Kundalini: okultinė patirtis

Kundalini: okultinė patirtis (angl. Kundalini: An Occult Experience, 1938) yra teosofinio autoriaus George S. Arundale parašytas mistinis pasakojimas, kuriame autorius bando perteikti savo vidines patirtis, susijusias su vadinamosios kundalini energijos pabudimu. Tai nėra praktinis vadovas ar metodika, o subjektyvus dvasinis dienoraštis, kuriame Arundale aprašo vizijas, sąmonės pakitimus, vienybės pojūtį ir intensyvius vidinius išgyvenimus. Knyga parašyta teosofijos tradicijoje, todėl joje gausu metaforų, kosminių vaizdinių ir spekuliacijų apie žmogaus sąmonės sluoksnius bei energinius centrus.

Autorius pabrėžia, kad kūrinys nėra skirtas kundalini žadinimui, o tik bandymas perteikti tam tikrą vidinę būseną, kurią jis laikė dvasinio kelio dalimi. Arundale teigia, kad tokios patirtys gali būti pavojingos, nes žmogaus psichika nėra pasirengusi stiprioms vidinėms įtampoms, kurios, jo manymu, kyla iš šios energijos veikimo. Dėl to knygoje daug įspėjimų apie galimus sutrikimus, sąmonės nestabilumą ir vidinių jėgų nevaldomumą.

Toliau autorius nagrinėja kundalini kaip visuotinio gyvybės principo metaforą, kuri, jo supratimu, veikia tiek žmoguje, tiek kosmose. Jis aprašo, kaip ši energija, jo manymu, gali sujungti žmogaus sąmonę su platesne visumos patirtimi, sukelti intensyvų vienybės jausmą ir pakeisti įprastą suvokimą. Knyga pateikia ne sistemingą mokymą, o asmeninį bandymą užfiksuoti vidinę būseną, kurią autorius laikė dvasinio augimo ženklu.

Kundalini: okultinė patirtis

autorius G. S. ARUNDALE

1938

TEOSOFINĖ LEIDYKLA

ADJARAS, MADRASAS, INDIJA

†

Ši maža teosofo autoriaus G. S. Arundale’o knygelė yra nebespausdinamas ir pamirštas šedevras. Nepaisant kartais pasitaikančių nukrypimų į teosofines doktrinas, tai yra viena iš nedaugelio knygų apie Kundalini, parašytų iš patyriminės perspektyvos. Mes ją čia publikuojame savo skaitytojų labui ir esame visiškai pasiruošę ją pašalinti, jei tai pažeistų autorines teises, nors liko tik keleri metai, kol ji taps viešo naudojimo objektu. Kundalini yra svarbi tema, ir nors šis darbas stiliaus prasme gali atrodyti kiek pasenęs ir daugiažodžiaujantis, jis gali tapti vertingu šaltiniu mokiniui, kuris turėtų atidžiai išstudijuoti dalyką iš visų pusių prieš bandydamas pažadinti šią vidinę jėgą. Svetainės savininkai puikiai suvokia jos pavojus, todėl žemiau esantys įspėjimai neturėtų būti vertinami lengvabūdiškai.†

TURINYS †

PAAIŠKINIMAS††††††††††††††††††††††††††

Ši knyga jokiu būdu nėra vadovas Kundalini žadinimui. Kita vertus, visus teisėtus eksperimentus ir patirtis supa aura, kurią galima perteikti net per spausdintą žodį. Ši aura ne tik praskaidrina nuoširdaus gyvenimo mokinio požiūrį, bet ir padeda pakylėti jo sąmonę į retesnius lygmenis, kur Amžinybė gyvena mažiau pridengta laiko šešėlių.

1 Skyrius

KUNDALINI PRIGIMTIS

Kundalini veikimo blyksniai suteikiami mokiniui, kuris tenkinasi stebėjimu, o ne siekiu užvaldyti. Tegu aprašymai būna skaitomi lengvai, ne protu, o intuicija. Taigi, kad ir kokie fantastiški jie atrodytų, skaitytojas suvoks, jog jie fantastiški ne todėl, kad yra neteisingi, bet todėl, kad yra pernelyg tikri.

†

2 Skyrius

VISATOS KUNDALINI IR CENTRAI

Ar egzistuoja Kundalini grandinė, jungianti mūsų pačių saulės sistemos sudėtines dalis, ir kita grandinė, jungianti įvairias saulės sistemas? Be abejo, ir spekuliacijos yra ne mažiau įdomios kalbant apie saulės sistemos centrus bei jų gaivinimą Kosmine Kundalini. Norint suprasti šią milžinišką perspektyvą, būtina išmokti pažadinti ir nukreipti Kundalini į įvairius žmogaus laidininkų (kūnų) centrus.

†

3 Skyrius
KUNDALINI PAVOJAI†††††††††††

Ar smegenys gali atlaikyti spaudimą? Tai ir seksualinis pavojus yra, ko gero, pagrindiniai klausimai, susiję su Kundalini žadinimu. Būtinas ypatingas atsargumas, nes Gyvatės Ugnis nediskriminuoja. Ji sudegina. Ji linkusi tekėti mažiausio pasipriešinimo keliais, ir kartais tokie keliai gali vesti ne aukštyn, o žemyn, sukeldami neapsakomai pražūtingas pasekmes.

†

4 Skyrius

KUNDALINI AKTYVI VISUR†††††††

Visur, kur yra gyvybė, ten yra ir Kundalini, daugiau ar mažiau pabudusi ar bundanti. Tačiau sąmoningas jos jėgos nukreipimas ir valdymas yra visiškai kitas dalykas. Vienas iš Kundalini efektų yra Vienovės jausmo sustiprėjimas. Griaudama barjerus tarp įvairių sąmonės sluoksnių ir būsenų, Kundalini taip pat griauna barjerus tarp paties individo ir didesniojo Aš išorėje.

†

5 Skyrius

KUNDALINI VYSTYMASIS†††

Šio proceso pradžioje pastebimas svaigulys, kuris galbūt yra fizinė naujo reliatyvumo, naujo prisitaikymo išraiška; kiti pasauliai nei fizinis pradeda vertis žvilgsniui, kurio individas dar neišmoko kontroliuoti. Jautrumas milžiniškai padidėja, paversdamas individą savotiška jautria plokštele, kurioje, pavyzdžiui, įsispaudžia išorinio pasaulio žmonės, tad jis akimirksniu pažįsta jų prigimtį, ypač dorybių šviesą ir ydų šešėlius.

†

6 Skyrius
SAULĖS KUNDALINI IR ŽEMĖS KUNDALINI†

Žemės šerdis yra vienas Kundalini polius, Saulė – kitas. Taigi, Kundalini pažadinimas prilygsta tapimui Strypu tarp šių dviejų. Tam tikra prasme žmogus visada yra Strypas, tačiau tas Strypas dar nėra gyvas, pabudęs. Jis miega arba sapnuoja, ir pati Ugnis snaudžia. Pažadinti Kundalini reiškia įpūsti Ugnį į naikinančią liepsną, deginančią, gryninančią, suteikiančią energijos, užmezgančią sąmoningą ryšį su Visatine Ugnimi.

†

7 Skyrius
AUKŠTASIS KUNDALINI TIKSLAS

Ar iš tiesų atsiranda aiškiaregystė ir t. t., ar ne, nors laikui bėgant ji atsiras, yra daug mažiau svarbu nei galutinis aukštesniosios sąmonės – Budinės ir vėliau Nirvaninės – įtvirtinimas budinčioje sąmonėje, kas ir yra aukštasis Kundalini žadinimo tikslas. Tai reiškia nepaprastą Intuicijos – tyro žinojimo, neiškreipto asmeninių lygčių – suaktyvinimą. Žmogus net jaučia polinkį kai kuriems savo draugams, jei jie klausia, gana atvirai pasakyti, ko jiems reikia.

†

8 Skyrius

KUNDALINI CENTRAI IR FUNKCIJOS

Atrodo, tarytum Kundalini gali būti pasiusta iš bet kurio centro, nors geriausia iš saulės rezginio centro arba iš centro tarp antakių. Taip mes pradedame suvokti, kad didieji kūno centrai yra pagrindiniai jėgos skirstytojai. Tai ne akių, rankų ar kojų, o centrų klausimas.

†

9 Skyrius
KUNDALINI INDIVIDUALUMAS

Kažkokiu paslaptingu būdu Kundalini išlieka amžinai individuali savo gavėjui, kad ir kiek ji visada būtų neatskiriama nuo Visatinės Ugnies, iš kurios ji išsiveržia. Kažkokiu paslaptingu būdu ji perima Nuolatinio Atomo prigimtį, negali suirti ir formuoja besivystančio individualumo amžinąją Ugnį.

†

10 Skyrius
KUNDALINI MUZIKA

Kundalini yra muzika taip pat, kaip ir spalva. Tai tvinksinti garso didybė ir spalvų vaivorykštė. Kundalini dainuoja visa ko, kas gyva, balsu. Dainavime girdimas Gyvybės Vienovės balsas, o spalvose jaučiama Gyvybės Šiluma.

†

11 Skyrius

PATIRTIES APRAŠYMAS††††††

Mokinys atsiduria ant Kundalini srauto ir juda tuo srautu link laiko pradžios, kiek tai susiję su šia konkrečia evoliucija. Jis juda atgal, atgal ir atgal, kol randa save keistai panirusį į didingas naujos gyvybės eros pradžios gelmes.

† †
PAAIŠKINIMAS†

†

Šiame trumpame aprašyme apie daugybę eksperimentų ir patirčių su Kundalini, vadinama Gyvatės Ugnimi dėl jos tariamai vingiuotų judesių ir trigubos galios kurti, saugoti ir naikinti-regeneruoti – tikros veiklos trejybės galingame gyvybės sraute – aš sąmoningai susilaikiau nuo bet kokio palyginimo tarp teiginių, esančių atsakingoje Kundalini literatūroje (išsibarsčiusioje, negausioje ir užšifruotoje, kokia ji neišvengiamai turi būti), ir išvadų, prie kurių tuo metu atrodė vedantys eksperimentai ir patirtys. Noriu, kad šie eksperimentai ir patirtys perteiktų savo pačių atmosferą, nepatvirtinti ir stovintys patys savaime.

Visi teiginiai apie Kundalini visada turėtų būti vertinami su didžiausia atsarga, iš dalies todėl, kad eksperimentuojančio individo asmeninė lygtis yra labai svarbi – Kundalini veikia labai skirtingai skirtingais atvejais – ir iš dalies todėl, kad spaudoje neturėtų pasirodyti nieko, kas galėtų suteikti bent menkiausią pagalbą vystant jėgą, kuri negailestingai naikina, kai siekiama ją pažadinti anksčiau laiko.

Kita vertus, visus teisėtus eksperimentus ir patirtis supa aura, kurią galima perteikti net per spausdintą žodį; ir aš drįstu manyti, kad ši aura ne tik praskaidrina
nuoširdaus gyvenimo mokinio požiūrį, bet ir padeda pakylėti jo sąmonę į retesnius lygmenis, kur Amžinybė gyvena mažiau pridengta bėgančių, bet visgi santykinai neperžengiamų laiko
šešėlių.

KUNDALINI OKULTINĖ PATIRTIS jokiu būdu nėra vadovas pažadinti Kundalini jėgas. Tai skirta individui ir tiems Vyresniesiems Broliams, kuriuos jis anksčiau ar vėliau sutiks, kai išaugs iš įprastų kasdienio išorinio pasaulio aplinkybių globos. Išorinis pasaulis gali padėti individui iki tam tikro taško. Jis gali palydėti jį per mokyklos karjerą. Bet galiausiai jis pradeda būti išmokęs pamokas, kurių išorinis pasaulis gali jį išmokyti, ir taip tampa pasiruošęs pažangesniems gyvenimo kursams vidiniuose pasauliuose. Kundalini yra pamoka tokiuose vidiniuose pasauliuose, dalis mokymo programos, kuri paruošia jį Mokytojo laipsniui.

KUNDALINI OKULTINĖ PATIRTIS, patirtis dar mažai žinomoje Gyvatės Ugnies srityje, yra publikuojama kur kas labiau dėl nuotykio paslapties nei dėl bet kokių konkrečių žinių, kurios galėjo būti įgytos. Iš tiesų, knyga publikuojama ne dėl žinių apie Kundalini, bet tam, kad supažindintų skaitytojus su faktu, jog Kundalini yra paslaptis, intriguojanti ir žavinga paslaptis. Visos žinios, norint tikro supratimo, iš pradžių turi būti paslaptis, kaip ir patirtis. Prie jos reikėtų artintis švelniai ir sulaikius kvėpavimą, pagarbiai, su džiaugsmingu nekantrumu ir jausmu, kad esi didžios anapusybės viduryje. Visos tikros žinios yra paslaptis per amžių amžius, nes kad ir kiek mes žinotume ar manytume žinantys, visada yra tas nuostabusis „daugiau“, traukiantis mus pirmyn ir aukštyn, suteikiantis daugiau gražios vertės tam, kas jau yra mūsų, ir paverčiantis mūsų kelią į Dieviškumą vis didėjančiu malonumu.

Tikiuosi, kad įžvalgus skaitytojas liks patenkintas apgaubtas provokuojančios paslapties, bus patenkintas tuo, kas, tikiuosi, pasirodys esąs patogus jo sąmonės ištempimas, kai jis vargiai bežino, kur esąs, kai pačioje budinčioje sąmonėje jis gauna užuominų apie tam tikras didesnes būsenas, apie viršukalnes tose Himalajų aukštybėse, kurios laukia jo užkariavimo. Kartais, esant tamsoje, gera, kai primenama apie šviesą, kuri vieną dieną ją perskros. Tegu skaitytojas praranda savo laike įkalintą aš Kundalini paslaptyje, kaip jis nuolat turėtų prarasti šį laiko-aš daugelyje kitų paslapčių.† Taip prarasdamas save, jis pamažu išmoks pats leistis į visas paslaptis ir galiausiai išgirs Sidabrinius Balsus, giedančius jam apie jo Pakylėjimą.

Gyventi žiniose yra gražu ir naudinga, bet ne mažiau gražu ir naudinga yra gyventi paslaptyje, nes paslaptyje Dievai išmoksta pažinti save kaip Dievą.

Pirmiausia būkime gelmių suneštos nuolaužos, plūduriuojančios ramiai ir saugiai ant jų ramių ir globojančių paviršių, prieš siekdami prasiskverbti į jų gilybes prieš jų teisėtai maištingus sukrėtimus, skirtus ne protestuoti, bet išbandyti vertumą ieškoti. Pažinkime jas veidas į veidą ramybėje, prieš pasinerdami į audras ir kataklizmus, kurie padaro mus viena su jomis.

Tikiuosi, kad šios mažos knygelės perskaitymas bent jau sukels kiekviename supratingame skaitytojuje jo individualios sąmonės prisiderinimą prie didesnės sąmonės, kurios dalis ji yra. Toks prisiderinimas turėtų būti plėtimosi pobūdžio, laimingo išsitempimo jausmas, pakylėjimas, džiaugsmingas kopimas į savo būties kalnus, savęs tyrinėjimas, kokio jis tikriausiai iki šiol nebuvo ėmęsis.

