Paieškos rezultatai (276) pagal: Skaičius 14 reikšmė

„Kilk, plikagalvi“ (lot. Ascende calve) yra vienas iš viduramžių pranašiškų ciklų, priklausančių platesnei popiežių pranašysčių tradicijai, kurią tyrinėtojai sieja su XIII–XV amžiaus rankraščių aplinka. Šis ciklas nėra savarankiškas literatūrinis kūrinys, o dalis platesnės pseudojoachiminės pranašysčių šeimos, kurioje popiežių seka pateikiama per simbolinius vaizdinius ir trumpus tekstinius komentarus. Pavadinimas Ascende calve kilęs iš pirmosios pranašystės iliustracijos … [Skaityti toliau…]

„Sententiae” (liet. „Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]

Hans Jonaso veikalas „Gnozė ir vėlyvosios antikos dvasia“ (vok. Gnosis und spätantiker Geist) yra vienas svarbiausių XX a. gnosticizmo tyrimų. Ši knyga tapo kertiniu darbu, formavusiu modernų gnosticizmo supratimą kaip filosofinį ir egzistencinį reiškinį, susijusį su žmogaus savivokos, pasaulio struktūros ir transcendencijos klausimais. Jonas siekia parodyti, kad gnosticizmas yra vėlyvosios antikos pasaulėžiūros krizės išraiška, o … [Skaityti toliau…]

Muratorijaus kanonas, mokslinėje literatūroje vadinamas Muratorian Canon arba Fragmentum Muratorianum, yra vienas seniausių žinomų bandymų pateikti krikščioniškų Šventojo Rašto knygų sąrašą. Rankraštį XVIII a. atrado italų mokslininkas Lodovico Antonio Muratori, nuo kurio pavardės dokumentas ir gavo savo pavadinimą. Fragmentas išliko lotynų kalba, tačiau manoma, kad jis buvo išverstas iš graikiško originalo, sukurto maždaug II a. … [Skaityti toliau…]

Justino Kankinio veikalas „Dialogas su Tryfonu“ (Dialogue with Trypho, lot. Dialogus cum Tryphone) yra vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės tekstų, parašytas II amžiuje, kai krikščionybė dar tik formavosi ir ieškojo savo vietos tarp judaizmo ir helenistinės filosofijos. Tai nėra paprastas traktatas ar pamokslas, bet gyvas, literatūriškai išplėtotas pokalbis tarp krikščionio filosofo ir žydo, kuriame atsiskleidžia tikri … [Skaityti toliau…]

Hebrajų evangelija (taip pat: Evangelija pagal hebrajus; Evangelija hebrajams; lot. Evangelium secundum Hebraeos, Evangelium Hebraeorum; gr. τὸ καθ’ Ἑβραίους εὐαγγέλιον; angl. Gospel of the Hebrews, Gospel according to the Hebrews) yra viena iš seniausių ankstyvosios krikščionybės evangelijų, naudota žydų krikščionių bendruomenėse, ypač tarp tų, kurie buvo vadinami nazariečiais. Šis raštas mokslo pasaulyje vertinamas kaip savarankiška, … [Skaityti toliau…]

Sibylų orakulai (gr. Σιβυλλιακοὶ Χρησμοί, lot. Oracula Sibyllina) – tai unikalus antikinės literatūros rinkinys, sudarytas iš 14 išlikusių knygų, parašytų hegzametru. Šis kūrinys yra sudėtingas helenizmo, judaizmo ir ankstyvosios krikščionybės sintezės pavyzdys, dažniausiai datuojamas laikotarpiu nuo II a. pr. m. e. iki VI a. m. e. Nors tekstai priskiriami legendinėms antikos pranašėms – Sibyloms, mokslo … [Skaityti toliau…]

Jėzaus Kristaus išmintis (gr. Σοφία Ἰησοῦ Χριστοῦ, lot. Sophia Iesu Christi), mokslo pasaulyje plačiau žinoma kaip „Jėzaus Kristaus Sofija“ (angl. Sophia of Jesus Christ), yra vienas svarbiausių gnostinių traktatų, rastas 1945 metais Nag Hamadžio bibliotekoje (kodas III, 4 ir VIII, 1). Šis kūrinys užima unikalią vietą ankstyvosios krikščionybės literatūroje, nes jis reprezentuoja procesą, kaip grynai … [Skaityti toliau…]

Dykuma – tai vieta, kur viskas atrodo tuščia, sausa, be gyvybės. Bet Biblijoje dykuma yra daugiau nei smėlis ir karštis – tai erdvė, kur žmogus susiduria su savimi, savo abejonėmis ir Dievu. Du dideli bibliniai veikėjai – Mozė ir Jėzus – praleido laiką dykumoje, kiekvienas savo kelionėje. Mozė vedė izraelitus per dykumą 40 metų, o … [Skaityti toliau…]

Senovės Egipto religinių idėjų ir pomirtinio gyvenimo sampratos studija „Egiptiečių idėjos apie pomirtinį gyvenimą“ (angl. Egyptian Ideas of the Future Life) yra vienas žinomiausių sero E. A. Voliso Badžo (E. A. Wallis Budge) darbų. Autorius, ilgametis Britų muziejaus Egipto ir Asirijos senienų saugotojas, šioje knygoje siekė plačiajai visuomenei suprantama forma išdėstyti esmines senovės egiptiečių tikėjimo … [Skaityti toliau…]