Dialogas (lot. Dialogus) yra vienas reikšmingiausių XIV amžiaus politinės teologijos tekstų, parašytas Vilhelmo Ockhamo apie 1334–1340 metus. Šis kūrinys atsirado intensyvių konfliktų tarp popiežiaus Jono XXII ir pranciškonų ordino kontekste, kai buvo ginčijamasi dėl neturto doktrinos, popiežiaus valdžios ribų ir tikinčiųjų pareigos paklusti ar nepaklusti pontifikui. Ockhamas, pats būdamas pranciškonas ir teologas, parašė šį veikalą … [Skaityti toliau…]
Vyskupo Pisentijaus gyvenimas (The Life of Bishop Pisentius) koptų hagiografinis kūrinys, išlikęs Britų muziejaus rankraštyje (Oriental 7020), yra autentiškas liudijimas apie VII a. Egipto krikščionybės dvasinį pasaulį. Jį parašė artimiausias šventojo mokinys Jonas Vyresnysis (John the Elder / Apa Iohannes), remdamasis tiesiogine patirtimi. Tekstas buvo skirtas liturginiam skaitymui Epepo (Epip) mėnesio tryliktąją dieną, minint šventojo … [Skaityti toliau…]
„Žėrintis akmuo“ (The Sparkling Stone; taip pat verčiama kaip „Kibirkščiuojantis akmuo“ ar „Žaižaruojantis akmuo“) yra vienas iš brandžiausių Jono Ruysbroecko mistinių traktatų, skirtas pažengusiems dvasinio gyvenimo skaitytojams. Šiame veikale autorius siekia parodyti, kaip žmogus pereina iš moralinio gerumo į vidinį, kontempliatyvų gyvenimą, o iš jo – į aukščiausią Dievo regėjimo būseną. Ruysbroeckas čia kalba tiesiai … [Skaityti toliau…]
„Dvasinės santuokos puošmena“ ar „Dvasinės santuokos papuošimas“ (The Adornment of the Spiritual Marriage) yra brandžiausias ir įtakingiausias Jono Ruysbroecko veikalas, parašytas XIV amžiuje ir laikomas vienu iš svarbiausių visos krikščioniškos mistikos tekstų. Šiame traktate Ruysbroeckas sistemingai aprašo žmogaus dvasinio gyvenimo kelią, vedantį nuo aktyvios dorybių praktikos iki giliausios kontempliacijos ir mistinės vienybės su Dievu. Tekstas … [Skaityti toliau…]
Apie krikščionišką mokymą (De doctrina Christiana) yra vienas svarbiausių Hipono Augustino teologinių veikalų, parašytas tarp 397 ir 426 metų. Šis tekstas buvo kuriamas etapais, todėl jame matomi tiek ankstyvosios, tiek brandžiosios Augustino minties bruožai. Veikalas skirtas tam, kad krikščionys galėtų tinkamai suprasti Šventąjį Raštą, jį aiškinti ir taikyti praktiniame tikėjimo gyvenime. Augustinas siekė sukurti aiškią … [Skaityti toliau…]
Augustino pamokslai (SANCTI AUGUSTINI SERMONES) yra vienas didžiausių ir įvairiausių jo kūrybos blokų, susiformavęs iš gyvų liturginių kalbų, katechezinių pamokymų ir pastoracinių pasisakymų. Tai nėra sisteminiai traktatai, o spontaniškesni tekstai, kuriuose atsiskleidžia Augustino kaip vyskupo veikla, jo santykis su bendruomene ir gebėjimas aiškiai perteikti sudėtingas teologines temas. Pamokslai buvo sakomi įvairiomis progomis, todėl jų turinys … [Skaityti toliau…]
Hilarijaus iš Puatjė veikalas Apie Trejybę (lot. De Trinitate) yra vienas svarbiausių IV amžiaus lotyniškosios teologijos tekstų, skirtas Trejybės doktrinos gynimui ir sisteminiam išdėstymui. Kūrinys parašytas apie 356–360 metus, kai Hilarijus buvo ištremtas į Frygiją dėl atsisakymo pritarti arijonizmui. Šis traktatas laikomas pirmuoju dideliu Vakarų krikščionybės bandymu nuosekliai ir argumentuotai apibrėžti Tėvo, Sūnaus ir Šventosios … [Skaityti toliau…]
Kaltės išpirkimas – tai dvasinis procesas, kurio metu žmogus atstato tai, ką suardė nuodėmė: tiek savo santykį su Dievu, tiek savo paties vidinę tvarką, tiek žalą kitiems. Krikščioniškoje teologijoje išpirkimas nereiškia, kad žmogus „nusiperka“ atleidimą, o veikiau tai yra atsiliepimas į Dievo malonę, atkuriant teisingumą ir meilę. Kai išpažinties metu kaltė atleidžiama, laikinoji bausmė lieka, … [Skaityti toliau…]
„Maldavimas už krikščionis“ (Πρεσβεία περὶ Χριστιανῶν / Legatio pro Christianis; taip pat žinomas kaip „Maldavimas užtariant krikščionis“, „Užtarimas už krikščionis“, rečiau – „Apologija už krikščionis“) – vienas intelektualiai stipriausių II a. krikščioniškos apologetikos kūrinių, parašytas apie 176–177 m. Atenagoro Atėniečio ir adresuotas Romos imperatoriams Markui Aurelijui ir Komodui. Graikiškas pavadinimas Πρεσβεία περὶ Χριστιανῶν reiškia oficialų … [Skaityti toliau…]
Pseudo‑Melitono sirų apologija – tai anoniminis ankstyvosios krikščionybės apologetinis traktatas, išlikęs sirų kalba ir klaidingai priskirtas II a. vyskupui Melitonui Sardiečiui. Kūrinys rastas Nitrijos rankraščiuose ir pirmą kartą publikuotas XIX a. Williamo Curetono rinkinyje Spicilegium Syriacum. Originali rankraščio antraštė skamba taip: „Melito filosofo oracija prieš Antoniną Cezarį“ (The Oration of Melito the Philosopher before Antoninus … [Skaityti toliau…]
„Jehošua, pranašo iš Nazareto gyvenimas“ (angl. The Life of Jehoshua, the Prophet of Nazareth) – tai teosofinis Franzo Hartmanno kūrinys, išleistas 1888 m. Bostone. Knyga pristatoma kaip „okultinis tyrimas“ ir „raktas į Bibliją“, tačiau jos turinys nėra nei istorinė studija, nei krikščioniškos teologijos tekstas. Tai tipinis XIX a. okultizmo bandymas perrašyti Jėzaus gyvenimą kaip dvasinės … [Skaityti toliau…]
„Apie tikrą pasidavimą“ (Of True Resignation, vok. Von der wahren Ergebung) yra trumpas Jakob Böhme (1575–1624) teologinis traktatas, priklausantis jo praktinių dvasinių raštų ciklui. Šis tekstas aiškina, ką reiškia kasdien „mirti sau“, atsisakyti savos valios ir gyventi visiškai Dievo valioje. Traktatas parašytas pamokomu tonu ir skirtas tiems, kurie siekia vidinės ramybės, nuolankumo ir dvasinio atsinaujinimo. … [Skaityti toliau…]