Galiausiai atsiprašau už visus daugiažodžiavimus ir neaiškias formuluotes. Daugiažodžiavimas buvo neišvengiamas, nes patirtis kartais kartojosi, ir aš nusprendžiau, kad geriau palikti patirtį jos originalioje vertimo į išorinio pasaulio kalbą formoje. Neaiškios formuluotės atsirado stengiantis išreikšti tai, kas mokiniui buvo neišreiškiama. Šias neaiškias formuluotes aš taip pat palikau nepaliestas.

G. S. A.

†
1 Skyrius
KUNDALINI PRIGIMTIS

KAS yra Kundalini? Sanskrito žodis buvo įvairiai verčiamas, dažniausiai tų, kurie neturi jokio tikro supratimo apie tai, kokia yra to, kas taip vadinama, funkcija.

Atrodo, kad žodžio šaknis yra veiksmažodis kund, reiškiantis „degti“. Tai yra gyvybinė reikšmė, nes Kundalini yra Ugnis jos deginimo aspektu. Tačiau turime ir tolesnį žodžio paaiškinimą daiktavardyje kunda, kuris reiškia duobę arba dubenį. Čia mums suteikiama idėja apie indą, kuriame dega Ugnis. Bet yra dar daugiau. Taip pat yra daiktavardis kundala, reiškiantis viją, spiralę, žiedą.†† Čia mums suteikiama idėja apie tai, kaip Ugnis veikia, išsiskleidžia. Iš visų šių esminių vedinių gimsta žodis Kundalini, suteikiantis kūrybinį moteriškumą Ugniai, Gyvatės Ugniai, kaip ji kartais vadinama, moteriškajai kūrybinei galiai, miegančiai dubenyje, tarytum įsčiose, bundančiai ritmiškam judėjimui aukštyn kylančiais ir žemyn besiliejančiais Ugnies srautais. Tai žodis, reiškiantis moteriškąjį evoliucijos kūrybinės jėgos aspektą, kuri jėga savo specializuota ir labiau individualia potencija guli mieganti, susisukusi tarytum įsčiose, žmogaus stuburo pagrinde. Jos pažadinimas yra kupinas didžiausio pavojaus, iš tiesų katastrofos, nebent susijęs asmuo yra pajėgus ją visiškai kontroliuoti.†† O tokia galia kontroliuoti ateina tik tada, kai artėjama prie aukštesniųjų evoliucinio kelio atkarpų, kurios didžiajai žmonijos daliai vis dar yra nematomos.

Tačiau kartais Kundalini veikimo blyksniai suteikiami mokiniui, kuris tenkinasi stebėjimu, o ne siekiu užvaldyti, ir šie aprašymai yra apie Kundalini, veikiančią tokio mokinio akyse; jis interpretavo tai, ką matė, kaip geriausiai sugebėjo, dažnai, be abejonės, klysdamas. Patirtys buvo įsiterpusios tarp kai kurių autorizuotų eksperimentų, ir kadangi vienam mokiniui yra tiek pat neįmanoma, kiek ir neteisėta dalintis su bet kuriuo kitu savo patirtimis ir eksperimentais kokiu nors pilnu mastu (nes dar labiau neįmanoma ir neteisėta duoti bet kokias nuorodas apie Kundalini pažadinimo būdą – būdas iš esmės skiriasi priklausomai nuo individo sielos natos), vis dėlto kartais leidžiama pasidalinti šių patirčių ir eksperimentų atmosfera, bent jau tam tikru mastu.

Tikimasi, kad rezultatas bus subtilus didesnės sąmonės prabudimas, Kosminės sąmonės dvasios šešėlio šešėlis; kad pakiltų aromatas to, ką galima pavadinti dvasiniu ozonu, kurio pakylėjime skaitytojas susisiekia su savo Aš savastimi, didesne už bet kurią, kurią jis iki šiol pažino savo dabartinio įsikūnijimo ribose. Jis pasiekia išlaisvinimą, laisvę. Jis tampa panašus į paukštį, kuris pagaliau pradėjo atrasti savo sparnų paskirtį. Jis plasnoja, net jei dar negali skristi. Ir tame pačiame plasnojime jis pradeda atskirti tai, kas tikra, nuo to, kas netikra, tiesą nuo melo, naudinga nuo nenaudingo, gražu nuo bjauraus. Ir nors jis išlieka nepajėgus nuolat naudotis taip pažadinta atskira, bent jau jis žino, jis patiria, ir anksčiau ar vėliau žinojimas-patirtis tampa nuolatine veikla. Kai ji pradeda tokia tapti, tada ateina laikas tiems pirmiesiems silpniems Kundalini sujudimams, kurie galiausiai išlaisvins jame amžiams Gyvybės Ugnį ir uždės jam amžinosios Karalystės Karūną-Gėlę.

Mes visi esame toli nuo Karalystės, bet galbūt čia išdėstytos patirtys ir eksperimentai gali būti užuominos, kad ir kokios silpnos, apie karališkojo gyvenimo prigimties fragmentą, ir taip suteikti drąsos ištverti ir drąsos nugalėti.

Aš neredagavau šių patirčių ir eksperimentų taip, kad jie taptų suprantami, juo labiau konvenciškai racionalūs. Aš palikau juos tokius, kokie jie atėjo, tik su nedideliais pakeitimais. Jų vertė slypi ne jų apeliacijoje į protą, bet jų atpažinime kaip atspindžio kažko, ką nuoširdus mokinys žinos esant ir jo dalimi.† Jis pamatys pačiame daugelio aprašytų dalykų nesuvokiamume tai, link ko jis jaučia, jog irgi yra nenumaldomai traukiamas.† Kad ir kokie fantastiški jie atrodytų, visgi kažkaip jis suvokia, kad jie fantastiški ne todėl, kad yra neteisingi, bet todėl, kad jam jie vis dar yra pernelyg tikri. Tikiuosi, kad kai jie atrodys absurdiški, jis pajus, kad jų absurdiškumas slypi tik tame, kad jie yra visiškai svetimi bet kokiai normaliai patirčiai ir eksperimentui, o ne tame, kad jie yra nesąmonė. Net jei jie gali pasirodyti ne-sąmonė jo ribotam protui, galbūt kai kam jie atrodys daugiau prasmė, o jo protas – daugiau ne-sąmonė.

Tegu aprašymai būna skaitomi lengvai, ne protu, o intuicija, ne su jau nusistovėjusiu įsitikinimu, kas gali ir kas negali būti, bet su protu, širdimi ir valia, atvirais visiems dalykams. Tegu skaitytojas visiškai įsisąmonina, kad tai, kas neįtikėtina, jokiu būdu nebūtinai yra netiesa, ir kad sąmonė, kurią vadiname „Aš“, su jos įvairiomis funkcijomis – fizinėmis, emocinėmis, mentalinėmis ir anapusinėmis – yra be galo nuostabesnė nei net mūsų pačios drąsiausios svajonės galėtų įsivaizduoti.

†
2 Skyrius
VISATOS KUNDALINI
IR CENTRAI

†

ASKUTINIS sakinys ankstesniame skyriuje mus iškart atveda prie stulbinančios įžangos, kuri pranašavo šias įvairias patirtis ir eksperimentus.

Pirmajame intuicijos ir galbūt aukštesnio išsiplėtimo blyksnyje patirčių subjektas pasijuto paniręs į mikrokosmoso ir makrokosmoso santykio pojūtį. Jis, tam kartui, yra pakylėtas nuo žemės. Jo sąmonė blyksteli į išorę, link to, kas atrodo esą tolimiausi erdvės pakraščiai, ir jis tampa pasinėręs į šlovingą ir tobulą užtikrintumą teikiantį faktą apie intymią savo paties sąmonės vienovę ne tik su visatine sąmone (tiek, kiek žodis „visatinė“ apskritai gali būti teisingai vartojamas, kai atrodo, jog yra visata anapus begalybės), bet ir su specifinėmis visatinės sąmonės dalimis. Jo paties individuali sąmonė yra mozaikos gabalėlis besivystančios gyvybės rašte, ir yra kitų gabalėlių, atrodytų, glaudžiai susietų su jo gabalėliu, turinčių tą patį bendrą vibracijos dažnį, tą pačią spalvą. Kur yra mozaikos, panašios savo bendru principu į jo? Ir iškart, tarsi atsakant, vibracijos atrodo atskindančios iš toli, ir iš labai konkretaus „toli“, kuris čia nebus plačiau apibrėžtas. Aiškiai egzistuoja milžiniška Kosminė dvynių sielų teorijos reikšmė, ar negalėčiau sakyti daugybinių sielų teorija, jokiu būdu neapribota šiuo mūsų mažyčiu pasauliu. Ir tebūnie iškart pasakyta, kad banali dvynių sielų idėja, paplitusi tam tikrose moderniosios minties fazėse, yra labai prasta nuostabios realybės karikatūra. Ši pati žemė turi savo žvaigždę-dvynę, ir iškart tampa aišku, kad gyvybės dvilypumas yra ne mažiau fundamentalus nei jos vienovė ar trejybė. Tačiau tolesnės spekuliacijos yra neleistinos. Šiame etape jos nebus naudingos.

Šios ypatingos intuicijos šviesoje taip pat kyla spekuliacija, kai mokinys nešamas dar toliau nuo žemės, nors ne taip pašėlusiai, kad jo šešėliuose nebūtų substancijos, apie ryšį tarp didžiųjų okultinių Ugnies Ritualų šioje žemėje ir Visatos Kundalini, kurios širdis bei kūnas yra Mūsų Valdovas Saulė. Mums Saulė yra Kundalini in excelsis, kurioje mes gyvename, judame ir esame. Kiekviena individuali Kundalini bet kurioje gamtos karalystėje, bet kurioje substancijoje – didelėje ar mažoje – bet kuriame pasaulyje, yra Saulės Kundalini dalis. Ir, kad ir kaip keistai tai atrodytų, šie mažyčiai Kundalini srautai dalijasi savo didingo Gimdytojo visažinyste, visagalybe, visur buvimu. Taip galime sakyti, kad visa gyvybė, kiekvienas iš mūsų, yra visagalis, visažinis, visur esantis tapsmo procese.† Egzistuoja pats intymiausias ryšys tarp Mūsų Valdovo Saulės Ugnies ir visatos gyvybės, kurią Jis uždegė.

Iškart tampa aišku, kad Kundalini, kad ir kaip ji pasireikštų, yra galinga ir srauni: čia galinga ir srauni tik potencijoje, ten – krutanti ir bundanti, kitur – nenugalimame judėjime, deginanti viską priešais save.

Ar egzistuoja Kundalini grandinė, jungianti mūsų pačių saulės sistemos sudėtines dalis, ir kita grandinė, jungianti įvairias saulės sistemas? Be abejo, ir spekuliacijos yra ne mažiau įdomios kalbant apie saulės sistemos centrus bei jų gaivinimą Kosmine Kundalini. Žemė turi savo centrus – besisukančius ugninės energijos ratus – ir atrodo, kad viena iš kai kurių Evoliucijos Valdovų funkcijų yra Kundalini paskirstymo ir intensyvumo reguliavimas. Tai yra priežastis, kodėl net Jų darbas buvo apibūdintas kaip pavojingas, panašus į darbą tų, kurie karo metu gabena amuniciją į fronto linijos apkasus. Jie galėtų tam tikru būdu, galbūt, būti suvartoti tos pačios Jėgos, kurią valdo, nors galima manyti, kad Jų atveju tai negalėtų įvykti.

Kaip įžanga į gilesnį šios milžiniškos perspektyvos supratimą, būtina išmokti, kaip Kundalini yra žadinama ir nukreipiama į įvairius žmogaus laidininkų centrus, ne tik bendram jų gyvybės atgaivinimui, bet ir, esant reikalui, individualiam jų atgaivinimui tam tikriems konkretiems tikslams. Pavyzdžiui, turi būti skaitoma paskaita, auditorija ar bendruomenė turi būti paveikta. Stebint procesą darbe, atrodė, kad jis automatiškai prasideda nuo bendro Kundalini stimuliavimo išilgai, aukštyn ir žemyn stuburu, ko pasėkoje atsiranda ryškus švytėjimas/kaitra. Tai mikroskopiniu mastu nutinka visiems, kurie skaito paskaitas arba vienu ar kitu iš daugelio būdų siekia paveikti savo artimą geruoju. Tačiau ten, kur yra apmokymas, švytėjimas išsiplečia į ugnį.† Ir tolesni rezultatai gali būti pasiekti, jei vyksta specialus atgaivinimas širdyje, gerklėje ir išilgai linijos tarp galvos vidurio ir centro tarp antakių. Šis atgaivinimas vyksta per saulės rezginį, faktas, kuris iš dalies paaiškina pykinimo jausmą, kurį kai kurie žmonės patiria prieš skaitydami paskaitas arba prieš kokią nors kitą neįprastą įtampą, kartu su kitais fiziniais simptomais.† Ypatingais atvejais tokie jausmai visada pasireiškia, žymėdami laidininkų apsivalymą, kad būtų palengvintas aukštesnės, o taip pat ir antžmogiškos, Kundalini nusileidimas.

Tai nereiškia, kad daugumoje šių žmonių Kundalini yra faktiškai pažadinta, bet kad juose vyksta visuotinės Kundalini Ugnies koncentracija, intensyvėjimas, ko rezultatas – jų nervai ir kiti kanalai turi nešti daugiau nei Ugnies krovinį, prie kurio jie paprastai yra pripratę. Kad ir kokia lokalizuota Kundalini gali būti iš vieno požiūrio taško, iš kito ji yra visuotinė – visur esanti. Kai kuriais atvejais, vis dėlto, Ugnies koncentracija yra vyraujančiai vietinė. Tai spontaniško užsidegimo atvejis, bet pastebimi tie patys efektai.

Akivaizdu, kad nikotinas ir alkoholis tam tikru būdu tiesiogiai veikia Kundalini: pirmasis sukuria barjerą tarp bendros Kundalini jėgos ir jos veikimo įvairiuose atitinkamo individo laidininkuose, o antrasis atrodo veikiantis kaip tiesioginis stimuliantas, judinantis Jėgą neteisingomis kryptimis arba kažkaip neteisingai ją intensyvinantis, ir bet kuriuo atveju darantis šiuos dalykus su individu, kuris toli gražu nėra pasiruošęs Ugnies vystymui. Visi narkotikai, vaistai, stimuliantai užkemša sistemą ir įterpia bukinančią miazmą tarp individo ir visos didesnės sąmonės.†

Bet grįžtant prie Kundalini stimuliavimo specialiems tikslams, stuburo švytėjimas atrodo esąs pirmasis fenomenas, ir jis sustiprinamas išorinių sąlygų – pavyzdžiui, buvimo jau įmagnetintoje vietoje, bažnyčioje, šventykloje – arba muzikos įtakos, giedojimo, dalyvavimo ceremonijoje ar pamaldose ir t. t. Be stuburo švytėjimo stimuliavimo, taip pat vyksta prabudimas, tarytum širdies, gerklės ir vidurio galvos centrų švytėjimas, kartais visų kartu, kartais vieno, o ne kitų, priklausomai nuo temperamento. Šis stimuliavimas dažnai turi aiškų fizinį atitikmenį organinių funkcijų sutrikime. Širdies centro atgaivinimas atrodo esąs – kaip kitaip tai išreikšti? – šalto švytėjimo pobūdžio. Dviejų žodžių sugretinimas skamba absurdiškai. Ir visgi nemanau, kad faktai buvo klaidingai interpretuoti.

