Skaičius 1 daugelyje religijų simbolizuoja vienybę, Dievo vienatinumą ir absoliutą, pabrėždamas Dievo svarbą kaip vienintelės aukščiausios būtybės. Skaičius 1 dažniausiai reiškia monoteizmą – tikėjimą į vieną Dievą, kuris yra visa ko Kūrėjas ir Valdovas. Skirtingose religijose šis skaičius turi skirtingus niuansus, tačiau bendra tema yra vienybė ir nedalumas. 1. Krikščionybė Krikščionybėje skaičius 1 siejamas su … [Skaityti toliau…]
Skaičius 666 dažniausiai vadinamas žvėries skaičiumi. Jo ištakos siekia Naujojo Testamento Apreiškimo Jonui knygą (13:18), kur rašoma: „Kas turi išminties, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius. Jo skaičius yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši.“ Šis skaičius tapo vienu iš labiausiai atpažįstamų simbolių krikščioniškoje pasaulėžiūroje, o vėliau – ir visos Vakarų kultūros vaizduotėje. Jis dažnai siejamas … [Skaityti toliau…]
Skaičiai religijose – tai ne vien matematiniai ženklai, bet slapti raktai į pasaulio tvarką, dieviškus dėsnius ir žmogaus dvasinę kelionę. Nuo Biblijos iki Vedų, nuo kabalos iki islamo maldų – kiekvienas skaičius turi savo svorį, savo ritmą ir savo vietą šventame pasakojime. Jie atsiranda neatsitiktinai: dvylika apaštalų, septynios dienos, keturiasdešimt pasninko dienų, šimtas aštuoni malos … [Skaityti toliau…]
Šventasis Raštas žydų, katalikų ir stačiatikių tradicijose yra pagrindinis tikėjimo šaltinis, tačiau kanonų sudėtis ir jų ribos skiriasi. Kasdienėje kalboje galima sakyti ir „žydų Biblija“, nes žmonės supranta, apie ką kalbama, tačiau tiksliai žydų tradicijoje šis rinkinys vadinamas Tanachu, o ne Biblija. Tuo tarpu katalikai ir stačiatikiai savo Šventąjį Raštą iš tiesų vadina Biblija, todėl … [Skaityti toliau…]
Sidharta Gautama (Siddhartha Gautama) – žmogus, kurį vėlesnės kartos praminė Buda – gimė kaip Šakjų giminės princas, o ne kaip antgamtinė būtybė. Tradicijoje jis taip pat žinomas vardu Buda Šakjamunis, reiškiančiu „Šakjų išminčių“, nes būtent šios genties kultūrinėje terpėje formavosi jo pasaulėžiūra. „Buda“ nėra asmenvardis: tai titulas, kylantis iš sanskrito šaknies budh – „pabusti“, „praregėti“. … [Skaityti toliau…]
„Vienos sielos istorija“ (Histoire d’une âme) yra autobiografinis Šventosios Kūdikėlio Jėzaus Teresės (dar žinomos kaip Šventoji Teresė iš Lizjė) kūrinys. Ši knyga yra laikoma viena svarbiausių šiuolaikinės katalikų dvasinės literatūros tekstų, kuriame Teresė pasakoja apie savo gyvenimą, dvasinę kelionę ir vidinį ryšį su Dievu. Knyga parašyta paprasta, bet labai giliai mistine kalba, atskleidžiant Teresės vidinius … [Skaityti toliau…]
„Gaudium et Spes“ (lat. „Džiaugsmas ir viltis“) yra viena iš svarbiausių dokumentų, priimtų Vatikano II Susirinkimo metu (1962–1965). Pilnas dokumento pavadinimas yra „Gaudium et Spes: Pastoralinė konstitucija apie Bažnyčios vaidmenį šiuolaikinėje pasaulyje“. Šis dokumentas buvo paskelbtas 1965 m. gruodžio 7 d. ir jis apima svarbias temas apie Bažnyčios santykį su šiuolaikiniu pasauliu, socialinį teisingumą, žmogaus … [Skaityti toliau…]
Vainikas iš dvylikos žvaigždžių, aprašytas Apreiškimo knygoje 12,1, yra svarbus simbolis, susijęs su Švč. Mergelei Marijai ir turi reikšmingą teologinę bei ikonografinę reikšmę. Šis vaizdas suteikia Marijai dangišką garbę ir simbolizuoja jos ypatingą statusą dangaus karalystėje. Apreiškimo knyga: Apreiškimo 12,1 Apreiškimo knygoje rašoma:„Ir pasirodė didžiulis ženklas danguje: moteris, apsirengusi saule, ir mėnulis po jos kojomis, … [Skaityti toliau…]
Enoko knyga arba Henoko knyga (angl. The Book of Enoch, ge’ez መጽሐፈ ሄኖክ Mäṣḥäfä Henok, hebrajų סֵפֶר חֲנוֹךְ Sefer Ḥanokh) yra vienas paslaptingiausių senovės judaizmo religinių raštų, kuris nepateko į oficialų hebrajiškąjį Biblijos kanoną, tačiau paliko neištrinamą pėdsaką ankstyvojoje krikščionybėje. Šis tekstas priskiriamas septintajam patriarchui po Adomo, apie kurį Pradžios knygoje rašoma, jog jis „vaikščiojo … [Skaityti toliau…]
Šv. Jeronimo Vulgatos vertimas yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės projektų, kuris turėjo didžiulę įtaką Vakarų Bažnyčiai ir krikščionybės raidai. Biblija Sacra (Vulgata) – tai Šventojo Rašto vertimas į lotynų kalbą, atliktas Šv. Jeronimo IV amžiuje. Šis vertimas tapo oficialia Katalikų Bažnyčios Biblija ir buvo plačiausiai naudojamas Vakarų Europoje daugiau nei tūkstantmetį. Bibliją į lotynų kalbą … [Skaityti toliau…]
Baptisteriumas yra speciali krikščionių šventovė arba pastato dalis, skirta krikšto apeigoms. Dažniausiai baptisteriumai yra prie bažnyčių arba pačiose bažnyčiose, ir juose būna krikštykla – baseinas arba indas, naudojamas krikštui vandeniu. Krikštas yra vienas iš pagrindinių krikščionių sakramentų, simbolizuojantis apsivalymą nuo nuodėmių ir dvasinį atgimimą. Pagrindiniai baptisteriumo bruožai: Architektūra Tradiciniai baptisteriumai buvo atskiri aštuonkampės formos pastatai … [Skaityti toliau…]
Tomo darbai (Acts of Thomas, Acta Thomae) yra ankstyvas krikščioniškas apokrifas, pasakojantis apie apaštalo Tomo misiją Indijoje. Kūrinys nėra kanoninis, tačiau turėjo reikšmės Sirijos ir Indijos krikščionių bendruomenėms. Tekste pateikiami Tomo kelionių epizodai, mokymas, žmonių atsivertimai ir jo mirtis kaip tikėjimo liudijimas. Pasakojimas jungia kelionės motyvus, dialogus, pamokymus ir stebuklų aprašymus, todėl kūrinys laikomas romaninės … [Skaityti toliau…]