Knyga Apie protą (De l’esprit) yra vienas skandalingiausių ir įtakingiausių XVIII amžiaus Švietimo epochos tekstų, kurį 1758 metais išleido prancūzų filosofas Klodas Adrianas Helvecijus. Šis veikalas iš karto po pasirodymo sukėlė didžiulį pasipiktinimą tarp tuometinės Prancūzijos religinių ir politinių autoritetų, nes jame išdėstytos idėjos kvestionavo tradicinę moralę bei sielos nemirtingumą. Autorius knygoje siekė sukurti mokslinį … [Skaityti toliau…]
De servo arbitrio (Apie valios nelaisvę) yra vienas svarbiausių Martyno Liuterio teologinių traktatų, parašytas 1525 m. kaip atsakas į Erazmo Roterdamiečio veikalą De libero arbitrio. Šis tekstas laikomas kertiniu Reformacijos dokumentu, nes jame Liuteris formuluoja savo radikaliausią žmogaus prigimties, valios ir Dievo visagalybės sampratą. Erazmas gynė žmogaus gebėjimą rinktis gėrį ar blogį, o Liuteris teigė, … [Skaityti toliau…]
Dialogas (lot. Dialogus) yra vienas reikšmingiausių XIV amžiaus politinės teologijos tekstų, parašytas Vilhelmo Ockhamo apie 1334–1340 metus. Šis kūrinys atsirado intensyvių konfliktų tarp popiežiaus Jono XXII ir pranciškonų ordino kontekste, kai buvo ginčijamasi dėl neturto doktrinos, popiežiaus valdžios ribų ir tikinčiųjų pareigos paklusti ar nepaklusti pontifikui. Ockhamas, pats būdamas pranciškonas ir teologas, parašė šį veikalą … [Skaityti toliau…]
Taikos gynėjas (lot. Defensor pacis) yra XIV amžiaus politinės minties tekstas, parašytas 1324 metais Marsiliaus Paduviečio. Šis traktatas atsirado intensyvaus konflikto tarp popiežiaus Jono XXII ir Šventosios Romos imperatoriaus Liudviko IV laikotarpiu, kai buvo ginčijamasi dėl to, kas turi aukščiausią valdžią krikščioniškame pasaulyje. Marsilius, pats būdamas gydytojas, filosofas ir politinis mąstytojas, siekė parodyti, kad politinė … [Skaityti toliau…]
„Gajaus fragmentai“ (Fragments of Caius) – tai vieninteliai išlikę Romos presbiterio Gajaus (Caius), gyvenusio apie II–III a. sandūrą, tekstai. Jie neišliko savarankiškuose rankraščiuose, bet yra išsaugoti Euzebijaus „Bažnyčios istorijoje“, kuri cituoja Gajų kaip vieną iš ankstyvųjų krikščionių polemistų. Gajus buvo žinomas dėl savo kovos su montanistais, cerintiečiais ir artemonitais, taip pat dėl to, kad pirmasis … [Skaityti toliau…]
Augustino pamokslai (SANCTI AUGUSTINI SERMONES) yra vienas didžiausių ir įvairiausių jo kūrybos blokų, susiformavęs iš gyvų liturginių kalbų, katechezinių pamokymų ir pastoracinių pasisakymų. Tai nėra sisteminiai traktatai, o spontaniškesni tekstai, kuriuose atsiskleidžia Augustino kaip vyskupo veikla, jo santykis su bendruomene ir gebėjimas aiškiai perteikti sudėtingas teologines temas. Pamokslai buvo sakomi įvairiomis progomis, todėl jų turinys … [Skaityti toliau…]
Markiono „Antitezės“ (gr. Ἀντιθέσεις, lot. Antitheses, Priešpriešos) buvo vienas svarbiausių ir kartu paslaptingiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų. Tai buvo savarankiškas teologinis traktatas, parašytas II amžiaus viduryje, tikėtina Romoje, ir skirtas išdėstyti pagrindinius Markiono mokymo principus. Šis kūrinys buvo glaudžiai susijęs su Markiono sudarytu Naujojo Testamento rinkiniu, tačiau pats tekstas neišliko. Apie jį žinome tik tiek, kiek … [Skaityti toliau…]
„Oktavijus“ (Octavius) – vienas ankstyviausių (III a.) lotyniškos krikščioniškos literatūros kūrinių, parašytas III a. pradžioje autoriaus Minucijaus Felikso. Tai filosofinis-dialoginis traktatas, sukurtas pagal klasikinę Cicerono dialogų formą, kur trys veikėjai – Minucijus, Oktavijus ir Cecilijus – diskutuoja apie krikščionybę, pagonybę ir tikėjimo racionalumą. Kūrinys laikomas vienu elegantiškiausių ankstyvosios lotyniškos prozos pavyzdžių. Dialogas vyksta Ostijoje, Romos … [Skaityti toliau…]
„Slaptieji XVI–XVII a. rozenkreicerių simboliai“ (Symboles Secrets des Rosicruciens des XVIe et XVIIe siècles, vok. Die Geheimen Figuren der Rosenkreuzer aus dem 16. und 17. Jahrhundert) yra vienas paslaptingiausių rozenkreicerių tradicijos šaltinių. Tai anoniminis hermetinių, alchemijos ir mistinių simbolių rinkinys, priskiriamas autoriui, pasirašiusiam kaip „Brolijos brolis, Kristaus Rožės ir Kryžiaus“ (Frère de la Fraternité, Christi … [Skaityti toliau…]
Kundalini: okultinė patirtis (angl. Kundalini: An Occult Experience, 1938) yra teosofinio autoriaus George S. Arundale parašytas mistinis pasakojimas, kuriame autorius bando perteikti savo vidines patirtis, susijusias su vadinamosios kundalini energijos pabudimu. Tai nėra praktinis vadovas ar metodika, o subjektyvus dvasinis dienoraštis, kuriame Arundale aprašo vizijas, sąmonės pakitimus, vienybės pojūtį ir intensyvius vidinius išgyvenimus. Knyga parašyta … [Skaityti toliau…]
„Septynių žmonių dialogas“ (lot. Colloquium heptaplomeres de rerum sublimium arcanis abditis) yra ankstyvosios moderniosios Europos filosofinių tekstas, išlikęs tik rankraščiais. Tiksli, žodžiu žodinė pavadinimo versija būtų „Septynių dalių pokalbiai apie paslėptas kilnių dalykų paslaptis“, o leidybinis variantas – „Septyni dialogai apie kilniųjų dalykų slėpinius“. Kūrinys priskiriamas prancūzų politiniam filosofui Jean Bodinui.. Tai slaptas, po autoriaus … [Skaityti toliau…]
Galilėjaus teismo dokumentai (lot. Processus Sancti Officii contra Galilaeum Galilaei), saugomi Vatikano apaštališkajame archyve (Archivio Apostolico Vaticano) fondo Sant’Uffizio byloje Miscellanea, Armadio X, 204 (dabartinė signatūra: Stanza Storica 67), yra fundamentinis XVII amžiaus mokslo istorijos šaltinis. Šis rankraštis saugo autentiškus 1611–1633 metų Romos inkvizicijos proceso liudijimus. Jame užfiksuoti Galilėjaus tardymai, teologinės ekspertizės, oficialūs nutarimai, mokslininko … [Skaityti toliau…]