Kalbant apie gerklę, atgaivinimas, pastebėtas konkrečiu atveju, atrodė fiziškai pasireiškiantis kaip tam tikras momentinis susitraukimas, kuris buvo priskirtas atgarsiams, kylantiems griūvant barjerams tarp nefizinio ir fizinio, kad Kundalini galėtų atgaivinti pačias vibracijas, sklindančias iš gerklės, kaip, pavyzdžiui, kai skaitoma paskaita. Rezultatas yra kalba, galinga nepriklausomai nuo bet kokio iškalbingumo, ir veikianti skirtingais būdais auditorijos žmones, esančius skirtinguose evoliucijos lygiuose. Jie tampa išmaudyti Kundalini, rezultatas individualiais atvejais priklauso nuo individualaus imlumo.

Tampa akivaizdu, kad Kundalini gali būti gerai palyginama su elektra pagal tai, kokiems tikslams ji gali būti panaudota.† Nenutrūkstama sąmonė, įvykių prisiminimas nakties metu ir taip toliau yra tik tam tikri Kundalini žadinimo vaisiai. Dar svarbesnė yra tiesiogiai pridėta galia, kurią ji suteikia darbui išoriniame pasaulyje. Tai yra ir dar vienas jausmas, ir labai galingas esamų jausmų stimuliavimas, taip pat ir visų kitų jėgų, kurias individas jau valdo. Mes esame tik atradimų apie Kundalini pradžioje, nes pastebėti įdomūs efektai yra tik pačių ankstyviausių jos budimo stadijų, preliminarių barjerų griuvimo rezultatai. Laimei, pasaulis yra apsaugotas nuo mokslo atradimo apie Kundalini Spindulį, antraip ištiktų sunaikinimas. Kai skaitome apie vadinamuosius „Mirties Spindulius“ ir kitas itin destruktyvias emanacijas iš didžiųjų Jėgos centrų, galime galvoti apie Kundalini kaip galingesnę už juos visus kartu sudėjus, ir džiaugsimės palikdami ją ramybėje, kol taps būtina, kad išmoktume ja naudotis. Ji atsigręžia bumerango principu su baisiu efektu prieš tuos, kurie ja piktnaudžiauja, prieš tuos, kurie jos negerbia, prieš tuos, kurie naudoja ją savanaudiškiems tikslams. †

†
3 Skyrius
KUNDALINI PAVOJAI

†

KODĖL toks didelis dėmesys skiriamas Kundalini žadinimo pavojams.† Išnagrinėkime jų prigimtį.† Pirmiausia ir svarbiausia, yra seksualinio stimuliavimo pavojus, kai individas netenka gyvybingumo dėl seksualinės manijos. Protinio nestabilumo priežastys slypi šioje linijoje. Seksualinis gyvybingumas ir aktyvumas yra labai glaudžiai susiję su Kundalini, nes abu yra aukščiausiai kūrybingi savo prigimtimi, ir vieno vystymas neišvengiamai išjudins kito vystymąsi. Visas seksualinis potraukis turi būti visiškai kontroliuojamas, pavaldus individo valiai, ir turi būti būsenoje to, ką galima pavadinti sublimacija, tai yra, jis turi būti pripažintas kaip sakramentas ir todėl naudojamas su pagarba ir pasišventimo dvasia. Lytinė diferenciacija visomis savo įvairiomis implikacijomis yra viena iš ankstyviausių Dievo dovanų Jo vaikams – dažnai piktnaudžiaujama ir šiurkščiai naudojama, bet galiausiai išmokstama prie jos artintis taip, kaip tikras kunigas artinasi prie altoriaus.†† Tik tiems, kurie taip artinasi prie lyties dieviškumo, gali būti saugiai patikėta ta vėlesnė Kundalini dovana, kurią gali saugiai ir naudingai valdyti tik išbandyti ir patikimi.

Antra, yra pavojus sutrikdyti fizinę ritminę pusiausvyrą per nekontroliuojamą įvairių kūno centrų stimuliavimą – galimybė pakenkti širdžiai, nervų sistemai per saulės rezginį, individui tampant lėtiniu ligoniu su bendru fiziniu smegenų pablogėjimu, sukeliančiu įtampą, taip pat pasibaigiančią protiniu nestabilumu. Šie pavojai yra išvengiami, su sąlyga, kad individas yra labai geros sveikatos, jau įgijo didelę savikontrolę, mąsto ramiai ir aiškiai, niekada ne siaurai, ir yra laisvas nuo bet kokio vergavimo seksualiniams impulsams, iš tiesų turi mažai, jei išvis turi, seksualinių polinkių. Reikia prisiminti, kad, kad ir kiek jam būtų padedama pažadinti Kundalini, jos vystymasis labai priklauso nuo jo paties. Jis turi stebėti įvairius simptomus ir juos reguliuoti. Kaip? Jis žinos kaip, jei yra pasiruošęs pabudimui. Jokių tolesnių gairių čia nereikia duoti, nes ženklas, kad individas yra pasiruošęs Kundalini pabudimui, slypi intuityviame žinojime, ką daryti, ir Išmintingųjų pagalboje.

Niekada neturime pamiršti, kad fizinis kūnas yra tankesnis, ir todėl mažiau prisitaikantis nei visi kiti, ir kad jame linkusi kilti jėgos koncentracija tam tikroje srityje, o ne bendras pasiskirstymas visumoje.† Jei pažvelgtume, tarkime, į astralinį ir mentalinį kūnus, pastebėtume, kad kiekvienas kūnas tam tikra prasme yra vienas didelis organas.†† Funkcijos, kurios tam tikru mastu fiziniame kūne yra susietos su konkrečiomis kūno dalimis, vidinių kūnų atveju yra labiau universalios. Tam tikru mastu, galbūt, galime kalbėti apie lokalizaciją vidinių kūnų atžvilgiu, bet daugiau ar mažiau visas astralinis kūnas jaučia, priima įspūdžius, komunikuoja. Tas pats ir su mentaliniu kūnu. Visas jis mąsto.†

Dabar gi su fiziniu kūnu, nors jutimas yra pasiskirstęs visur, ir nors specialūs centrai yra veikiami jausmų ir pojūčių, kurie yra neįprasto pobūdžio, smegenys veikia kaip pagrindinis komunikacijos kanalas tarp fizinio ir astralinio kūnų. Nutirpinkite smegenis, nutirpinkite nervus, kurie komunikuoja su smegenimis, ir jutimas dingsta, kiek tai susiję su budinčia sąmone, nors jo efektai gali išlikti, kaip liudija šokas po operacijos, kuri dėl anestetiko laikinai buvo beskausmė.

Panašiai, smegenys yra pagrindinis kanalas tarp fizinio kūno ir mentalinio kūno. Esu tikras, kad mentalinis kūnas tam tikru mastu įsispaudžia visose fizinio kūno dalyse, taip kad visos dalys „mąsto“ tam tikru mastu, lygiai kaip visos dalys jaučia. Bet smegenys yra pagrindinis centras, didžioji jungtis išoriniam pasauliui. Todėl galime vizualizuoti vidinius kūnus kaip darančius spaudimą visam fiziniam kūnui, bet su didžiausiu spaudimu ties smegenų jungtimi. Smegenys atlaiko smūgį palyginus lengvai normaliais atvejais ir su paprastu individu, kadangi faktiškai leidžiama būti atviriems tik labai mažiems kanalams tarp įvairių kūnų.

Tačiau Kundalini neišvengiamai tekės, neskaitant jos normalių kanalų, taip, kad atgaivintų tuos centrus, kurie yra jautriausi, turi didžiausią imlumą. Todėl jau egzistuojanti koncentracija bus žymiai sustiprinta, paprastai tada, kai įtrauktas organas jau neša pilną krūvį. Individas, kuriame, dėl bet kokios priežasties, Kundalini linkusi judėti, be abejonės gyvena tai, kas iš esmės yra aukštas slėgis. Jis tikėtina bus intensyviai gyvas. Jis tikėtina turės gilias jėgos koncentracijas savo įvairiuose organuose, koncentracijas, kurių stiprumas skirsis priklausomai nuo to, ar jis naudoja vieną, ar kitą. Kundalini gali labai lengvai būti „paskutinis lašas“, ir nusviesti nelaimingą individą žemyn į žiaurią tamsą, jei jis nėra dvasinis atletas, treniruotas atlaikyti įtampą.†

Be abejo, šiame evoliucinio proceso etape bus atsiradę kanalai tarp vidinių pasaulių ir individo, daugiausia gyvenančio išoriniame pasaulyje. Bet tokie kanalai tikėtina nebus gilūs, ir jei staiga jėgos srautas įsisuks per vieną ar kitą iš jų, ar tiesiogiai į fizinį organą, jie gali labai lengvai „sprogti“ ir sukelti katastrofą.†

Kai fizinis, emocinis ir mentalinis kūnai pradeda būti perkeliami į savo aukštesniuosius atitikmenis, kaip yra tų atveju, kurie baigia žmogiškąjį egzistavimą, kiek tai susiję su įkalinimu jame, tada Kundalini teka natūraliai ir nesutikdama daugiau nei minimumą kliūčių. Pradeda būti tik viena Ugnis, viena Gyvybė. Būtent etapuose, ankstesniuose nei šis, gyvybiškai svarbus ypatingas atsargumas, nes Gyvatės Ugnis nediskriminuoja. Ji sudegina. Ji linkusi tekėti mažiausio pasipriešinimo keliais, ir kartais tokie keliai gali vesti ne aukštyn, o žemyn, su neapsakomai pražūtingu efektu.

Vystymuisi vykstant, ir aukštesniajai sąmonei palaipsniui įgyjant nuolatinį viešpatavimą, tarpusavio persismelkimas tampa ritmiškesnis, ir visa žemesnioji agentūra reaguoja kur kas betarpiškiau ir turtingiau į aukštesnįjį stimuliavimą.

Ką gi tuomet sukelia Kundalini pažadinimas? Iš esmės tai sugriauna barjerus; arba, pasakant tai kitaip, tai plačiai atveria šliuzų vartus, kurie iki šiol atsidarinėjo lėtai ir palaipsniui, ir kurie, paprasto individo atveju, yra atviri tik labai ribotu mastu. Prasideda pilna komunikacija tarp visų kūnų, nors tokios komunikacijos naudojimas ir interpretavimas neišvengiamai yra gana ilgo laiko klausimas po to, kai preliminari komunikacija buvo užmegzta. Žemesnieji kūnai pradeda vis aiškiau atspindėti aukštesniųjų kūnų – aukštesniojo mentalinio ir žemesniojo Budinio – charakteristikas. Sąmonės būsenos pradeda persismelkti, taip, kad atsiranda iki tol nepatirtas sąmonės tęstinumas. Tai reiškia milžiniškai padidėjusį jautrumą visuose kūnuose, reikalaujantį to didelio savikontrolės mato, kuris yra taip nuolat pabrėžiamas.

Šiais laikais, daugelio atveju, Kundalini turi būti vystoma turgavietėse, kur pavojus yra didelis, o ne miškuose, kur pavojus yra sumažintas. Laikas yra pernelyg brangus atsiskyrimui nuo pasaulio, ypač šiomis dienomis; ir rizika turi būti prisiimta. Visas fizinis kūnas, tapdamas nuostabiai jautriu instrumentu, tapdamas išgrynintas be jokio ryšio su savo aplinka, gali lengvai, todėl, būti supurtytas į šipulius dėl šiurkščių ir smurtinių vibracijų smūgio iš išorės. Tvirta fizinė sveikata todėl yra sine qua non (būtina sąlyga) Kundalini žadinimui, ir suaugusiojo, o ne jaunuolio sveikata.

Bet yra dar daugiau. Nors visas fizinis kūnas tampa nepalyginamai jautresnis, smegenys turi atlaikyti pagrindinį krūvį. Spaudimas fizinėms smegenims labai stipriai padidėja, kadangi smegenys yra pagrindinė jungtis tarp fizinio ir vidinių kūnų. Ar smegenys gali atlaikyti spaudimą? Tai yra, ko gero, pagrindinis klausimai, susiję su Kundalini žadinimu. Atsakymas didele dalimi priklauso nuo to, kokiu mastu fizinė pilkoji medžiaga yra pakankamai išsivysčiusi, užgrūdinta ir sustiprinta per savikontrolę, kad atlaikytų įtampą. Spirilių būklė ir skaičius yra, ko gero, lemiamas veiksnys, nes jos nurodo kontakto kanalų būklę ir tai, kas atrodo esą – negaliu sugalvoti kitų žodžių – pačios fizinės materijos tempimosi galia. Ji turi sugebėti linkti, kad nelūžtų. Aš nevartoju žodžio „linkti“ tiesiogiai, galbūt žodis „prisitaikyti“ būtų tikslesnis. Aš galvoju apie spaudimą iš vidinių kūnų kaip apie skysčio tekėjimą, beveik nenugalimą tekėjimą. Ar smegenys gali susiformuoti pagal tėkmę, pasiduoti jai, prisitaikyti prie jos? Jei taip, viskas gali būti gerai. Bet rigidiškumas yra mirtinas, ir sakydamas rigidiškumas aš turiu omenyje ne tik, tarytum, fizinį rigidiškumą, bet mentalinį ir emocinį rigidiškumą; tai yra, tam tikrų mentalinio ir emocinio kūnų dalių kristalizaciją arba sukietėjimą, kuris sukietėjimas persikelia į griovelių atsiradimą smegenyse, ir iš tiesų taip pat širdyje, kurie lūš, bet nesiplės.

