Encikliką „Caritate Christi Compulsi“ (liet. „Kristaus meilės skatinami“) paskelbė popiežius Pijus XI 1932 m. gegužės 3 d. Šis dokumentas buvo paskelbtas Didžiosios depresijos metu, kai pasaulis išgyveno ekonominę, socialinę ir dvasinę krizę. Popiežius Pijus XI, tikrasis vardas Achille Ratti, pontifikavo nuo 1922 m. iki 1939 m., ir jo pontifikatas pasižymėjo aktyviu Bažnyčios atsaku į to … [Skaityti toliau…]
„Divino Afflante Spiritu“ – tai popiežiaus Pijaus XII enciklika, paskelbta 1943 m. rugsėjo 30 d., per Šv. Jeronimo minėjimą. Ji laikoma lūžio tašku katalikiškame Biblijos aiškinime, nes atvėrė duris šiuolaikinei, moksliniais principais pagrįstai, bet tikėjimui paklusniai Biblijos studijai. Pavadinimas „Divino Afflante Spiritu“ reiškia „Dieviškosios dvasios įkvėptas“. Encikliką paskelbė popiežius Pijus XII, kuris pontifikavo Antrojo pasaulinio … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ad diem illum laetissimum („Iki tos laimingosios dienos“) paskelbė popiežius Pijus X 1904 m. vasario 2 d., minint 50-ąsias Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo metines. 1854 m. popiežius Pijus IX paskelbė, kad Švč. Mergelė Marija buvo pradėta be gimtosios nuodėmės – tai tapo oficialiu katalikų tikėjimo teiginiu. Po pusės amžiaus Pijus X norėjo ne tik … [Skaityti toliau…]
1742 m. vasario 7 d. popiežius Benediktas XIV paskelbė encikliką Etsi minime. Šis dokumentas buvo skirtas patriarchams, primams, arkivyskupams ir vyskupams, siekiant sustiprinti tikinčiųjų katechezę ir religinį ugdymą. Benediktas XIV, pasaulietiškai žinomas kaip Prospero Lorenzo Lambertini, buvo išrinktas popiežiumi 1740 m. ir garsėjo kaip mokslininkas, kanonų teisės žinovas bei reformų šalininkas. Jo pontifikato metu buvo … [Skaityti toliau…]
„Populorum Progressio“ – tai popiežiaus Pauliaus VI enciklika, paskelbta 1967 m. kovo 26 d., pavadinimu „Apie tautų vystymąsi“. Tai vienas pagrindinių Bažnyčios socialinio mokymo dokumentų, skirtas ekonominei nelygybei, globaliniam teisingumui ir žmonijos bendrai pažangai. Enciklika išleista XX amžiaus viduryje, kai po kolonializmo griūties daug tautų ieškojo savarankiško kelio, o pasaulyje gilėjo skirtis tarp turtingųjų ir … [Skaityti toliau…]
„Evangelii Nuntiandi“ („Apie Evangelijos skelbimą“ arba pažodžiui – „Evangelijos skelbtinumas“.) – tai apaštališkasis paraginimas, paskelbtas popiežiaus Pauliaus VI 1975 m. gruodžio 8 d. Tai nėra enciklika, bet turi beveik tą patį autoritetą ir svorį. Dokumentas buvo paskelbtas baigiantis Šventųjų metų minėjimui ir tapo tarsi visos Vatikano II Susirinkimo dvasios apibendrinimu – kvietimu gyvai ir drąsiai … [Skaityti toliau…]
„Šėtono biblija“ (angl. The Satanic Bible) – tai vienas žymiausių ir kontroversiškiausių religinių bei filosofinių tekstų, parašytas 1968 m. amerikiečių okultisto Antono Szandoro LaVey. Šis veikalas laikomas pagrindiniu Šėtonizmo religijos doktrinos šaltiniu ir neatsiejama moderniojo Šėtonizmo ideologijos dalimi. Antonas LaVey, įkūręs Šėtono bažnyčia (angl. Church of Satan), šia knyga siekė ne tik suformuluoti savo pasaulėžiūrą, … [Skaityti toliau…]
Collin de Plancy, prancūzų rašytojas ir okultizmo entuziastas, gimęs 1794 metais, 1818-aisiais Paryžiuje išleido veikalą, kuris greitai tapo klasika tarp demonologijos mėgėjų. Originalus pavadinimas – „Dictionnaire Infernal“, o lietuviškas vertimas „Pragaro žodynas“ puikiai perteikia esmę: tai enciklopedinis demonų, velnių, šėtonų ir visokios pragaro faunos katalogas, surinktas abėcėlės tvarka. Pirmasis leidimas buvo gana sausas – tekstas … [Skaityti toliau…]
Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia – Barselona, Ispanija), (kataloniškai Basílica de la Sagrada Família) yra vienas iš garsiausių ir labiausiai atpažįstamų architektūros stebuklų pasaulyje, esantis Barselonoje, Ispanijoje. Tai nebaigta Romos katalikų bazilika, kurios statyba prasidėjo 1882 m. ir kurią suprojektavo žymus katalonų architektas Antonio Gaudí. Sagrada Familia yra ne tik ikoniškas Barselonos simbolis, bet … [Skaityti toliau…]
Šv. Teodoro katedra Kišiniove yra vienas svarbiausių Moldovos rusų ortodoksų bažnyčios statinių, kuris ne tik reprezentuoja religinę bendruomenę, bet ir yra svarbus istorinis bei kultūrinis paminklas. Ši katedra stovi Moldovos sostinėje Kišiniove ir tarnauja kaip rusų ortodoksų bendruomenės dvasinis centras. Katedra buvo pastatyta XIX a. pradžioje, kai Moldovoje buvo stipri rusų įtaka, ypač po to, … [Skaityti toliau…]
Talino Aleksandro Nevskio katedra yra įspūdingas stačiatikių architektūros paminklas, esantis Estijos sostinėje Taline. Tai vienas iš žymiausių miesto simbolių, dominuojantis Toompea kalvoje, netoli Estijos parlamento rūmų. Katedra, dedikuota šventajam Aleksandrui Nevskiui, yra pagrindinė Estijos rusų stačiatikių bažnyčia ir reikšmingas religinis bei istorinis objektas Taline. Istorija Talino Aleksandro Nevskio katedra buvo pastatyta XIX a. pabaigoje, kai … [Skaityti toliau…]
Šv. Dvasios cerkvė, esanti Bialystoke, yra viena didžiausių stačiatikių šventovių Lenkijoje ir centrinė religinė vieta stačiatikių bendruomenei šiame mieste. Ši įspūdinga cerkvė rodo ne tik Bialystoko stačiatikių dvasinį gyvenimą, bet ir istorinę bei kultūrinę reikšmę, kurią ji turi Lenkijos stačiatikių bažnyčiai. Istorija Šv. Dvasios cerkvės statyba prasidėjo XX amžiaus antroje pusėje, o konkrečiai 1980 metais, … [Skaityti toliau…]