Dvylikos mokinių (apaštalų) pašaukimas yra esminis įvykis Jėzaus tarnystėje, aprašytas Evangelijose. Šie dvylika vyrų buvo pasirinkti Jėzaus, kad taptų Jo artimiausiais mokiniais, liudytojais ir vėliau Dievo Karalystės skelbėjais po Jo prisikėlimo. Jėzus juos pasirinko iš didesnio mokinių skaičiaus ir suteikė jiems ypatingą misiją – skleisti Evangeliją ir gydyti ligonius. Evangelijų aprašymai Mokinių pašaukimas yra aprašytas … [Skaityti toliau…]
Smilkymas (thymíasis) – tai vienas seniausių žmonijos ritualų, kurio metu deginamos kvapniosios dervos, mediena ar augalai (thymíamata), siekiant sukurti aromatingus dūmus. Nors šiandien ši praktika dažnai siejama su estetika ar namų jaukumu, istoriškai ji buvo fundamentali sakralinės komunikacijos dalis, tarnavusi kaip tiltas tarp materialios ir metafizinės sferų. Smilkymo šaknys glūdi ankstyvosiose Mesopotamijos, Egipto ir Indijos … [Skaityti toliau…]
Apie pradus (lot. De Principiis, gr. Peri Archōn) yra vienas drąsiausių ankstyvosios krikščionybės teologinių veikalų, parašytas apie 220–230 metus Aleksandrijoje. Jo autorius, Origenas (Origenes Adamantius), buvo pirmasis krikščionių mąstytojas, pasiryžęs sukurti vientisą, sistemingą krikščioniškojo mokymo visumą, pasitelkdamas graikų filosofijos įrankius. Kūrinys išliko iki mūsų dienų daugiausia per Rufino Akvilėjiečio lotyniškąjį vertimą, kuriame, manoma, kai kurios … [Skaityti toliau…]
„Klaidžiojančiųjų vadovas“ (hebr. Moreh Nevukhim, angl. The Guide for the Perplexed) yra fundamentalus viduramžių žydų filosofijos veikalas, kurį dvyliktajame amžiuje parašė vienas iškiliausių visų laikų mąstytojų Mozė Maimonidas (Rambamas). Kūrinys buvo parašytas judeo‑arabų kalba, naudojant hebrajų rašmenis, ir pirmiausia buvo skirtas autoriaus mokiniui Juozapui ben Judai bei kitiems to meto intelektualams, kurie jautė vidinį konfliktą … [Skaityti toliau…]
Šventasis Karolis Lvanga (Charles Lwanga) buvo jaunas Ugandos krikščionis, kankinys ir vienas iš pagrindinių Ugandos kankinių grupės vadovų, kurio tikėjimo liudijimas XIX amžiaus pabaigoje tapo krikščionybės suklestėjimo pamatu visame Afrikos žemyne. Gimęs apie 1860 metus Bugandos karalystėje, jis priklausė Bagandos genčiai ir tarnavo karaliaus Mvangos II dvare. Karolis buvo atsakingas už karaliaus puslapius – jaunuolius, … [Skaityti toliau…]
Prisikėlimo kryžius (Resurrection Cross) yra krikščioniškas simbolis, naudojamas daugiausia Velykų laikotarpiu, pabrėžiantis Kristaus prisikėlimą. Skirtingai nuo tradicinio kryžiaus su Nukryžiuotojo atvaizdu (krucifikso), Prisikėlimo kryžius yra paprastas, be Kristaus kūno, simbolizuojantis tuščią kryžių po prisikėlimo – pergalę prieš mirtį ir naują gyvenimą. Jo dizainas dažnai būna minimalistinis, kartais puošiamas gėlėmis, audeklais ar kitais vilties ir šviesos … [Skaityti toliau…]
Veikalas „Dievystės elementai“ (Στοιχείωσις θεολογική, lot. Elementa Theologica) – kartais verčiamas ir kaip „Teologijos pradmenys“, nes graikiškas žodis stoicheion reiškia ir elementą, ir pradmenį – yra vienas svarbiausių vėlyvosios antikos filosofijos paminklų, kurį parašė neoplatonikas Proklas (Proclus Lycius, V a.). Tai nėra paprastas apmąstymų rinkinys, o sistemingas, griežtas ir beveik matematinis metafizikos vadovėlis, sukurtas naudojant … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Apie dieviškuosius vardus“ (De Divinis Nominibus arba Περὶ θείων ὀνομάτων) yra sistemiškiausias ir apimtimi didžiausias Pseudo-Dionisijaus Areopagito (Pseudo-Dionysius Areopagita) veikalas. Jei kituose savo darbuose autorius kviečia į tylą ir neigimą, tai čia jis gilinasi į teigiamąją arba katafatinę teologiją (theologia kataphatica). Parašytas maždaug V a. pabaigoje ar VI a. pradžioje, šis kūrinys bando atsakyti … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Mistinė teologija“ (De Mystica Theologia) yra pats radikaliausias ir glausčiausias Pseudo-Dionisijaus Areopagito (Pseudo-Dionysius Areopagita) veikalas, padėjęs pamatą visai Vakarų krikščioniškojo misticizmo tradicijai. Jei kiti jo darbai nagrinėja išorinę dangiškąją tvarką, šis kūrinys orientuotas į vidinį sielos pakilimą į tai, ką autorius vadina „Dieviškąja tamsa“ (Gnophos). Tai nėra fizinė tamsa, o greičiau „perteklinė šviesa“, kuri … [Skaityti toliau…]
Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) kūrinys „Naujas gyvenimas“ (La Vita Nuova) yra ankstyvoji autoriaus literatūrinė apraiška ir viena reikšmingiausių viduramžių meilės lyrikos knygų, padėjusi pamatus visai Vakarų Europos psichologinei autobiografijai. Parašytas maždaug tarp 1292 ir 1294 metų, šis kūrinys žymi lūžį poeto gyvenime ir kūryboje, kai asmeninis sielvartas dėl mylimosios mirties transformuojasi į dvasinį nušvitimą. Ši … [Skaityti toliau…]
Mormonai, oficialiai žinomi kaip Jėzaus Kristaus Pastarųjų Dienų Šventųjų Bažnyčia, atvyko į Solt Leiko slėnį 1847 metais po ilgų persekiojimų ir sunkių migracijos metų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jų kelionė, vadovaujama Brighamo Youngo, buvo išskirtinė dėl atsidavimo religinei bendruomenei ir tikėjimo paieškai. Solt Leik Sitis tapo mormonų tikėjimo centru ir simboliu, įkūnijančiu jų norą rasti vietą, … [Skaityti toliau…]
Krikštas yra vienas iš septynių sakramentų krikščioniškoje tradicijoje, kuris simbolizuoja dvasinį gimimą, nuodėmių atleidimą ir įsiliejimą į Bažnyčios bendruomenę. Šis sakramentas buvo įsteigtas Jėzaus Kristaus, kai jis paliepė savo mokiniams eiti ir krikštyti žmones „vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19). Krikštas laikomas pirmuoju sakramentu, nes jis yra būtina sąlyga norint priimti … [Skaityti toliau…]