Visa tai yra labai sudėtingas dalykas, nes iš esmės Kundalini žadinimo išmintingumas didele dalimi, nors jokiu būdu ne visiškai, priklauso nuo žemesniojo mentalinio ir emocinio kūnų būklės, ir nuo masto, kuriuo Kauzalinis ir Budinis laidininkai pradeda užmegzti kontaktą ir reikštis. Tačiau į fizines sąlygas taip pat turi būti atsižvelgta, nors jos yra tik vidinių sąlygų atspindžiai. Tuomet klausimas yra toks:†Ar vidiniai kūnai yra adekvačiai išvystyti ir kontroliuojami, ir ar fizinis laidininkas yra atsigavęs po tokio edukacinio piktnaudžiavimo, koks neišvengiamai turėjo vykti per ilgus vystymosi amžius? Nes net jei fizinis kūnas keičiasi iš gyvenimo į gyvenimą, kaip paprastai daro emocinis ir žemesnysis mentalinis kūnai, kiekvienas naujas kūnas yra formuojamas atspindėti ir išreikšti pasiektą išsivystymo stadiją. Tai iš tiesų gali būti atvejis, kai dvasia nori, bet kūnas silpnas, atvejis, kai Ego yra pasiruošęs, bet žemesnieji kūnai yra silpni dėl priežasties, kad fizinis kūnas savo esamoje būklėje nepajėgus atlaikyti Kundalini įtampos. Tokiais atvejais gali prireikti laukti kito gyvenimo, kad esamos formos būtų suardytos ir pakeistos lankstesnėmis formomis. Iš viso to aišku, koks sudėtingas iš tiesų yra Kundalini prabudimo procesas, ir koks neapgalvotas būtų individas, kuris siektų ją pažadinti be išmintingos sankcijos ir be tam tikro vadovavimo. Beveik tikra, kad jis patirtų baisią nelaimę. Taigi, smegenys yra didelis pavojaus taškas, nes katastrofa bus pertemptų smegenų rezultatas. Okultizmo kelias, sakoma, yra nuklotas nuolaužomis. Aš drįstu manyti, kad Kundalini žadinimo kelias, net jei tik pačiose pirmose stadijose, yra nuklotas dar daugiau nuolaužų.

Mažai žinių – pavojingas dalykas;

Gerki giliai, arba neragauk iš Pierijos šaltinio,

†

Prieš kam nors siekiant pažadinti Kundalini, tegu jis sužino daug apie ją, ypač apie jos pavojus, tegu būna intymiai su jais susipažinęs.†† Tada jis paliks ją ramybėje, kol jam bus patarta pradėti. Mažai žinių gali palenkti jį kvailystei. Kai jis gers giliai, jis supras, kad pareiga draudžia eksperimentą, kurio rezultatai, atlikti nežinojime, veda į katastrofą, pirmiausia eksperimentuotojui, kas galbūt nelabai rūpėtų vienaip ar kitaip niekam, išskyrus jį patį, bet taip pat ir tiems, kurie yra betarpiškai šalia jo, ir sukeliant pavojų bendruomenei kaip visumai – o šitam jis neturi teisės jų pasmerkti.

†

4 Skyrius
KUNDALINI AKTYVI VISUR

††

LAIKAUSI nuomonės, kad Kundalini yra daugiau ar mažiau aktyvi visoje gyvybėje.† Tai yra Gyvybės Ugnis, todėl ji teka per viską. Tačiau ji gali tekėti arba kaip švelnus srautas, tiesiog teikiantis gyvybines jėgas, arba gali būti nukreipta į specialius kanalus ir tapti šėlstančia srove – tikėkimės, pavaldžia didžiam tikslui, kad šėlsmas būtų tikslingas, disciplinuotas šėlsmas, nors visgi šėlsmas. Kundalini teka mineralų, augalų, gyvūnų ir žmonių karalystėse, didėjančiais gyvybingumo laipsniais, tačiau, išskyrus retus atvejus, kaip švelnus, vaisingas Ugnies srautas, tarytum maudantis visą laidininką (kūną).†

Visgi kaskart, kai įvyksta ryškus ir apibrėžtas dvasinio augimo postūmis, nutinka Kundalini suintensyvėjimas, tampantis ypač pastebimas, nors vis dar bendro pobūdžio, ryšium su įvairiais etapais, vedančiais į Kelią ir pačiame Kelyje (1). Ryšys su Mokytoju sukuria ryškų skirtumą srauto vyriškume (jėgoje), tuo tarpu įžengimas į Jo sąmonę, kas įvyksta Priimtosios mokinystės etape, reiškia pradžią apibrėžto, nors vis dar neformalaus, Kundalini pakinkymo specifiniams tikslams, per bendrą Mokytojo Kundalini įtaką, veikiančią mokinio Kundalini. Viena iš priežasčių, kodėl Mokytojas turi būti atsargus priimdamas mokinį į šį artimą Priimtosios mokinystės santykį, yra šis padidėjęs Kundalini stimuliavimas, net jei jis vis dar išlieka bendras. Sūnystės ryšys yra dar tolesnis stimuliavimas, tuo tarpu įžengimas į Didžiąją Broliją (2) yra ryšio pradžia tarp individo Kundalini ir visos Brolijos Kundalini.

Reikia prisiminti, kad Didžioji Baltoji Ložė pati savaime yra individas, specializuota individuali sąmonė, kurios funkcijos diferencijuotos pagal įvairias jos sudėtinių dalių linijas. Šios diferencijuotos funkcijos gali būti laikomos dvasiniais fizinio kūno įvairių centrų atitikmenimis paaukštintu masteliu. Galinga Brolijos Kundalini jėga teka per šiuos centrus ir per kiekvieną narį, taigi priėmimas į Broliją reiškia dalyvavimą šiame didžiame sraute; laipsniškas individo sąmonės susiliejimas su visos Brolijos sąmone apima progresyvų dviejų Kundalini susivienijimą. Individo Kundalini pradeda įsilieti į Brolijos Kundalini srautą. Tačiau turi vykti ir atvirkštinis procesas – laipsniškas Brolijos Kundalini įėjimas į individo sistemą, ne tik bendru būdu, bet ir labai specializuotu. Svarstau, ar tikslumo dėlei neturėčiau kalbėti apie šiuos labiau apibrėžtus Kundalini augimo etapus kaip apie sąmoningą Jėgos nukreipimą, o ne kaip apie „pažadinimą“. Visur, kur yra gyvybė, ten yra Kundalini, daugiau ar mažiau pabudusi ir bundanti. Tačiau sąmoningas jos jėgos nukreipimas ir valdymas yra visiškai kitas dalykas.

Vienas iš ypač įdomių Kundalini efektų yra vienovės jausmo sustiprėjimas, kurį sukelia aktyvus jos stimuliavimas. Griaudama barjerus tarp įvairių sąmonės sluoksnių ir būsenų, ji taip pat griauna barjerus tarp paties individo ir didesniojo Aš išorėje. Apibrėžtas Kundalini stimuliavimas sustiprina, pavyzdžiui, individo sąmonės vienovę su didžiąja visos Brolijos sąmone. Veikiant Kundalini jėgai, atskirtasis „aš“ pradeda prarasti savo atskirumo iliuziją. Individo, Brolijos nario, sąmonė, žinoma, yra susiliejusi su Brolijos sąmone jau vien dėl jo narystės, bet daugeliu atžvilgių šis susiliejimas yra labiau numanomas nei išreikštas, nors išraiškingumas auga naudojant Brolijos galią. Tačiau išraiškingumas labai smarkiai pagreitinamas vystant Kundalini, kuri veikia kaip Teosofinė Draugija savo Pirmajame Tiksle, nes ji nutiesia tiltus per visus plotmių ir sąmonės skirtumus.

Įstojimas į Teosofinę Draugiją labai aiškiai sukelia bendrą, nors tikriausiai didžiajai daugumai narių ne specifinį, Kundalini stimuliavimą. Kundalini individe yra neabejotinai sujudinama, ir jos intensyvumas padidintas, nes Draugija, kad ir kaip keistai tai atrodytų, yra apibrėžtas organizmas ir turi savo Kundalini modą. Kai kuriais atvejais stimuliavimas pasirodo esąs per didelis pakelti. Teosofinė Draugija neišvengiamai pritraukia keletą žmonių, kurie yra kiek nesubalansuoti, lygiai kaip ji pritraukia pionierius ir tuos, kurie išsilaisvino iš įprastų konvencionalių pančių. Teosofinė Draugija visada tam tikru mastu turi būti skirta žmonėms, kurie yra kitokie, vienaip ar kitaip. Tie, kurie yra kitokie, nes jiems trūksta įprastos savikontrolės, tikriausiai ras stimuliavimą didesnį, nei gali pakelti. Apskritai mažai tikėtina, kad jie pasitaisys, ir gana tikėtina, kad taps blogesni. Tie, kurie yra kitokie, nes peržengė įprastus apribojimus, gaus milžinišką naudą. Tačiau yra daugiau tokių, kuriuose slypi latentinis silpnumas, kurį sujudinta Kundalini sustiprins lygiai taip pat, kaip ji sustiprins savybę. Kundalini yra galia – galia, kuri gali būti panaudota gėriui arba blogiui. Silpnumas auga, individui, žinoma, visą laiką laikant save vieninteliu tiesos ir sveiko proto saugotoju. Įtampa auga iki lūžio taško, ir palaiminimas, suteiktas narystės Draugijoje, paverstas nekontroliuojamo silpnumo į prakeiksmą, yra gailestingai atšaukiamas pašalinant individą iš narystės, be abejonės, savimaniško teisumo debesyje iš jo požiūrio taško, nors ir su liūdesiu iš Vyresniųjų Brolių požiūrio taško. Draugija natūraliai yra pasmerkiama tokiu konkrečiu būdu, kuris labiausiai palankus individo savipasitenkinimui. Devyniais atvejais iš dešimties puikybė eina prieš žlugimą, ir puikybė niekada nepažįsta savęs kaip puikybės, antraip ji labai tinkamai nusižudytų, kaip iš tiesų nutinka sveiko proto žmonių atveju. Visgi Draugija tęsiasi, auga Hierarchijos malonėje, didėja jėga ir naudingumu.

Tai, ką parašiau apie Teosofinę Draugiją, yra ne mažiau tiesa ir kitų judėjimų atveju, kurie tiesiogiai fokusuoja į pasaulį Šviesos jėgas opozicijoje tamsos jėgoms. Faktai stebimi ryšium su Teosofine Draugija, bet jie lygiai taip pat pastebimi labai daugelyje kitų organizacijų, nors daugeliu atvejų mažesniu mastu.

1. Sakydamas „Kelias“, aš turiu omenyje tą trumpesnį kelią į evoliucijos kalno šlaitą, kuriuo individas, turintis būtiną atsiribojimą nuo dabartinių aplinkybių ir adekvatų esminės tiesos suvokimą, gali sutalpinti į palyginus nedaug gyvenimų tą augimą, kuris paprastai užtrunka šimtmetį ir daugiau inkarnacijų. Ponas Lloydas George’as, britų valstybės veikėjas, Karo metu sakė, kad pasaulis per keletą metų nukeliauja atstumą, kuriam pasiekti paprastai prireiktų šimtmečių. Taip pat įmanoma per keletą gyvenimų nukeliauti dvasinį atstumą, kuriam pasiekti paprastai prireiktų galbūt tūkstančių metų. Tačiau reikalinga Mokytojo pagalba, To, kuris Pats pasiekė, kuris pasirinko trumpesnį kelią į kalno šlaitą. Toks Vyresnysis Brolis gali laikas nuo laiko paimti mokiniais asmenis, kurie rodo ženklus, jog yra pajėgūs ištverti sunkumus, lydinčius sunkų kopimą – sunkumus, kurie dažniau nei rečiau priverčia norintįjį kopti nuspręsti grįžti į ilgesnį ir lengvesnį maršrutą.
2. Didžioji Brolija, arba Didžioji Baltoji Ložė, susideda iš dalies iš tų labai išsivysčiusių Sielų, kurios pasiekė tą evoliucinio kelio etapą, kuris suteikia joms narystę tame, kas okultinėje literatūroje vadinama Vidine pasaulio Vyriausybe, ir iš dalies iš tų, kurie, nors ir toli nuo tokio etapo, vis dėlto yra pakankamai pažengę, kad būtų ruošiami tapti šios Vyriausybės nariais ateityje, lyginant su kuria visos išorinės vyriausybės tėra žaislinės vyriausybės. Narystė Didžiojoje Brolijoje, arba Didžiojoje Baltojoje Ložėje, yra atvira labai nuoširdžiam ir ištikimam darbininkui, kuris pradėjo pažinti gyvenimo prigimtį ir tikslą. Tačiau jis stovi ant žemiausių didžiųjų Vidinio Gyvenimo Kopėčių pakopų, yra tik valdymo mokinys, o ne tikras mokslo Mokytojas.

†
5 Skyrius
KUNDALINI VYSTYMASIS

†

ĮDOMU stebėti konkrečios patirties eigą vystant Kundalini, arba veikiau žadinant Kundalini veiklai. Konkrečiu stebėtu atveju pagrindinis darbas atliekamas miego metu ir iš pradžių atrodo susidedantis iš stuburo kanalo paruošimo, perkeliant Kundalini nuo stuburo pagrindo iki galvos viršaus. Individas, būdamas už kūno ribų, gali atlikti šį darbą, nes nors yra fiziniai efektai, pati Ugnis yra nefizinė. Rutulys arba sfera stuburo pagrinde talpina savyje sferiškai susisukusią Kundalini Ugnį. Nurodyta koncentracija į rutulį, ir taip į Ugnį viduje, pradeda žadinti ją veiklai, su sąlyga, kad prieš tai ilgą laiką buvo gyvenamas teisingas gyvenimas, tai yra, su sąlyga, kad ji maitinama teisingos rūšies kuru. Net jei teisingas gyvenimas nebuvo gyventas, sujudimas gali įvykti, bet priešlaikinio sujudimo efektas, jei toks įvyks, bus pražūtingas, kaip jau buvo nurodyta.†

Darant prielaidą, kad sujudimas vyksta teisingomis linijomis, vyksta laipsniškas rutulio tirpimas, kurį sukelia pačios Ugnies trinties energija. Ugnis įpučiama į ryškų karštį ir tampa aktyvi, skindamasi kelią per materiją, kurioje ji glūdi, sudegindama ją ir versdama rutulį tapti Spindinčia Saule, vietoj blankios, nors ir švytinčios masės, kokia ji paprastai yra. Ši Saulė visomis kryptimis spinduliuoja karštį, kuris yra fiziškai jaučiamas, ypač aplinkinėse fizinio kūno srityse.†

Atrodo, kad ši Kundalini Saulė šauna aukštyn, kai juda greitai (nors dažnai taip nėra), išilgai stuburo, kaip kulka lekia per graižtvinį šautuvo vamzdį. Judėjime yra kažkas spirališko. Bet kuriuo atveju, atrodo, kad yra tiesioginis veržimasis aukštyn, nepraeinant pro galvos viršų, bet ypač stimuliuojant centrus pagal individo Spindulį. Jausmas yra spaudimo, tuo tarpu kalbant apie centrą galvos viršuje, bus jaučiamas neįprastas karštis.

