sudaro vedų literatūros pagrindą ir yra … [Skaityti toliau…]

Krikščionių teologijoje ir filosofijoje docta ignorantia (lot. „mokytas nežinojimas“) yra sąvoka, apibūdinanti nuolankų žmogaus proto ribotumo pripažinimą siekiant pažinti Dievą, kuris yra begalinis ir neaprėpiamas. Šią idėją XV a. išplėtojo vokiečių teologas ir filosofas Mikalojus Kuzietis (Nicholas of Cusa), remdamasis ankstesnėmis mistinėmis tradicijomis, tokiomis kaip Pseudo-Dionisijaus Areopagito ir šv. Bonaventūros mokymai. Mokytas nežinojimas nėra neišmanymas, … [Skaityti toliau…]

Dykuma – tai vieta, kur viskas atrodo tuščia, sausa, be gyvybės. Bet Biblijoje dykuma yra daugiau nei smėlis ir karštis – tai erdvė, kur žmogus susiduria su savimi, savo abejonėmis ir Dievu. Du dideli bibliniai veikėjai – Mozė ir Jėzus – praleido laiką dykumoje, kiekvienas savo kelionėje. Mozė vedė izraelitus per dykumą 40 metų, o … [Skaityti toliau…]