Bevardis Briuso kodekso traktatas (The Untitled Text in the Bruce Codex) yra vienas įdomiausių gnostinių kūrinių, išlikusių koptiškai, tačiau manoma, kad jis buvo išverstas iš graikiško originalo, sukurto III amžiuje. Šis traktatas yra dalis vadinamojo Briuso kodekso, kurį XVIII a. Egipte, netoli Medinet Habu, įsigijo škotų keliautojas James Bruce. Iki Nag Hamadi bibliotekos atradimo 1945 … [Skaityti toliau…]
Aesch Mezareph (hebrajiškai Esh Metzaref, „Valanti ugnis“) yra XVI–XVII a. sandūroje susiformavęs kabalistinis–alcheminis traktatas. Tai vienas iš įdomiausių hermetinių tekstų, jungiantis žydų mistiką ir alcheminę simboliką. Kūrinys nėra praktinis alchemijos vadovas — jis skirtas dvasinei ir filosofinei interpretacijai. Tekstas pirmą kartą pasirodė lotynų kalba Christian Knorr von Rosenroth rinkinyje Kabbala Denudata (1677–1684). Vėliau jį išvertė … [Skaityti toliau…]
VI amžiaus Sirija – saulės išdegintas kraštas, kurio uolų plyšiuose ir atokiuose vienuolynuose gyveno atsiskyrėliai, mistikai bei drąsiausių idėjų mąstytojai. Būtent šioje aplinkoje gimė vienas paslaptingiausių ir labiausiai intriguojančių krikščioniškosios mistikos tekstų – „Šventojo Hierotėjo knyga“ (angl. The Book of the Holy Hierotheos, sir. Ktābā d-Qaddīšā Hierotheos). Paprastam skaitytojui ši knyga gali nuskambėti kaip senovinė … [Skaityti toliau…]
Kristiano Rozenkreico cheminės vestuvės (Chymische Hochzeit Christiani Rosencreutz anno 1459, angl. The Chymical Wedding of Christian Rosenkreutz) yra alegorinis, simbolinis renesanso laikų tekstas, pirmą kartą išleistas 1616 m. vokiečių kalba. Kūrinys tradiciškai priskiriamas Johannui Valentinui Andreae – protestantų teologui ir rašytojui, nors pats Andreae vėliau jį vadino „literatūriniu pokštu“. Nepaisant to, tekstas tapo vienu iš … [Skaityti toliau…]
Sefer HaGilgulim („Sielų persikūnijimų knyga arba Reinkarnacijų knyga“) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai žmogaus vidų liečiančių Lurianinės kabalos tekstų. Jį sudarė rabi Chaim Vitalis, sistemindamas savo mokytojo Izaoko Lurijos (Ari) mokymą apie sielos kelią per gyvenimus. Tai nėra kosmologinis traktatas apie pasaulių struktūrą, kaip „Etz Chaim“, ir nėra etinis vadovas, kaip „Sha‘arei Kedusha“. Tai … [Skaityti toliau…]
Etz Chaim (עץ חיים / „Gyvenimo medis“ / „Ari kabalos sistema“ / „Lurianinės kabalos pagrindinis traktatas“) yra pagrindinis Lurianinės kabalos veikalas, užrašytas rabio Chaim Vitalio (1543–1620), kuris sistemino ir išsaugojo savo mokytojo Isaaco Lurijos (Ari) mokymą. Tai vienas svarbiausių kabalistinių tekstų žydų istorijoje, formavęs visą vėlesnę kabalos tradiciją, ypač chasidizmą ir sefirotinę metafiziką. Kūrinys suskirstytas … [Skaityti toliau…]
„Mozės kalavijas“ (angl. The Sword of Moses; hebr. Harba de-Moshe) – tai vienas išsamiausių išlikusių senovės žydų magijos traktatų. Šis tekstas, kildinamas iš vėlyvosios antikos (maždaug III–VIII a.), atveria duris į mistinį pirmojo tūkstantmečio pasaulį, kuriame susipina religinis pamaldumas, sudėtinga angelų hierarchija ir praktinė magija. Kūrinio struktūra ir turinys Traktatas nėra tiesiog burtų rinkinys; tai … [Skaityti toliau…]
2022 metų kovo 19 dieną Popiežius Pranciškus paskelbė naujas taisykles, pavadintas „Praedicate Evangelium“ (lietuviškai – „Skelbkite Evangeliją“). Tai Vatikano „vyriausybės“ – Romos kurijos – pertvarka. Popiežius siekė, kad Bažnyčios administracija nustotų būti uždara biurokratijos tvirtove ir taptų tarnyste, kuri pasiekia kiekvieną žmogų. Vienas didžiausių lūžių – galimybė pasauliečiams vadovauti. Anksčiau svarbiausius sprendimus Vatikane priimdavo tik … [Skaityti toliau…]
„Nelaimių istorija“ (lot. Historia Calamitatum) yra vienas žymiausių XII a. literatūros paminklų, kurį parašė prancūzų filosofas bei teologas Petras Abeliaras (Petrus Abaelardus). Kadangi kai kuriuose šaltiniuose kūrinys įvardijamas ilgesne forma – Historia calamitatum mearum – lietuvių kalba jis pagrįstai verčiamas kaip „Mano nelaimių istorija“, taip pabrėžiant itin asmenišką pasakojimo pobūdį. Šis autobiografinis darbas, sukurtas apie … [Skaityti toliau…]
Krikščionių teologijoje ir filosofijoje geometrinės metaforos, tokios kaip begalinė linija ar apskritimas, dažnai naudojamos siekiant išreikšti Dievo begalybę, transcendenciją ir Jo santykį su kūrinija. Šios metaforos, ypač išplėtotos XV a. teologo ir filosofo Mikalojaus Kuziečio (Nicholas of Cusa), leidžia žmogaus protui bent iš dalies suvokti Dievą, kuris yra anapus ribotų formų, bet kartu jas visas … [Skaityti toliau…]
Petras Abeliardas savo veikale „Dialogas tarp filosofo, žydo ir krikščionio“ (Dialogus inter Philosophum, Iudaeum et Christianum) pateikia vieną įdomiausių viduramžių bandymų racionaliai aptarti religinius skirtumus. Šis tekstas nėra poleminis traktatas, kuriame viena pusė siekia nugalėti kitą. Priešingai, Abeliardas konstruoja pokalbį, kuriame trys skirtingų tradicijų atstovai mėgina suprasti vienas kitą, remdamiesi argumentais, o ne emocijomis ar … [Skaityti toliau…]
Targumai yra aramėjiški hebrajiškų Raštų vertimai ir parafrazės, atsiradusios laikotarpiu, kai žydų bendruomenė kasdien vartojo aramėjų kalbą, o hebrajų kalba buvo išlaikoma liturgijoje. Qumrano radiniai, tarp jų Targum of Leviticus (Kunigų knygos targumas) (4Q156 [4QtgLev]) ir Targum of Job (Jobo knygos targumas) (4Q157 [4QtgJob], 11Q10 [11QtgJob]), suteikė galimybę pažvelgti į ankstyviausias targumų formas, kurios egzistavo … [Skaityti toliau…]