Budrumo valandomis šis procesas gali būti tęsiamas, ir laikas nuo laiko jis atrodo vykstantis savaime, taigi šilta kaitra kyla stuburu, sukeldama patį įdomiausią efektą. Gražus sąmonės išsiplėtimas yra fiziškai patiriamas, taigi individas jaučiasi pilnas šlovingos gyvybės ir jausmo, kad intymiai kontaktuoja su tuo, kas turi būti išvystyta intuityvioji sąmonė. Jis įsivaizduoja, koks būtų gyvenimas, jei jis galėtų išlaikyti šią patirtį pastovią, o ne tik protarpinę. Yra puikus susivienijimo, spindesio, kontakto su Tikrove jausmas. Atrodo, kad barjerai buvo sugriauti, tad individas mato į pačią daiktų šerdį, kad ir kokie jie būtų, ir mato juos kaip augančias esybes; jam atskleidžiama jų šlovinga ateitis, esanti juose embrioninėje būsenoje. Taip sunku aprašyti šią sąmonės būseną, bet fizinė plotmė, iš tiesų kur kas daugiau nei fizinė, atrodo peržengta, ir bent jau kai kurie šydai pakelti, tad jis žvelgia į Tikrovę, mažiau paslėptą iliuzijos debesų.†

Šio proceso pradžioje pastebimas tam tikras svaigulys. Naujas sandas tapo aktyvus. Tarytum būtų atsivėrusi nauja dimensija, tad įžengiama į naują pasaulį. Svaigulys galbūt yra fizinė naujo reliatyvumo, naujo prisitaikymo išraiška; kiti pasauliai nei fizinis pradeda vertis žvilgsniui, kurio individas dar neišmoko kontroliuoti, tad jis žvelgia tarytum visomis „akimis“ neaiškiai atmerktomis, vietoje tų, kurios tinkamos konkrečiai plotmei, kurioje jis tuo metu dominuojančiai funkcionuoja. Vėliau jis galės užmerkti akis, kurių jam nereikia, palikdamas atviras tik tas, kurių reikia. Ir dar vėliau jis galės, galbūt, naudoti visas „akis“ vienu metu, kiekvienai „akiai“ įsiterpiant į kitas, kad būtų išvengta iškraipymo ir mirgėjimo tarp vienos sąmonės būsenos ir kitos – kas ir sukelia svaigulį.†

Dar vienas efektas, tikėtina tik ankstyvosiose stadijose, yra atrodymas, kad esi kitur. Individas jaučiasi taip, tarytum gyventų kitur, tad išorinis pasaulis atrodo esantis per atstumą. Jis yra toli, ir gyvenimo triukšmas bei skuba jį pasiekia tik kaip silpnas murmėjimas. Jis yra kaip žiūrovas spektaklyje, ir jis žiūri į aktorius scenoje kaip į kito pasaulio nei jo pasaulis gyventojus. Šis pojūtis yra daugiau ar mažiau nenutrūkstamas ir suteikia išoriniam pasauliui ypatingą netikrumą, kurio fizinė išraiška yra pasaulio girdėjimas tarytum prislopintas. Tai beveik tarytum jis būtų kurčias. Jis žvelgia į pasaulį taip, tarytum neturėtų su juo nieko bendra. Jo fizinės smegenys viena prasme yra nutirpusios, apibrėžtai nutirpusios, nors tuo pat metu jos yra nepaprastai budrios Tikrovei, pilnos iki šiol nepatirto aštrumo, ugnies, aiškumo. Jos gražiai stimuliuojamos. Atrodo, kad yra momentiniai blyksniai iš tolimos sąmonės, taigi laikas nuo laiko įvyksta kitos-sąmonės blyksnis, nors tik šešėlinis. Šis blyksnis atrodo įvykstantis, kai yra ypatinga šiluma galvos viršuje, galbūt nedidelio Kundalini Ugnies pabėgimo rezultatas.

Jautrumas milžiniškai padidėja, daugiausia stuburo srityje, nors tam tikru mastu ir visame kūne. Garsus triukšmas atrodo rėžiantis lyg per žaizdotą stuburą, ir pasiunčia šoką per visą kūną. Ypatingas sukrėtimas gali sukelti savotišką vidinį išnirimą gana ilgam laikui. Šis jautrumas turi dar vieną efektą – paverčia individą savotiška jautria plokštele, kurioje, pavyzdžiui, įsispaudžia išorinio pasaulio žmonės, tad jis akimirksniu pažįsta jų prigimtį, ypač ryškius savybių blyksnius ir neryškius trūkumų atspindžius. Jis iškart turės arba teigiamą, arba neigiamą įspūdį. Pirmasis bus pozityviai geras arba pozityviai nepalankus, ir abiem atvejais bus suvokiamos bendros tendencijos, nors galbūt ir ne detalės. Kartais asmenyje nėra nieko verto svarstymo, nieko, ką būtų galima apie jį pažymėti vienaip ar kitaip. Jis yra paprastas, ir kurį laiką dar gali būti paliktas įprastų gyvenimo aplinkybių globai. Bet žmogus sužino tarytum blyksniu, net jei detalės gali ir nepasirodyti.

Laikui bėgant visas kūnas atrodo švytintis Ugnimi, kurią žmogus įsivaizduoja sklindančią tam tikru atstumu, tad asmuo, esantis labai arti, turėtų beveik jausti kaitrą ir būti jos stimuliuojamas. Procesas laikinai vargina fizinį kūną, ir malonu atsigulti. Ar Ugnis švyti lengviau, kai stuburas yra gulsčioje padėtyje? Esu linkęs manyti, kad Ugnies apribojimas, kad ji paprastai nepraeitų pro galvos viršų, linkęs daryti spaudimą fizinėms smegenims ir sukelti mieguistumą.

†
6 Skyrius
SAULĖS KUNDALINI IR
ŽEMĖS KUNDALINI

OKĮ nuostabų skirtumą Kundalini sujudimas†sudaro jautrumo įtakoms atžvilgiu, ar jos sklistų iš centro, ar būtų sužadintos veiklos, kaip pavyzdžiui, bažnyčios pamaldose! Eiti į miestą reiškia jaustis taip, tarytum kiekviena gyvybinė dalis vystų, kaip gėlės vysta trūkstant oro. Esant stimuliuojančioms įtakoms, tokioms kaip artumas dvasinio gyvybingumo centrui, kai kurioms šventykloms ir bažnyčioms, arba dalyvaujant ceremoninėse veiklose, ar susitikimuose, stipriai pakrautuose pakylėjančių įtakų, centrai atrodo išsiskleidžiantys kaip gėlė atsiveria Saulei, ir Kundalini švyti visame kūne. Ir šis išsiskleidimas bei švytėjimas sukuria kontaktą tarp žemesniųjų ir aukštesniųjų kūnų, atnešdamas į žemesniuosius aukštesniųjų įtakas. Kundalini vystymosi pradžioje kontaktuoti su tokiomis dvasinėmis įtakomis yra kartu ir skausmas, ir šlovė – skausmas, nes Kundalini dar neįveikė kliūčių savo išsiskleidimui, šlovė, nes Amžinojo Gyvenimo Ugnis teka per kiekvieną laidininką, ir tuo metu žmogus gyvena didesnėje sąmonėje. Kartais įvyksta staigus Kundalini suintensyvėjimas nuo stuburo pagrindo, ir gražus švytėjimas, kuris pasitarnauja sustiprinti tapatinimąsi tiek su siekiu, kurį proga galėjo išlaisvinti, tiek su palaiminimo nusileidimu, kuriam siekis tapo kanalu.†

Atrodo, tarytum yra du Kundalini šaltiniai, arba galbūt būtų tiksliau sakyti, kad Kundalini žaidžia tarp dviejų polių: vieno teigiamo – Saulės, vieno neigiamo – Žemės, bet kuriuo atveju kiek tai liečia mūsų konkrečią evoliuciją. Galios Strypas, gerai žinomas gilesniems okultizmo studentams, atrodo, ir simbolizuoja šį faktą, ir jį išreiškia. Neigiamas Žemės rutulys viename gale, teigiamas Saulės rutulys kitame, ir Ugnis kiekviename bei tarp jų. Laikyti Galios Strypą reiškia suimti Dievo Galią. Mažai yra tų, kurie gali jį paliesti. Tai yra milžiniškų Jėgos išsiliejimų židinys tam tikromis progomis.†

Žemės šerdis yra vienas Kundalini polius, Saulės šerdis – kitas. Taigi, Kundalini pažadinimas prilygsta Strypo šešėlio suformavimui tarp rutulių. Tam tikra prasme žmogus visada yra Strypas, tačiau tas Strypas dar nėra pabudęs. Jis miega arba sapnuoja, ir pati Ugnis snaudžia. Pažadinti Kundalini reiškia įpūsti Ugnį į naikinančią Liepsną, deginančią, gryninančią, suteikiančią energijos, užmezgančią sąmoningą ryšį su Visatine Ugnimi.†

Pažadinti Kundalini reiškia traukti Ugnį „iš Žemės apačioje“, „iš Dangaus aukštybėje“, kad kūnai, įskaitant fizinį, taptų tarytum Strypu tarp dviejų didžiųjų centrų. Individas, tarytum, sąmoningai įžengia į erdvę tarp centrų ir tampa pakrautas jėgų sąveikos, Kundalini.

Pabandysiu vizualizuoti procesą. Rašiau aukščiau apie koncentraciją į stuburo pagrindą. Bet stuburo pagrindas iš tiesų tėra priėmimo stotis, paskirstymo centras. Iš Žemės centro ir iš Saulės mes traukiame Kundalini galią. Mes koncentruojame ją stuburo pagrindo centre ir siunčiame ją jos gyvybę teikiančiu keliu per didžiuosius būties centrus. Aukštyn teka Kundalini iš Žemės, per pėdas ir galūnes, per neigiamą kūrybinę energiją, fizinės kūrybos centrą, į rutulį stuburo pagrinde, kuris atstovauja ir vienija tiek Saulę, tiek Žemę. Žemyn teka Kundalini iš Saulės, jos pribloškiantis intensyvumas sušvelnintas, jai prisitaikant prie neišsivysčiusio mirtingo žmogaus. Aukštyn teka Ugnies srautas. Žemyn teka Ugnies srautas. Ir srautai susitinka stuburo pagrinde, kad susivienytų tarytum į koncentruotos Jėgos ietį kelionei aukštyn paskirtuoju keliu. Aš galvoju apie gražią galingosios Džamnos ir didingosios Gangos koncentraciją Alahabade, iš kur jos teka susivienijusios žemyn į jūrą, iš kurios iš tiesų jos atėjo. Taip Žemės Kundalini ir Saulės Kundalini susitinka rutulyje stuburo šaknyje, iš ten tekėdamos kaip viena didi Jėga į Tikrovę, ant savo paviršiaus nešdamos patį individą pirmyn į Šviesą. Neigiama Žemė ir teigiama Saulė susijungia, ir dvasinė Galia yra šių dviejų vaisius.

Tam tikrais atžvilgiais, žinoma, šis aprašymas yra labai netikslus. Galbūt tiesa slypėtų prielaidoje, kad tiek neigiamas, tiek teigiamas poliai snaudžia, kaip ir dera, kol abu sujudinami gyvenimui. Neigiamas yra ne mažiau vertingas nei teigiamas. Kiekvienas turi suvaidinti savo vaidmenį, atlikti savo darbą.†

Taigi individas, ne tik jo fizinis kūnas, bet visi jo kūnai – labiau nefiziniai kūnai nei fizinis kūnas – tampa Strypu tarp rutulių, tarp Žemės ir Saulės.†

Šiame taške mokinys randa į jo regėjimo perspektyvą įžengiančią didžiąją trejopą Ugnį, simbolizuojamą Kaducėjuje. Kaducėjaus Ugnis ir Kundalini Ugnis glūdi arti ir kartu, formuodamos nuostabią spalvų vaivorykštę. Jos tarnauja tiems patiems tikslams – skirtingai.†

Egzistuoja intymus ryšys tarp Kaducėjaus, suformuoto iš centrinės jėgos linijos ir jos vyriškojo bei moteriškojo persipinančių aspektų, ir Kundalini Ugnies. Nors iš vieno požiūrio taško šios dvi jėgos yra atskiros, iš kito jos yra viena kitą papildančios ir galima net beveik sakyti identiškos, būdamos Ugnies Deimanto Veiklos briaunos atspindžiai.†

Kaducėjus atrodo nepriklausomai pažadinamas, tai yra, sujudinamas sąmoningam naudojimui iš individo pusės.† Tačiau jo santykis su Kundalini yra intymus.†

Mokinys, kurio patirtys čia užrašytos, negalėjo toliau tyrinėti Kaducėjaus Ugnies ir Kundalini Ugnies santykio ir atitinkamo funkcionavimo painiavos. Tačiau Teosofinėje literatūroje tai nagrinėjama. Viskas, ką jis galėjo matyti, buvo Ugnies srautas, skirtingų atspalvių, tekantis nuo stuburo šaknies aukštyn į galvą, su subtiliais ryšiais, palaikančiais nuolat atvirus kanalus tarp tų makrokosminių jėgų, kurių srovė jis yra. Buvo labai lengva supainioti Kaducėjaus jėgą su Kundalini jėga, nes tarp jų yra amžina sąjunga; ir pradedantysis visada linkęs pastebėti tapatumą prieš pastebėdamas skirtumus. Susijęs mokinys turėjo aiškų įspūdį, kad nors Kaducėjaus Ugnis siūlė Išlaisvinimo Kelią, Kundalini Ugnis siūlė Išsipildymo Kelią. Frazės šiuose regionuose niekada neturi būti suprantamos labai tiesiogiai, nes čia nėra nepralaidžių skyrių, kiekvieno atskirto nuo visų kitų. Bet atrodė, tarytum Sušumna su savo Idos ir Pingalos aspektais, Kaducėjus, buvo išlaisvinimo iš įkalinimo žemesniuosiuose kūnuose maršrutas, tuo tarpu Kundalini Ugnis yra veikiau liudininkė-vedlė į didesnės sąmonės tapatumą su mažesne. Skirtumas gali būti subtilus, ir iš funkcinio požiūrio taško kiek netikras. Visgi jis atrodo apibrėžtas ir tikriausiai turi pagrindą fakte, dar neaiškiai suvokiamame. Dėl kažkokio labai artimo ryšio tarp dviejų Ugnių abejonių nekyla.

Meditacija apie šias dvi Ugnis provokavo įsivaizdavimus, spekuliacijas, kurios linko tapti nevaldomos – natūraliai, nes kontaktas buvo užmegztas su Kosmine Galia, ir įvyko laikinas individualybės apšvietimas Kosmine Šviesa. Iškart atsirado siūbavimo jausmas tarp teigiamų ir neigiamų Ugnies Šviesos-Gyvybės jėgų – Žemės ir Saulės. Ar yra neigiami ir teigiami centrai visose individualybėse, žmogiškose, nežmogiškose, antžmogiškose, pusiau žmogiškose? Ar galime suskirstyti centrus, kuriuos žinome, pagal jų Žemės prigimtį arba jų Saulės prigimtį? Ar gerklė yra Žemės centras, o širdis – Saulės centras? Tačiau tokios spekuliacijos veda mokinį į tyrimo kanalus, kurie šiuo metu yra aiškiai nenaudingi.

