Francas Kafka romane „Procesas“ (1925) įterpia vieną iš giliausių ir labiausiai interpretuojamų pasakojimų – „Prie įstatymo vartų“. Tai alegorija, kuri tapo savarankišku kūriniu, dažnai cituojama kaip Kafkausko filosofijos ir egzistencinės vizijos pavyzdys. Istorijoje kaimietis ateina prie Įstatymo vartų ir prašo būti įleistas. Vartininkas atsako: „Dabar negaliu, gal vėliau.“ Žmogus laukia visą gyvenimą – sensta, bando … [Skaityti toliau…]
John Bunyan – „Piligrimo kelionė“ (angl. The Pilgrim’s Progress from This World, to That Which Is to Come, 1678) yra viena įtakingiausių krikščioniškosios literatūros alegorijų, tapusi tikru protestantiškosios dvasinės kultūros pamatu. Šį kūrinį parašė anglų pamokslininkas ir rašytojas Johnas Bunyanas, gyvenęs XVII a. Anglijoje – neramiu Puritonų laikotarpiu, kai religiniai įsitikinimai dažnai kainuodavo laisvę. Bunyanas … [Skaityti toliau…]
Šis posakis kilęs iš šventojo Augustino (354–430 m.), vieno didžiausių Bažnyčios tėvų ir teologų, gyvenimo. Augustinas gimė Tagastėje (dabartiniame Alžyre), buvo išsilavinęs retorikos mokytojas, ilgą laiką ieškojęs tiesos įvairiose filosofinėse ir religinėse tradicijose – nuo manicheizmo iki neoplatonizmo. Tik būdamas 31 metų, Milane, jis patyrė gilų atsivertimą, kurį nulėmė šv. Ambraziejaus pamokslai ir motinos Monikos … [Skaityti toliau…]
Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, pasigailėk mūsų. Viešpatie, pasigailėk mūsų. Kristau, išgirsk mus. Kristau, išklausyk mus. Dieve, dangaus Tėve, Pasigailėk mūsų. Dieve, Sūnau, pasaulio Atpirkėjau, Pasigailėk mūsų. Dieve, Šventoji Dvasia, Pasigailėk mūsų. Šventoji Trejybe, vienas Dieve, Pasigailėk mūsų. Šventoji Marija, Melski už mus. Šventasis Antanai, Melski už mus. Šv. Antanai, globėjau tų, kurie ieško Dievo, Melski … [Skaityti toliau…]
Žodis rašomas originaliai Calvinists (angl.), calvinistes (pranc.), Kalvinisten (vok.). Kilmė paprasta: Jonas Kalvinas (Jean Calvin, 1509–1564), prancūzų teologas-reformatas, kuris XVI a. viduryje Ženevoje sukūrė griežtą, logišką ir labai įtakingą protestantizmo šaką. Kalvinistai – tai reformatai, kurie priima Jono Kalvino ir jo mokinių (ypač Teodoro Bezos) suformuluotą doktriną. Jie dar vadinami reformatų bažnyčiomis arba presbiterionais (Škotijoje, … [Skaityti toliau…]
„Gyvenimo knyga“ yra religinis simbolis, aptinkamas judaizme, krikščionybėje, islame, gnostinėse bendruomenėse, kabaloje ir net filosofinėje literatūroje. Nors skirtingos tradicijos ją supranta savaip, visur ji reiškia tą patį esminį dalyką: žmogaus likimą Dievo akivaizdoje. Tai knyga, kurioje įrašomas žmogaus gyvenimas, jo ištikimybė, jo darbai, jo pasirinkimai ir galutinis teismo sprendimas. Lietuviškoje liaudies vaizduotėje Gyvenimo knyga dažnai … [Skaityti toliau…]
Saliamono psalmės, originaliai lotyniškai vadinamos Psalmi Salomonis, o graikiškai Ψαλμοὶ Σολομῶντος, slepia 18 giesmių rinkinį, priskirtą legendiniam karaliui, nors iš tiesų kilo iš pirmojo amžiaus prieš Kristų žydų bendruomenės. Šie tekstai, išlikę tik graikiškose versijose, nors galbūt pradžioje rašyti hebrajiškai, atskleidžia Jeruzalės gyventojų skausmą ir troškimus romėnų okupacijos metu. Pompejus, romėnų generolas, 63 metais prieš … [Skaityti toliau…]
„Patrologia Latina“ – tai didžiulis XIX a. šaltinių rinkinys, sudarytas ir išleistas prancūzų teologo bei leidėjo Jacques-Paul Migne (1800–1875). Tai ne vienas kūrinys, o visa biblioteka – 221 tomas, išleistas 1844–1855 m. (vėliau papildytas dar keliais indeksų tomais). „Patrologia Latina“ (trumpinamas PL) – tai lotyniškų krikščionių autorių raštų antologija, apimanti laikotarpį nuo Tertuliano (II a.) … [Skaityti toliau…]
„Sezamai, atsiverk!“ – šie žodžiai, tarti su paslaptingu aidu, akimirksniu perkelia į olą, pilną aukso ir brangakmenių, kur plėšikai slepia grobį. Tai ne šiaip užkeikimas, o slaptažodis, simbolizuojantis prieigą prie uždrausto, stebuklingą atvėrimą ir žinių galią. Iš pasakos „Ali Baba ir 40 plėšikų“ frazė tapo kultūros ikona – nuo vaikų animacijos iki technologijų metaforos, primindama, … [Skaityti toliau…]
Čia kalbama apie šv. Ignaco Lojolos autobiografiją, dar vadinamą „Piligrimo pasakojimas“ arba „Piligrimo užrašai“. Tai XVI amžiaus tekstas, kurį užrašė Ignaco bičiulis Luisas Gonçalvesas da Câmara, o pats šventasis jį diktavo pasakojimo forma. Knygoje Ignacas ne klajoja po Rusiją su „Philokalia“, o keliauja po Europą ir Šventąją Žemę, apmąstydamas savo atsivertimą, dvasines kovas ir Jėzaus … [Skaityti toliau…]
„Piligrimo pasakojimai“ – tai XIX amžiaus vidurio rusų ortodoksų literatūros perlas, žinomas originaliu pavadinimu „Откровенные рассказы странника духовному своему отцу“ (Otkrovennye rasskazy strannika dukhovnomu svoyemu ottsu), kas reiškia „Atviri piligrimo pasakojimai savo dvasiniam tėvui“. Angliškai jis vadinamas „The Way of a Pilgrim“ arba „The Pilgrim’s Tale“, o lietuviškai dažniausiai – „Piligrimo kelias“ arba tiesiog „Piligrimo … [Skaityti toliau…]
Diatesaronas (gr. Diatessaron, „Evangelijų harmonija“) yra II a. Tatiano sudarytas keturių kanoninių evangelijų sujungimas į vieną nuoseklų pasakojimą. Šis kūrinys buvo skirtas skaitytojui pateikti vientisą Jėzaus gyvenimo ir mokymo istoriją, pašalinant pasikartojimus ir suderinant skirtingų evangelistų pasakojimų seką. Diatesaronas ilgą laiką buvo pagrindinis Sirijos krikščionių liturginis tekstas, o jo struktūra atskleidžia, kaip ankstyvosios bendruomenės suprato … [Skaityti toliau…]