Henrikas Latvis, XIII a. pradžios dvasininkas ir misionierius, parašė vieną svarbiausių Baltijos regiono šaltinių – Chronicon Livoniae, Livonijos kroniką. Tai pirmasis išsamus pasakojimas apie krikščionybės sklaidą dabartinės Latvijos ir Estijos teritorijose, apimantis laikotarpį nuo pirmųjų misionierių atvykimo iki pat 1220-ųjų metų įvykių. Henrikas buvo tiesioginis daugelio aprašomų įvykių liudininkas, todėl jo tekstas yra ne tik … [Skaityti toliau…]
Petras Dusburgietis (Petrus de Dusburg arba Petrus Dusburgensis), vokiečių ordino kronikininkas (jis buvo oficialus Vokiečių ordino istorijos rašytojas, kurio užduotis buvo užfiksuoti Ordino veiklą ir pateisinti jos misiją Prūsijoje.), 1326 m. parašė „Prūsijos žemės kroniką“ (Chronicon terrae Prussiae) – pirmą išsamų tekstą apie prūsus, jų papročius ir kryžiuočių karo veiksmus Baltijos regione. Tai oficiali Vokiečių … [Skaityti toliau…]
1784–1785 m. Bavarijos kurfiurstas Karolis Teodoras paskelbė ne vieną, o visą seriją ediktų, nukreiptų prieš slaptąsias draugijas — pirmiausia iluminatus ir laisvuosius mūrininkus. Šie dokumentai, vokiškai vadinami Edikte gegen die Illuminaten und Freimaurer, tapo vienu ryškiausių XVIII amžiaus pavyzdžių, kai valstybė oficialiai paskelbė karą intelektualinėms, uždaroms organizacijoms. Ediktų seriją sudaro trys pagrindiniai dokumentai:1784 m. birželio … [Skaityti toliau…]
Otto Henne am Rhyn knyga „Mysteria: History of the Secret Doctrines and Mystic Rites of Ancient Religions and Medieval and Modern Secret Orders“ pirmą kartą pasirodė 1895 metais Čikagoje, Stockham Publishing Company leidykloje. Lietuviškai „Misterijos: Senovės religijų slaptųjų doktrinų ir mistinių apeigų istorija bei viduramžių ir modernių slaptųjų ordinų tradicijos“. Henne am Rhyn buvo šveicarų … [Skaityti toliau…]
Veikalas „Dievas, nematomas karalius“ (orig. God, the Invisible King) žymi ryškų posūkį garsiojo fantastikos pionieriaus H. G. Wellso kūryboje. Išleista 1917 m. Londone (Cassell & Co leidykla), ši knyga nėra grožinis kūrinys, o teologinis-filosofinis traktatas, kuriame autorius deklaruoja savo asmeninį „modernų religingumą“. Knyga buvo parašyta per patį Pirmojo pasaulinio karo įkarštį. Milžiniškos žūtys ir senojo … [Skaityti toliau…]
„Didžioji kronika“ (lot. Chronica Majora) – vienas reikšmingiausių XIII a. lotyniškų metraščių, sukurtas Šv. Albano vienuolio Mato Parižiečio (Matthew Paris, apie 1200–1259). Nors kūrinys formaliai apima visą pasaulio istoriją nuo kūrimo, tikroji jo vertė slypi 1235–1259 m. įvykių aprašymuose, kuriuos autorius fiksavo kaip tiesioginis liudininkas ir informacijos rinkėjas. Tai ne sausas įvykių registras, o gyvas, … [Skaityti toliau…]
Concordia discordantium canonum (nesutariančių kanonų derinimas arba nesuderinamų kanonų harmonija), plačiau žinomas kaip Decretum Gratiani (Gratijano dekretas) – tai apie 1140 m. Bolonijoje (Italija) sudarytas fundamentalus kanonų teisės rinkinys, padėjęs pagrindus visai Vakarų teisės tradicijai. Jo autorius, vienuolis ir dėstytojas Gratijanas (Gratianus), pritaikė naują dialektinį metodą: surinko tūkstančius prieštaringų bažnyčios įstatymų, Šventojo Rašto ištraukų bei … [Skaityti toliau…]
„Kenterberio pasakojimai“ (originalus pavadinimas anglų kalba – The Canterbury Tales) – tai vienas svarbiausių vėlyvųjų viduramžių literatūros paminklų, kurį XIV a. pabaigoje (manoma, tarp 1387 m. ir 1400 m.) parašė žymiausias to meto anglų poetas, vadinamas „anglų literatūros tėvu“ – Geoffrey Chauceris (Džofris Čoseris). Nors kūrinys liko nebaigtas, jis tapo revoliuciniu dėl autoriaus sprendimo rašyti … [Skaityti toliau…]
Vakcinacijos istorija yra kovos tarp mokslo ir gilaus konservatyvumo istorija. Tai, ką šiandien laikome savaime suprantama profilaktika, XVIII a. pabaigoje atrodė kaip pavojinga magija ar net bandymas pasipriešinti Dievo valiai. 1. Žodžio kilmė: Šventoji karvė Terminas vakcina kyla iš lotynų kalbos žodžio vacca, kuris reiškia „karvė“. Šis pavadinimas nėra atsitiktinis – jis tiesiogiai nurodo į … [Skaityti toliau…]
Predestinacija – tai krikščioniškoje teologijoje vartojamas terminas, reiškiantis Dievo amžiną sprendimą dėl žmonių išganymo arba pražūties. Originaliai ši sąvoka lotyniškai vadinama praedestinatio, o graikiškame Naujojo Testamento kontekste vartojamas žodis proorismos, reiškiantis „iš anksto nulemtas“. Doktrina teigia, kad Dievas, būdamas visagalis ir visažinis, dar prieš pasaulio sukūrimą nusprendė, kas bus išgelbėtas, o kas pasmerktas. Ši mintis … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio „Komentaras prie Laiško galatams“ (originalus angliškas pavadinimas – Commentary on the Epistle to the Galatians, lotyniškai – In Epistolam Sancti Pauli ad Galatas Commentarius) laikomas vienu svarbiausių Reformacijos teologijos tekstų. Pagrindas jam – Liuterio paskaitos Vitenbergo universitete 1531 metais, kurias užrašė studentai (tarp jų – Veit Dietrich ir Georg Rörer), o 1535 metais … [Skaityti toliau…]
Ekumeninė chartija, žinoma lotynišku pavadinimu Charta Oecumenica, o italų kalba vadinama Carta Ecumenica, kilo iš Europos bažnyčių noro užmegzti tvirtesnius ryšius po Šaltojo karo padalintos žemyno. 2001-ųjų pavasarį Strasbūre, kur per Velykų laikotarpį susirinko šimtai katalikų, protestantų ir stačiatikių lyderių – jie pasirašė dokumentą, primenantį viduramžių taikos susitarimus, pavyzdžiui, 1215 metų Laterano susirinkimas, kai popiežius … [Skaityti toliau…]