†
7 Skyrius
AUKŠTASIS KUNDALINI TIKSLAS

†

PRASIDĖJUS judėjimo aukštyn ir žemyn stuburu procesui, kitas darbas yra sukelti judėjimą tarp įvairių centrų. Pirmasis tinkamas centras yra saulės rezginys, ir komunikacija turi būti užmegzta tarp stuburo pagrindo ir saulės rezginio, aplink bambą. Saulės rezginio palietimas sukelia tą patį sąmonės išsiplėtimo pojūtį, kaip ir stuburo judėjimo atveju. Skrandis gali, ir tikriausiai jaus, tam tikrą sutrikimą, pykinimo jausmą. Bet tai nesvarbu. Mokinys nesusekė, kaip Jėga pasiekia saulės rezginį, bet atrodo, kad aplinkiniu keliu.†

Kaskart, kai centras gyvybiškai pripildomas Ugnies, atsiranda sąmonės išsiplėtimo ir labai stimuliuojamo gebėjimo jausmas, ir ypač išvystoma intuicija, nes labai padidėja kontaktas tarp aukštesniųjų ir žemesniųjų kūnų, aukštesniesiems laimei gebant dominuoti, antraip Kundalini žadinimo procesas nebūtų buvęs leistas.†

Kaip yra dabar, ne tik nėra nė menkiausio seksualinio sutrikimo, bet tokie lytinės prigimties likučiai, kokie galėjo būti, atrodo transmutuoti ir transformuoti į tikrąjį savo tikslą – vyriškumą (jėgą) ir kūrybiškumą, ir taip į Dievotumą. Užuot buvusi įkalinta lokalizuotoje kūrybinėje galioje, kuri iš dalies įgauna seksualinio impulso formą, gyvybė pradeda gyventi universalioje kūrybinėje principo, Kūrybos Ugnyje: žemesnysis pakyla į aukštesnįjį, dalinis į universalųjį. Ir kai dalinis pasimeta universaliajame, tuo atrasdamas savo tikrąją Amžinybę, tada universalusis nusileidžia, kad apsigyventų individe. Tai yra dalis Kundalini tikslo.†

Kartais manoma, kad Kundalini vystymas veda į aiškiaregystę ir nenutrūkstamą tarp-plotminę sąmonę, arba į įvairių sąmonės lygmenų susiejimą, kad kitos sąmonės būsenos galėtų būti sujungtos su budinčia sąmone. Tai įvyksta tinkamu laiku, bet kur kas didesnės svarbos yra labai reali transsubstanciacija, kai aukštesnioji sąmonė tampa brangakmeniais žemesniosios aptaise, kai aukštesnioji apsigyvena žemesniojoje, tai yra pačioje budinčioje sąmonėje. Žemesnioji žino save esant aptaisu ir siūlo savo substanciją aukštesniosios brangakmeniams. Tai iš tiesų yra nenutrūkstamos sąmonės įkūrimas. Ar iš tiesų atsiranda aiškiaregystė ir t. t., ar ne, nors laikui bėgant ji atsiras, yra daug mažiau svarbu nei galutinis aukštesniosios sąmonės – Budinės ir vėliau Nirvaninės – įtvirtinimas budinčioje sąmonėje, kas ir yra aukštasis Kundalini žadinimo tikslas. Tai reiškia, kaip buvo sakyta, nepaprastą intuicijos – tyro žinojimo, nesuteršto, neiškreipto asmeninės lygties – suaktyvinimą; nes į pabudusią Budinę ir Nirvaninę sąmonę jokia neuniversalizuota asmeninė lygtis niekada negali įžengti. Asmeninė lygtis yra peržengta, žemesniojo aš troškimai pradeda būti transmutuojami į Vieno Didžiojo Aš Valią. Mes galime pasitikėti intuicija, atgaivinta, išgryninta Kundalini, bet turime saugotis, kad neleistume jokiems pašaliniams sumetimams iškreipti. Jei gyvename grynos intuicijos karalystėje, mūsų išvados tikėtina bus teisingos. Pasitikėkime pirmaisiais įspūdžiais, su sąlyga, kad jaučiame juos ateinant iš mūsų esybės gelmių, o ne iš seklumų. Kundalini žadinimas turėtų mus nuolat įtvirtinti Tikrovėje – tai yra jos aukščiausias tikslas, visi kiti rezultatai gali būti tik atsitiktiniai šiam didžiam tikslui.
Atrodo, yra dvi bendros Kundalini vystymo sistemos; viena, kuri vyksta lėtai, labai lėtai ir atsargiai, po truputį, galbūt tęsiasi per gyvenimus, įvairiems psichiniams gebėjimams vystantis pari passu (lygiagrečiai) su bendru augimu; kita yra palikti pozityvų Kundalini žadinimą iki paskutinės akimirkos, taip sakant, ir tada, kai viskas saugu ir Mokytojo žodis ištartas, pažadinti Kundalini staigiu antplūdžiu. Šis metodas viena prasme turi daugiau rizikos, bet jos neturėtų būti, jei individas yra budrus. Man tai primena laivo nuleidimą į vandenį. Jis čiuožia žemyn, palaipsniui didindamas greitį, į jūrą, bet tik po to, kai visomis elingo detalėmis pasirūpinta su kruopščiausiu atidumu. Bet kai tik jis paleidžiamas, jis greitai panyra. Kai kuriais atvejais naudojamas pastarasis metodas, kitais – pirmasis.†

Kaip fonas teisingam Kundalini vystymuisi, visada yra nepaprastas troškimas naudoti sustiprintą galią padėti kitiems. Dažnai yra sąmoningas savęs pavertimas negatyvia fotografine plokštele, „eksponuojant“ ją esantiems šalia, kad jų poreikiai būtų tiesiogiai žinomi. Šis troškimas tarnauti kitiems yra labai stipriai stimuliuojamas, ir iš tiesų kur kas daugiau pagalbos gali būti suteikta dėl atgaivintos intuicijos. Žmogus net jaučia polinkį patarti kai kuriems savo draugams, jei jie klausia, gana atvirai, ko jiems reikia, patarimas yra prieinamas, nes individas įžvelgė taip labai aiškiai, su Kundalini pagalba, ko reikia jam pačiam. Jis gali padėti kitiems, nes atrado, kaip padėti sau. Bet diskrecija ir taktas yra geresnioji drąsos dalis, ir nereikia trukdyti stengiantis būti naudingam.

†

†
8 Skyrius
KUNDALINI CENTRAI IR FUNKCIJOS

†

LABIAU pažengę mokiniai dažnai parodo mokiniui daugybę būdų naudoti Kundalini, kuri, beje, atrodo esanti tamsiai raudonos spalvos.† Vienas metodas yra įtraukiant mokinį į paties mokytojo Kundalini pripildytą aurą, kad jis priimtų, tarytum, Kundalini vonią. Tai yra galingas gyvybinių jėgų suteikimas ir nedaro jokios žalos, su sąlyga, kad mokytojas pasirūpina, kaip jis ir daro, įsitikinti, kad individe nėra jokių ryškių charakteristikų, kurios galėtų būti nepageidaujamai sustiprintos Kundalini stimuliavimo. Reikia prisiminti, kad maudymasis Kundalini nereiškia Kundalini žadinimo, nes tam tikru būdu mes visi maudomės Kundalini, gyvybiniame principe, Bergsono élan vital. Bet leisti asmeniui maudytis tame, ką galima pavadinti koncentruota Kundalini, reikalauja atsargumo. Tai galėtų tikti neišsivysčiusiam asmeniui, turinčiam nepriekaištingą būdą, ir taip pat išsivysčiusiam asmeniui, kuris jau išmoko dominuoti savo žemesniąją prigimtį.

Viena iš priežasčių, bet kuriuo atveju, kodėl Vyresnieji Broliai negali gyventi išoriniame pasaulyje, yra Jų aukščiausiai dinamiškos Kundalini poveikis vidutiniam individui. Mes žinome, kaip belaidė stotis (radijo stotis), pavyzdžiui, atrodo pakrauta elektros – oras pilnas jos. Kai kuriuos žmones neigiamai veikia ši elektrinė atmosfera. Panašiai, kur kas intensyvesniu laipsniu, daugelis žmonių būtų net pavojingai paveikti fizinio artumo su Vyresniuoju Broliu, dinamišku Kundalini Ugnimi. Pasaulis dar nėra pasiruošęs tokiam stimuliavimui. Apsvarstykite poveikį, kurį Kristus darė žmonėms prieš 2000 metų, net nors Jis naudojo mokinio kūną. Kundalini Ugnis mokinyje, neišvengiamai sustiprinta betarpiško Kristaus buvimo, uždegė žmones vienaip ar kitaip, ir galiausiai „kitaip“. Buvo neadekvati savikontrolė atlaikyti Kundalini skvarbaus prasiskverbimo įtampą. Mums buvo pasakyta, kad tai buvo numatyta, ir kad suplanuotas darbas buvo įvykdytas, kai atsirado keletas mokinių, galinčių perduoti Kristaus Žinią ateities kartoms. Daugiau nebuvo tikimasi iš to laiko žmonių, arba galbūt ne kažin kiek daugiau, nes buvo suvokta, kad jėga, įvesta į jų tarpą, tikriausiai bus jiems per didelė. Visgi, dėl tų kelių, kurie galėjo būti įkvėpti perduoti Žinią negimusioms kartoms, nepriėmimo ir Viešpaties fizinio laidininko nužudymo rizika turėjo būti prisiimta. Ar negali būti, kad žydų karma nėra tokia sunki, kaip kitaip būtų galima įsivaizduoti, nes jie buvo akis į akį su Jėga, kurios efektų net paties Kristaus Meilė negalėjo neutralizuoti, ar turėčiau veikiau sakyti, nukreipti į šalį, transmutuoti ar uždengti?

Kundalini Ugnis yra Dievo Meilės esencija, tad negali būti jokio klausimo apie neutralizavimą, bet tik, tarytum, apie akių apsaugojimą nuo akinančios Šviesos. Tai negalėjo būti tobulai atlikta prieš 2000 metų.

Šiame kontekste yra daugybė sudėtingų sumetimų, į kuriuos man nereikia gilintis. Vienas, pavyzdžiui, yra mastas, kuriuo nuolatinis ir betarpiškas kontaktas su miniomis turi būti vengiamas, didžiąją darbo dalį atliekant iš centrų, o ne žmonių tarpe.

Gelbėtojo Žodis taip nusileidžia į ateitį iš dalies per Jo gyvenimą Jo mokiniuose, iš dalies per perdavimą per mokinius ir per knygas, bet didele dalimi, daugiausia, per stipriai pakrautus Kundalini centrus, Kundalini taip koncentruojantis specialiose srityse žemės paviršiuje: Ugnies maudyklėse, dvasinėse maudyklėse, kokiomis jos iš tiesų tampa, taip pat kaip ir centruose Ugnies emanacijai po visą pasaulį.

Grįžtant prie Kundalini naudojimo metodų, kitas būdas atrodė esantis srauto nukreipimas per individo galvą, per tai, kas atrodė piltuvėlio formos anga, taip, kad srautas užtvindo kūną, arba veikiau kūnus. Tai saugus Jėgos naudojimo metodas, nes jis atspindi vaisingumo principą, kuris visada yra iš aukščiau – saulės šviesa, lietus ir t. t. Tačiau reikia pasirūpinti, kad taip naudojama Jėga būtų pritaikyta intensyvumu prie individo imlumo. Kai kurie žmonės gali atlaikyti tropinę audrą, bet daugumai reikia tik švelnaus lietaus.

Trečias šios Ugnies naudojimo metodas yra apsaugos atveju prieš Šešėlio Brolių kėslus. Mokinys susidūrė su atveju nepageidaujamo asmens, kuris kurstė žmones nusižudyti, ir net ragino juos iki taško užsidėti virves ant kaklo. Įstatymas leido jam šiuo atveju purkšti ant nepageidaujamo individo, arba galbūt „minties formos“, sklindančios iš nepageidaujamo individo, veriantį tamsiai raudonos Ugnies srautą. Formos atveju, ji buvo iškart sunaikinta, taip akimirksniu išlaisvinant aukas nuo jų apsėdimo. Kokia buvo atgarsio prigimtis pačiam individui? Tikriausiai liga, galbūt dezintegracija. Įdomus proceso bruožas atrodė tas, kad Ugnis buvo nukreipta iš centro. Atrodo, tarytum Kundalini gali būti pasiusta iš bet kurio centro, nors geriausia iš saulės rezginio centro arba iš centro tarp antakių. Taip mes pradedame suvokti, kad didieji kūno centrai yra pagrindiniai jėgos skirstytojai. Tai ne akių, rankų ar kojų, o centrų klausimas.

†
9 Skyrius
KUNDALINI INDIVIDUALUMAS

†

KEISTA, bet nors atrodo, kad galvos viršuje yra kliūtis, ne galvos centre, bet faktiškai viršuje, vis dėlto tam tikru mastu Kundalini prasiskverbia pro ją ir kyla per galvos viršų už fizinio kūno ribų kaip spalvoto vandens fontanas. Rezultatas yra srautas, kuris išsiskleidžia taip, kad atsiranda tunelio vaizdas, Kundalini tekant į išorę, tarytum, per piltuvėlio kraštą. Pradžioje šis piltuvėlis iškyla tik nedidelį atstumą, bet vėrimo procesui vykstant, srauto jėga tampa didesnė ir Kundalini pakyla į didelį aukštį. Visos galvos kliūtys išnyksta, ko rezultatas – užmezgamas kontaktas, atveriamas kanalas tarp įvairių sąmonės tipų†, vedantis į nenutrūkstamą sąmonę ir į nuolatinį kontaktą tarp įvairių† plotmių ir fizinių smegenų budinčios sąmonės.

Kokia yra kliūties galvos viršuje prigimtis? Ji atrodo kaip masė „smėlio“ grūdelių, gelsvos spalvos, per kurią Kundalini stengiasi nutiesti nuolatinį praėjimą, plėšdama masę, darydama skylę per ją – procesas gana sunkus, skausmingas ir turintis tam tikrą kiekį pavojaus. Iš pradžių Kundalini tik švyti. Laikui bėgant, švytėjimas turi tapti deginančiu branduoliu, o vėliau vartojančia, gryninančia ir išlaisvinančia ugnimi. Šie „smėlio“ grūdeliai tikriausiai yra ląstelės, ir jos nėra taip arti viena kitos, kad Kundalini negalėtų nutiesti kokio nors praėjimo, lygiai kaip vanduo gali išbėgti per rėtį.

