Skaičius šeši religijoje ir filosofijoje nuo seniausių laikų laikomas ypatingu – tai tvarkos, pilnatvės ir kūrinijos skaičius. Jis žymi pusiausvyrą tarp dangaus ir žemės, tarp vyriškojo ir moteriškojo prado, tarp pradžios ir pabaigos. Šešetas nuolat pasirodo šventuose tekstuose – nuo Senosios Sandoros iki Korano, nuo žydų kabalos iki pitagorinės numerologijos. Pitagoriečiai, kaip rašo Aristoteles „Metafizikoje“ … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Latina“ – tai milžiniškas lotyniškos krikščioniškosios literatūros rinkinys, vienas svarbiausių šaltinių visai Vakarų teologijos, filosofijos ir kultūros istorijai. Lietuviškai šis veikalas vadinamas „Lotynų Bažnyčios Tėvų raštais“, „Lotynų tėvų raštija“ arba „Lotyniškųjų Bažnyčios Tėvų raštų rinkiniu“. Tai nėra pavienė knyga, o visa biblioteka – 217 tomų, išleistų XIX amžiaus viduryje Paryžiuje. Rinkinio sudarytojas – Jacques-Paul … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Graeca“ – tai milžiniškas teologinis, kultūrinis ir istoriškai neįkainojamas rinkinys, apimantis beveik visą graikiškosios krikščionybės rašytinį paveldą nuo pirmųjų amžių iki Bizantijos epochos pabaigos. Šį monumentinį darbą XIX a. viduryje sudarė prancūzų leidėjas, kunigas Jacques-Paul Migne. Kolekcija išleista 1857–1866 metais, ir iš viso ją sudaro 161 tomas, kuriuose pateikti šimtmečiais kaupti tekstai graikų kalba … [Skaityti toliau…]
Lietuvių kalboje frazė „Velnias tave neša“ dažnai vartojama kaip spontaniška reakcija, kai žmogus nenori, kad kitas kažkur eitų ar darytų kažką pavojingo. Ji išreiškia susirūpinimą, pyktį ar net bejėgiškumą sulaikyti kitą nuo, jo manymu, kvailo poelgio. Bet ar kada nors susimąstėme, ką iš tiesų reiškia šis posakis? Ar jis tik emocinis šūksnis, ar jame slypi … [Skaityti toliau…]
Saliamono odės – tai seniausias žinomas krikščioniškų giesmių rinkinys, parašytas II mūsų eros amžiuje. Pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio ōdai (ὠδαί) – „giesmės“, o vardas „Saliamonas“ nurodo į karalių Saliamoną, tradiciškai siejamą su išmintimi ir poetiniu įkvėpimu. Angliškai kūrinys vadinamas Odes of Solomon, o originaliai, sirų kalba, – ܡܙܡܘܪܝ ܕܫܠܝܡܘܢ (Mazmure d-Šleimun). Autorius nėra žinomas. … [Skaityti toliau…]
Vienas garsiausių sufizmo literatūros kūrinių – „Masnavi‑ye Ma’navi“ – parašytas XIII a. persų poeto ir mistiko Jalāl al‑Dīn Rūmī. Šis kūrinys dažnai vadinamas tiesiog „Masnavi“ arba „Mathnawi“, priklausomai nuo kalbos ir vertimo tradicijos. Pavadinimo formos: Vakarų pasaulyje dažniausiai vartojamas pavadinimas „Mathnawi“, kuris nurodo tiek kūrinį, tiek poetinę formą – dvieilius su rimuojamomis eilutėmis. Persų literatūroje … [Skaityti toliau…]
Serat Kalatidha – tai vienas garsiausių Javos poezijos ir kebatinan filosofijos kūrinių, parašytas apie 1860 m. poeto ir pranašo Ranggawarsita (Raden Ngabehi Ranggawarsita, 1802–1873). Autorius buvo paskutinis didysis pujangga keraton – karališkasis poetas Surakartos rūmuose – ir laikomas paskutiniu klasikinės Javos išminčiumi, kuris savo eilėse siekė sutaikyti žlungančio pasaulio chaosą su amžina vidine tiesa. Pavadinimas … [Skaityti toliau…]
Romo šimtininko tarno išgydymas yra įvykis, aprašytas Mato 8:5–13 ir Luko 7:1–10, kur Jėzus išgydė sunkiai sergantį šimtininko tarną. Šis stebuklas ne tik parodo Jėzaus galią išgydyti ligonį net per atstumą, bet taip pat akcentuoja tikėjimo svarbą ir įvertina pagonio – romėnų karininko – tikėjimą, kuris nustebino patį Jėzų. Šimtininko prašymas Įvykis prasideda, kai Jėzus … [Skaityti toliau…]
Petro uošvės išgydymas yra vienas iš pirmųjų Jėzaus atliktų stebuklų, aprašytų trijose sinoptinėse Evangelijose – Mato 8:14–15, Morkaus 1:29–31 ir Luko 4:38–39. Šis įvykis parodo Jėzaus gailestingumą ir Jo asmeninį rūpestį žmonių sveikata bei gerove. Įvykio aplinkybės Po to, kai Jėzus buvo sinagogoje Kafarnaume, kur pamokslavo ir išgydė demoną apsėstą vyrą, Jis nuėjo į Simono … [Skaityti toliau…]
Jėzaus stebuklas, kai Jis išlaisvino apsėstą žmogų nuo demonų, yra aprašytas trijose sinoptinėse Evangelijose: Mato 8:28–34, Morkaus 5:1–20 ir Luko 8:26–39. Šis įvykis yra vienas iš galingiausių Jėzaus stebuklų, atskleidžiantis Jo absoliučią valdžią net prieš piktąsias dvasias, kurios apsėdo ir kankino žmones. Įvykio aplinkybės Jėzus ir Jo mokiniai perplaukė Galilėjos jūrą ir atvyko į Gerasos … [Skaityti toliau…]
Stebuklas, kai Jėzus išgydė kurčią ir nebylų žmogų, yra aprašytas Morkaus 7:31–37. Šis įvykis parodo Jėzaus gebėjimą išgydyti fizines negalias ir ypatingą jautrumą bei asmeninį rūpestį kenčiantiems. Tai taip pat iliustruoja Jo galią atkurti žmogaus gyvenimą tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Įvykio kontekstas Jėzus buvo kelionėje per Dekapolio kraštą, regioną, esantį rytinėje Galilėjos jūros pusėje, kur … [Skaityti toliau…]
Klemento laiškai – tai vieni seniausių krikščioniškosios literatūros tekstų, parašyti tuo metu, kai Bažnyčia dar neturėjo galutinai susiformavusio kanono ir jos bendruomenės tvarkėsi be tvirto teologinio aparato. Juos parašė šv. Klementas Romietis, ketvirtasis Romos vyskupas po šv. Petro, Lino ir Anakleto. Apie jo gyvenimą žinoma nedaug: gimė I amžiuje, tikėtina, Romoje ar Graikijoje, o mirė … [Skaityti toliau…]