Įdomu stebėti Kundalini žadinimo proceso prigimtį, kaip jis vyksta fizinio kūno miego metu. Įdomiausias stebėjimas yra dėl pačios Kundalini tankio ar kietumo. Iš vieno požiūrio taško, Kundalini yra Ugnis, skysta Ugnis, bet iš kito yra tikslus palyginimas su ilgo strypo įsodinimu į duobę žemėje. Žemė turi būti iškasta ir strypas įstatytas į taip padarytą duobę.†

Panašiai, žemesniuose kūnuose kliūtis turi būti pašalinta iš kurso, kurį Kundalini turi pasirinkti – kliūtis tiek fizinė, eterinė, ir galbūt taip pat aukštesnė; ir vaizdas, kurį mokinys turėjo savo minties akyse pabudęs, yra kietųjų kūnų įvairių tankių atkasimas šalin, kad kitos rūšies kietasis kūnas galėtų įeiti į taip išvalytą praėjimą. Galima gerai panaudoti gręžimo į žemę palyginimą. Proceso eigoje susiduriama su žeme, susiduriama su žeme ir vandeniu, tada galbūt vien vandeniu, ir jei eitume pakankamai giliai žemyn, sutiktume išsilydžiusias mases ir įvairių rūšių dujas. Dabar gi gręžimas aukštyn turi vykti Kundalini, ir susiduriama su tos pačios rūšies kliūtimis, skirtingų rūšių kietosiomis medžiagomis, net jei vadiname jas kietosiomis, skysčiais, dujomis ir taip toliau. Visos yra kietos. Kundalini yra kieta, ir jei ji turi atlikti savo darbą, tam tikros kitos kietųjų medžiagų rūšys turi būti pašalintos iš kelio. Ne tai, kad ji negali daugiau ar mažiau jas persismelkti. Ji gali ir persmelkia jas tam tikru mastu. Bet jos pagrindinis tikslas negali būti pasiektas, nebent ji turi laisvą praėjimą, ir tai apima pašalinimą, galbūt tik labai mažu mastu, fizinės kliūties, galbūt sustūmimą į abi puses, lygiai kaip minia turi pasitraukti prieš ateinančią procesiją. Tikriausiai yra iš dalies sudeginimas ir iš dalies šis sustūmimas į abi puses.†

Formuojantis kanalui, Kundalini strypas stumiamas aukštyn – laiko klausimas. Kundalini kaip strypo, palaipsniui įstatomo į duobę, idėja atrodo tikslesnė nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Skirtumai, kuriuos darome tarp kietųjų medžiagų, skysčių ir dujų ir t. t., yra reliatyvūs terminai. Yra kietųjų medžiagų, kurioms pačios kiečiausios mums žinomos medžiagos yra aukščiausiai lengvos ir orinės. Kai kurias iš šių kietųjų medžiagų pastebime vidiniuose žemės regionuose. Tai vienas būdas žiūrėti į kietąsias medžiagas. Kitas būdas yra žiūrėti į vis didėjančią Tikrovę kaip į, tikriausia to žodžio prasme, „kietą“, vis labiau kietą, substancialią. Iš šio požiūrio taško, Kundalini yra kietesnė nei pati kiečiausia mums žinoma medžiaga, vartojant žodį „kieta“ kaip sinonimą žodžiui „tikra“.

Nagrinėjant Kundalini šiais terminais, suvokiamas jos kietumas lyginant su fizine materija arba medžiagomis, kurios pagal kietumo laipsnį yra sekančios, iš fizinės plotmės požiūrio taško, po fizinės materijos. Kundalini atrodo daug kietesnė už šias, ir Kundalini žadinimo procesas gali būti ne visai netinkamai palygintas su žemės, ir žemės, sumaišytos su vandeniu, pašalinimu kieto medinio strypo įėjimui, kaip jau buvo siūlyta. Kieto medinio strypo kietumas yra santykinai kur kas didesnis nei žemės ar vandens. Taip ir Kundalini iš tam tikro požiūrio taško yra kur kas kietesnė nei kliūtys, kurios turi būti pašalintos. Todėl aš nesistebiu, kad kasimo proceso, vykstančio fizinio kūno miego metu, vertimas į budinčios sąmonės terminus yra žemės ir vandens pašalinimas, kad būtų padaryta duobė išties labai kieto objekto įėjimui. Viena prasme, mentalinė materija yra daug „kietesnė“ nei emocinė materija, Budinė „kietesnė“ nei mentalinė, Nirvaninė nei Budinė; lygiai kaip erdvė gali būti laikoma kietesne nei tai, kas ją užpildo. Tai, ką vadiname materija, gali būti tik ten, kur kietesnė vadinamoji „erdvė“ nėra ten, kad užkirstų kelią jos buvimui. Mes turime nuvyti erdvę, kad padarytume vietos materijai. Bet kartais turime nuvyti materiją, kad padarytume vietos erdvei, ir tai mes darome žadindami Kundalini, nes Kundalini priklauso, santykinai, labiau erdvei nei materijai.

Yra spekuliacijų apie Kundalini, į kurias beveik baisu leistis. Universali, Kosminė Ugnis, kokia ji yra, vis dėlto atrodo sudaryta iš nesuskaičiuojamų įvairių elementų, ir vienas ar kitas iš jų sušvinta priklausomai nuo Ugnies nustatymo individualybėse, priklausančiose vienam ar kitam didžiajam evoliucijos srautui. Kiekvienas centras atstovauja energijos linijai, ir kiekvienoje individualybėje, todėl, vienas centras yra dominuojantis, tuo tarpu kitas eina sekantis pagal svarbą. Taip yra, kad Kundalini prisitaiko – turėčiau, žinoma, sakyti prisitaiko pati – prie vyraujančios natos, ir atrodo, tarytum ji suteiktų energijos įvairiems centrams pagal jų atitinkamą svarbą konkrečiame žmogaus kūne. Ji teka lengvai, tarytum, per sub-dominuojančius centrus, paliesdama juos tik menkam atgaivinimui, bet suteikdama spindesį iš tiesų centrams, kurie turi ypatingą pirmenybę. Ir šis principas galioja visame evoliuciniame procese, didžiuliuose makrokosmosuose ne mažiau nei mažiausiuose mikrokosmosuose.†

Bet Kundalini apibrėžtai stimuliuoja kiekvieną centrą, besisukantį, koks kiekvienas jau yra, tvinksėdama ir skindamasi kelią aukštyn į didžiąją galvos jungtį. Atrodo, mažai abejonių, kad yra spiralinis, kamščiatraukio Kundalini judėjimas, jai kylant aukštyn, koncentruojantis į centrus, kurie yra išskirtiniai dėl individo Spindulio (1) ir temperamento, ir kartais atgaivinant tam tikrus centrus, kuriems reikia specialaus stimuliavimo atsižvelgiant į tam tikrą darbą, kurio individas turi imtis. Čia vienas centras stimuliuojamas labiau nei kiti. Ten kitas centras yra išskiriamas. Ir suvokiant tai, kyla klausimas, ar tautos ir rasės, tikėjimai ir sektos turi savo virš-eilinį centrą taip pat, kaip ir pavaldžius centrus, taip kad Kundalini Ugnis turi būti viskas visiems centrams.

Kyla klausimas, ar tas pats galioja žemei, jūrai, slėniui, kalnui, miškui, lygumai. Ir tada ateina spekuliacija apie aukščiausiąjį Žemės Centrą. Žemė, kaip mums sakoma, turi savo spalvą, savo natą. Ar ji neturi taip pat ir savo specialaus centro? Tai atrodo be abejonės, kaip turi būti ir Saulės, ir Saulės Sistemos, faktiškai kiekvieno organizmo atveju. Ir kai bandoma sekti šią spekuliaciją vidiniu regėjimu, pasimetama sąmonės regionuose, kurie draudžia tyrinėjimą, ir išmintingai pasukama atgal, nors ir su apgailestavimu, į tas karalystes, kurios yra, ko tos kitos dar nėra, skirtos mūsų užkariavimui.

Deginimo pojūtis, taip dažnai siejamas su Kundalini, ir jokiu būdu neapribotas jos praėjimo per kūną kanalais, nėra būtinai neišvengiamas. Gali būti šalčio, spaudimo, sprogimo pojūtis, pastarasis paprastai galvos viduje. Kai kurie mokiniai patyrė nepatogią šilumą visame liemenyje, išplintančią į galvą, taip kad visa viršutinė kūno dalis atrodo intensyviai karšta, skleidžianti karštį visomis kryptimis.

Bet visada, ir tai yra rūgštinis patirties teisingumo testas, visas kūnas tampa santykinai universalizuotas jautrumo atžvilgiu. Visas kūnas tampa, tarytum, Tikrovės Matuokliu, taip kad diskriminacija, kaip buvo sakyta anksčiau, yra gyva nuo pėdų iki paties galvos viršaus. Tai yra atspindys fizinėje plotmėje to, kad vidiniuose kūnuose nėra gebėjimų lokalizacijos, kuri yra tokia akivaizdi pačiame fiziniame kūne. Su Kundalini atgaivinimu atsiranda žemesniųjų kūnų susiliejimas su aukštesniaisiais, tad pradeda būti vienas laidininkas – imlus ir aktyvus kiekvienoje savo būties dalyje.

Aukštesniuose sąmonės regionuose mes nustojame kalbėti apie laidininkus, nes jų vietą užima spindėjimai; ir kai Kundalini dar labiau išvystyta, sąmonė, kuri fiziniame kūne turi lokalizacijas, o aukštesniuose kūnuose sutampa su jų ribomis, aukščiausiuose regionuose taps sukoncentruota centre, iš kurio spinduliai sklis visomis kryptimis.†

Evoliucija susideda iš ėjimo pirmyn į visą pasireiškusią gyvybę, susisiekiant su tolimiausiais pakraščiais; bet sugrįžimo kelias yra parnešti atgal, etapas po etapo, į Centrą išėjimo vaisius, visų patirčių visumą. Taip mes, atrodo, prieiname prie išvados, kad kažkokiu paslaptingu būdu Kundalini išlieka amžinai individuali savo gavėjui, kad ir kiek ji visada būtų neatskiriama nuo Visatinės Ugnies, iš kurios ji išsiveržia. Kažkokiu paslaptingu būdu atrodytų, tarytum Kundalini perima Nuolatinio Atomo (2) prigimtį, negali suirti ir formuoja besivystančio individualumo amžinąją Ugnį.†

Sakiau, kad ji negali suirti. Iš vieno požiūrio taško niekas nesuyra. Viskas, ką bet kas gali padaryti, tai grįžti namo kuriam laikui, ir tai yra tai, ką Kundalini tikriausiai daro. Kundalini tekėjimas per kūno centrus, jos pasirinkimas specialaus centro ar centrų didžiajam atgaivinimui, jos išsiveržimas iš galvos, jos vienijančios galios – visa tai yra patirties rinkimas Ugniai, kuri yra pats individas.

Mes privalome, atrodo aišku, išsilaisvinti iš įpročio žiūrėti į savo kūnus tik kaip į kūną ir kraują, tik kaip į materiją, kaip materija yra žinoma šiomis silpno regėjimo dienomis. Visi daiktai yra vienas kito pasireiškimo būdai. Visi yra Ugnies, ar bet kurios kitos aukščiausios Kūrybinės Dvasios išraiškos, kurią galime suvokti, pasireiškimo būdai. Krikščioniškuose raštuose turime Ugnies kaip trečiojo Trejybės aspekto, Dievo Šventosios Dvasios, sampratą. Bet už visų padalijimų yra Vienas be Antro, ir iš tiesų tiesa, kad visa, ką galime teigti apie Vieno išraiškas, galime teigti dar labiau apie patį Vieną. Taigi, iš vieno aspekto galime išreikšti Kūrybinę Dvasią kaip Ugnį, ir viską, kas kyla iš jos, kaip Ugnį ne mažiau. Todėl galvojame apie Kundalini kaip apie širdį, nuolatinę Ugnį, individo laidininkuose, ir manome matantys Nuolatiniame Atome Kundalini Ugnį, laukiančią savo kito išėjimo.

Atrodo, yra įkvėpimai ir iškvėpimai, Kundalini pulsacijos. Stebėjimas atrodo rodantis, kad visi daiktai kvėpuoja, ir kad šiems kvėpavimams turi būti priskirtos pačios nuostabiausios interpretacijos. Kundalini intensyvumas auga ir mažėja. Ji kyla ir krinta, net savo bangavimuose. Nepaprastai sunku visą tai sekti, nes mokinys, kuris stebėjo, yra nepatyręs, ir be to susiduria su suintensyvėjimais, sukeltais jo paties Kundalini pačių stebėjimų. Dėmesys maitina, kaip nedėmesingumas marina badu; ir šios nuolatinės patirtys ir eksperimentai didina jo paties Kundalini aktyvumą. Šiuose augimuose ir mažėjimuose Kundalini akivaizdžiai yra giliai veikiama kūno, kuriame ji gyvena, aplinkos. Didžiulėse atvirose erdvėse, harmoninguose, ritmiškuose ir gerai sutvarkytuose namuose, jūroje, arti kalvų ir kalnų, specialiuose pakylėjančio pobūdžio susibūrimuose, gerai valdomuose ceremoniniuose susibūrimuose, bažnyčiose, šventyklose ir mečetėse, aplink kurias susikaupęs gražus pamaldumas, mokyklose ir kolegijose, kuriose visiškai nėra baimės ir egzistuoja gražus ryšys tarp mokytojų ir mokinių: visose šiose, ir kito to paties tipo sąlygose, kaip studijų vietose, Kundalini auga. Bet miesteliuose ir miestuose, perpildytose vietose, teatruose, restoranuose, kino teatruose, paprastame viešame susirinkime be jokio ypatingo siekio elemento, Kundalini mažėja, tai yra ji negauna jokio stimulo. Bet visada yra potvynis Kundalini realuose, atoslūgis ir tekėjimas, kilimas ir kritimas, kad ir koks nepastebimas. Atrodytų abejotina, ar kada nors Kundalini iš tiesų miega, kad ir kokia neaktyvi ji atrodytų, nes ji turi dalintis Kundalini funkcionavimu visur, o kaip visuma Kundalini yra sujudusi per visas erdves. Nepaisant to, mes maitiname Kundalini, ir mes mariniame badu Kundalini pačiose menkiausiose mūsų gyvenimo smulkmenose – fizinėse, emocinėse, mentalinėse ir anapus.

Vienas stebėjimas, kuris buvo nepaprastai įdomus mokiniui, užmezgančiam visus šiuos kontaktus, buvo vadinamojo Tirso naudojimas specialiuose Kundalini pažadinimuose, kurie laikas nuo laiko vyksta. Tirsas turi magnetinę savybę pasiekti intymų prisilietimą su Kundalini ir priversti Kundalini sekti paskui jį, kaip geležį traukia magnetas. Senovės dienomis Tirsas buvo labai gerai žinomas, ir akivaizdžiai buvo naudojamas atvejais, kai buvo indikuotinas savotiškas dirbtinis Kundalini stimuliavimas. Jis tikrai buvo žinomas senovės Jogams Indijoje, ir egiptiečiams bei graikams. Stebėtas Tirsas buvo pagamintas iš kažkokio ryškiai balto metalo, cilindro formos, apie dvidešimt keturių colių ilgio, colio ar panašiai skersmens, ir nieką kitą taip nepriminė kaip paprastą liniuotę. Jis buvo dedamas prie stuburo šaknies ir tada traukiamas aukštyn, Kundalini sekant paskui jį. Žinoma, Tirsas galėjo būti naudojamas tik tų, kurie jau turėjo intymias žinias apie Kundalini veikimą.

1. Teosofija moko, kad visa gyvybė, ar minerale, augale, gyvūne ar žmoguje, yra Viena Gyvybė. Ši Viena Gyvybė, ilgai prieš pradėdama savo darbą mineralinėje materijoje, diferencijuojasi į septynis didžiuosius srautus, kurių kiekvienas turi savo specialias ir nekintančias charakteristikas. Šie fundamentalūs tipai yra žinomi kaip Spinduliai. Šie septyni tipai randami tarp žmonių, ir mes visi priklausome vienam ar kitam iš jų. Tokio pobūdžio fundamentalūs skirtumai žmonių rasėje visada buvo pripažįstami; prieš šimtmetį žmonės buvo apibūdinami kaip limfinio arba sangviniško tipo, vitalinio arba flegmatiško; o astrologai klasifikuoja mus pagal planetų vardus kaip Jupiterio žmones, Marso žmones, Veneros ar Saturno žmones, ir taip toliau.
2. Centrinis kiekvieno žmogaus kūno branduolys yra Nuolatinis Atomas, taip vadinamas, nes jis išlieka visada aukštesniosios auros periferijoje, net kai pats kūnas suyra. Atgimstant, iš šio atomo sklinda voratinklį primenanti substancija, į kurią įstatomos naujo kūno faktinės atominės dalelės. Nuolatinių atomų paskirtis yra išsaugoti savyje, kaip vibracines galias, visų patirčių, per kurias jie praėjo, rezultatus. Neturime galvoti apie mažytę atomo erdvę kaip perpildytą nesuskaičiuojamų vibruojančių kūnų, bet kaip apie ribotą skaičių kūnų, kurių kiekvienas pajėgus sukelti nesuskaičiuojamas vibracijas.

†
10 Skyrius
KUNDALINI MUZIKA

†

AR galime aprašyti didžiąją Kundalini Gyvatės Ugnį jos fundamentaliose šlovėse, jos spalvose, jos formose, jos muzikos natose? Ar galime aprašyti jos dainą? Ar galime aprašyti jos vaivorykštę?

Kundalini yra muzika taip pat, kaip ir spalva. Tai vaivorykštė taip pat, kaip ir tobula daina. Mokinys jaučia tai, kai įsigilina į jos prigimtį. Kundalini ateina iš toli, vilkdama spalvų ir garso debesis. Kundalini yra tobulas Gyvenimo vaisius. Tai Gyvenimo išsipildymas. Ji vibruoja išsipildžiusia patirtimi. Kieno patirtimi? Patirtimi To, kuris buvo vienas, bet kuris pavertė šlove ant šlovės savo evoliucinio kelio išsiskleidimus – išsiskleidimus tamsoje ir šviesoje, ramybėje ir audroje, džiaugsme ir liūdesyje. Jis sėjo patirtis, ir Jis pjovė Gėles, Gėlių Sodą, Gėles, kurios dainuoja, Gėles, kurios iškvepia spalvą.

Jei mokinys galėtų tik išgirsti Kundalini Dainą, jei galėtų tik „pamatyti“ Ugnies spalvas, jis žinotų, kas yra Gyvenimas, nes jis skverbtųsi į pačią Būties šerdį. Bet jo jutimai atbukę, net tie, su kurių pagalba jis eksperimentuoja ir patiria. Jis gali žinoti tai, kas jam žinoma, ir jis gali matyti tarytum per miglą tai, kas kol kas nežinoma, ir per miglą ateina tvinksinčios garso didybės šlovė – vienas pasaulį juosiantis, pasaulį merkiantis garso tvinksnis, visgi talpinantis savyje tikrą muzikos pasaulį. Per miglą taip pat ateina galingos spalvų vaivorykštės šlovė, ne mažiau pasaulį juosianti ir pasaulį merkianti. Viskas gyva spalva-garsu, spalva dainuojančia, daina spalvinga.

Mokinys jaučia, kad negali pasiūlyti nei spalvos, nei natos kaip išreiškiančios Kundalini, nes kiekvienas iš mūsų girdi save skirtingai, mato save skirtingai šiame magiškame susiliejusio spalvos-garso kristale. Tegu kiekvienas klausosi. Tegu kiekvienas žiūri. Būtų beveik šventvagystė pritemdyti kristalą nuo jo viską apimančio tyrumo.

Visgi mūsų Kundalini, Kosminė Kundalini iš mūsų Valdovo Saulės ir individuali Kundalini iš mūsų Motinos Žemės, turi savo dominuojančią natą, skirtingą nuo dominuojančių natų kituose evoliucijos moduoses, ir yra Saulės Dainos ir Žemės Dainos mišinys. Mūsų Valdovas Saulė dainuoja Savo Dainą visai Savo visatai. Mūsų Motina Žemė dainuoja savo atsakomąją natą, gyvybės, besiskleidžiančios ant jos krūtinės, natą. Taip mūsų Valdovas Saulė siunčia Savo spalvą, ir mūsų Motina Žemė šviečia, visa savo spalva, spindesiu atsakomojoje pagarboje.

Kaip arti kartais mokinys atrodo priartėjantis prie Kundalini dainos iš Saulės, prie jos spalvos, ir prie Kundalini dainos iš Žemės, prie jos spalvos. Jis iškart mato, kad Žemė tėra atvaizdas Saulės, jos Tėvo. Žemės daina, Žemės spalva yra tik nesubrendę šešėliai tos ateinančios substancijos, tobulai spindinčios Saulėje. Jis mato, kad visas dainavimas iš Žemės, ir visos spalvų žinutės, yra tik šlovinimas visų Valdovui, ir nuo žmogaus aukštybių visuose jo kūnų apdaruose tiesiai žemyn iki nuolankiausio atomo žemiausioje iš gamtos karalysčių mokinys girdi šlovinimo dainą ir siekio spalvų tvinksnius. Mūsų Valdovas Saulė juos visus uždegė. Jis juos visus privertė dainuoti. Jis juos visus privertė švytėti daugybe atspalvių. Savo džiaugsme, savo gilioje sąmonėje, kad koks Jis yra, tokie ir jie bus per Jo Būties paslaptį spalvoje ir garse, jie atiduoda Jam tai, ką gavo iš Jo. Mūsų Dainos, mūsų Spalvos, mūsų Gyvenimas, mūsų Šviesa, mūsų Šlovė yra iš Jo, ir mes iškeliame savo dovanas, kad Jis pamatytų, jog mes jas branginame.

Kundalini dainuoja mokiniui visko, kas gyva, balsu. Mokinys taip pradeda pažinti visą gyvybę, ne išeidamas, bet įsitraukdamas į vidų. Paslėptuose savo paties Kundalini užkaboriuose, jei bus atleista už savininkiškumą, jis randa Gyvybės Vienovės paslaptį, kaip jis pažino Gyvybės solidarumą išorėje.

Yra Vienovė, ir ji dainuoja vieną dainą, nors daina sudaryta iš begalybės natų. Yra Vienovė, ir ji siunčia vieną spalvą, nors ji sudaryta iš begalybės spalvų. Yra tik viena daina, tik viena spalva visai gyvybei šiame Kundalini-Rutulyje, kurį vadiname Žeme. Kundalini mes girdime dainą, mes matome spalvą. Ir kai gebame padaryti išoriniu tai, kas taip ilgai turi likti vidiniu, ir tolimu bei neprieinamu, tik laikas nuo laiko atsiskleidžiančiu, kai pagaliau mes esame Vienovė, tada mes peržengiame žmogiškąją karalystę, kaip peržengėme karalystes žemiau, ir Materijos Pasaulio Karališkoji valdžia yra mūsų.

Kundalini iš tiesų yra balsinga. Ją gali girdėti tie, kurie turi ausis girdėti. Ji yra substanciali, net jei dar labiau erdvinė, ir gali būti matoma tų, kurie turi akis matyti.† Kundalini nėra tik fantastiška abstrakcija. Ji nėra tik teorija, ne tik vaizduotės išsiliejimo išorinė išraiška. Ji gyvena. Ji dainuoja. Ji puošiasi kibirkščiuojančiomis spalvomis.

Kai ieškome jos savyje, ir galbūt pagauname blyksnį, ar jos miege, ar jos sujudimuose, jos atjaučiančio nesugaunamumo, tada, jei mūsų akys ir ausys yra bent silpnai atviros, mes pamatysime jos apdarą ir išgirsime jos balsą. Ir tai bus mūsų apdaras ir mūsų balsas, ne tokie, kokie jie yra dabar, bet kokie jie bus vieną dieną. Ar neverta jos ieškoti, ne stengiantis pažadinti ją anksčiau nei jos teisėtas miegas baigsis, ne trukdant jai, jei proga ji išsiveržia į valdas, kurias jai skirta apšviesti, bet tiesiog stebint, kaip šis mokinys stebėjo, pagarbiai, be jokio troškimo atsako raibuliavimo?

Būdas jos ieškoti yra atkabinti save nuo savo inkarų, sulaužyti visų fizinio kūno, jausmų ir emocijų, ir proto įkalinimų grotas, ir prarasti save beformėse Gyvybės begalybių erdvėse.† Reikia „jausti“ begalybes jų beribėse prigimtyse, ne einant begalo toli, bet būnant begalo ramiam. Nėra nei toli, nei arti, kai pasiekiama tobula ramybė. Visgi ramybė yra balsinga.† Ji yra aukščiausiai rami, nes ji tvinksi – norėčiau, kad būtų žodis išreikšti tvinksėjimą iki aukščiausio nepastebimumo laipsnio – Ramybės Daina, Balsu. Kai tas ramus, mažas Balsas, be galo galingas būtent dėl savo mažos ramybės, yra išgirstamas, tada mes girdime Kundalini – toli, taip; neišvengiamai taip. Bet tolimoje ateityje tai bus mūsų Balsas, mes patys, dainuojantys iš džiaugsmo.

Taip pat ir tobulame tylos aiškume mes pamatysime šilumą dėl jos spalvos šilumos. Tada mes matysime Kundalini – toli, taip; neišvengiamai taip. Bet tolimoje ateityje tai bus mūsų Spalva, mes patys, spindintys iš džiaugsmo.

†
11 Skyrius
PATIRTIES APRAŠYMAS

†

TEGU ši maža knygelė baigiasi aprašymu patirties, kuri iš vieno požiūrio taško gali atrodyti visiškai tolima Kundalini, visgi faktiškai buvo tiesioginis šios galingos Ugnies stimuliavimo ir akivaizdaus tekėjimo jos paviršiumi „atgal“ į šiuo metu neatrandamą praeitį rezultatas. Iš tiesų Kundalini griauna barjerus, ne tik sąmonės materijos terminais, bet ne mažiau ir laiko terminais. Keteros tarp dabarties ir praeities, ir dabarties ir ateities, tampa peržengtos, bet kuriuo atveju ribose, ir Amžinybė tampa Tikrove, o ne laiko modais. Mokinys, kuris eksperimentavo ir patyrė, buvo labiau susidomėjęs praeitimi nei dabartimi ar ateitimi, taigi ten, kur keliavimas buvo įmanomas, jis buvo linkęs keliauti „atgal“, o ne į išorę ar pirmyn. Iš čia ir sekanti patirtis.

Mokinys randa save ant Kundalini srauto, ir juda srautu link laiko pradžios, kiek tai susiję su šia konkrečia evoliucija.

Jis juda atgal, atgal ir atgal, kol randa save keistai panirusį į didingas naujos gyvybės eros pradžios gilybes.

Jis apsidairo, nors kas tiksliai yra šis „jis“, jis nežino, daugiausia todėl, kad jam nerūpi – tai, į ką jis žiūri, jį visiškai įtraukia.

Jis mato priešais save – kokie visiškai neadekvatūs yra aprašymai, kurie neišvengiamai turi būti išreikšti mažais fiziniais terminais – didžiulę substancijos platybę. Materija visai nėra tinkamas žodis, net ir substancija. Žodis Jūra būtų geresnis, jei jis taip prievartinai neimplikuotų skysčio. Sakinys galėjo būti „didžiulė Ugnies platybė“, bet ir čia yra neadekvatumo.

Bet kuriuo atveju yra didžiulė platybė, kurios prigimtis yra ta, kad ji yra žinoma ir todėl turi savyje žinojimo potencialą. Ar šis sakinys suprantamas, ar ne, galbūt abejotina. Bet dominuojanti platybės charakteristika yra faktas, kad ji yra žinoma visą laiką, ir kad tokiame žinojime slypi jos pačios potencijos žinoti faktas.†

Būnant žinomam, įtraukiamas Žinovas (Pažįstantysis). Ir mokinys iškart suvokia principą, kad evoliucinio išsiskleidimo aušroje yra du elementai – Pažįstamasis ir Pažįstantysis. Yra Pažįstamojo begalybė, ir Pažįstantysis, kuris Savyje apibendrina evoliucinio proceso, kuriam Jis priklausė, apoteozę. Jis yra Dievas ir daugiau nei Dievas. Jis yra Saulė.†

Mokinys suvokia, kad būtent dėl Pažįstančiojo galima būtų postuluoti apie Pažįstamąjį, kad jis susideda iš nesuskaičiuojamų Pažįstančiųjų jų tapsme.

Todėl Pažįstamasis apima nesuskaičiuojamus Pažįstančiuosius, kurie nežino.†

Arba, yra nesuskaičiuojamos Ugnys, kurios nešvyti. Ant šios platybės Pažįstantysis įkvepia savo žinojimo Ugnį. Ir taip prasideda evoliucija.†

Nesuskaičiuojamos Ugnys pradeda švytėti savo ugningumo dvasia, nes nesąmoningumas sutiko savo porą sąmoningume. Pažįstamasis sutiko savo porą Pažįstančiajame.

Kibirkštys pasipila.

Kibirkštys tampa mikroskopinėmis liepsnomis.

Ir pridedamas kuras gamtos karalystės po karalystės, maitinamas Pažįstančiojo, kuris pažino karalystes ir išvedė jas per Kundalini Ugnį.†

Liepsnos auga didesnės. Vis daugiau ir daugiau kuro-patirties.†

Liepsnos įsiplieskia į mikroskopinius gaisrus.†

Gaisrai išsiplečia į konflagracijas (didelius gaisrus) – į bokštus kylančias Ugnies didybes.†

Karalystė po karalystės maitina kibirkštis ir liepsnas bei gaisrus, kol visas žmogiškasis kuras paverčiamas Ugnimi, kaip jau buvo paverstas mineralų, augalų ir gyvūnų karalysčių kuras prieš tai.†

Ir tada triumfuojančios Ugnys įžengia į Ugnies Esenciją. Pati Ugnies Forma yra suvartojama, ir Ugnies Gyvybė sušvinta tobulu tyrumu.

Nuo Ugnies-Formos į Ugnies-Gyvybę.†

Taip pirmyn į neišmatuojamai transcendentinius regionus, kuriuose, galbūt, net Ugnies Esencija susilieja su tuo, kas yra anapus.

Taip iš buvimo Pažįstamuoju, Pažįstamasis tampa Pažįstančiuoju.†

Ir Pažįstantysis pasitraukia į Būties transcendenciją. Ant Būties krūtinės Jis ilsisi atkūrimui.

STOJA AMŽINYBĖS TYLOS RIMTIS

Tyloje grynos Išėjimo Natos skardus šauksmas, priverčiantis Tylą vibruoti savo pačios Tobulybės ritmu.

Pažįstantysis išeina.†

Ir ant Pažįstamojo platybės Jis įkvepia savo žinojimo Ugnį.

Vėl prasideda evoliucija.

Ir visi yra Pažįstantieji Tapsme.