Šventasis Sebastijonas – vienas labiausiai atpažįstamų krikščionybės kankinių, dažnai vaizduojamas pririštas prie medžio ir persmeigtas strėlių. Tačiau už šio ikoninio atvaizdo slypi daug daugiau – tai istorija apie ištikimybę, drąsą ir tylų pasipriešinimą imperijos galiai. Sebastijonas gimė III amžiaus viduryje, tikėtina, Narbone Galijoje arba Milane. Jaunystėje jis įstojo į Romos kariuomenę ir dėl drąsos bei … [Skaityti toliau…]
Rabinas Akiva ben Josefas (apie 40–135 m.) yra viena ryškiausių žydų istorijos figūrų, laikomas rabinio judaizmo tėvu ir Toros išminties simboliu. Jo gyvenimas – tai kelionė nuo neišsilavinusio piemenio iki vieno didžiausių I–II a. mokytojų, kurio mokymai formavo žydų tikėjimą ir etiką. Akivos istorija, persmelkta tikėjimo, nuolankumo ir pasiaukojimo, paliko neišdildomą pėdsaką, o jo tragiška … [Skaityti toliau…]
Svarbu nepainioti Herenijaus Senecijono su Herenijumi Senecijonu Jaunesniuoju. Tai buvo du skirtingi žmonės, nors jų likimai susiję. Herenijus Senecijonas Jaunesnysis (apie 60–107 m.) buvo jaunesnysis brolis arba giminaitis, taip pat stoikas ir senatorius. Jis išgyveno Domicijano terorą, bet vėliau pats pateko į Neros įpėdinio Trajano draugų ratą. Herenijus Jaunesnysis parašė biografiją apie savo jaunesnįjį brolį … [Skaityti toliau…]
Patriarchas Tichonas (Vasilijus Ivanovičius Belavinas, 1865–1925) yra viena ryškiausių Rusijos stačiatikių bažnyčios figūrų XX a., vadovavęs bažnyčiai per revoliucijų, pilietinio karo ir religinio persekiojimo audras. Jo gyvenimas – tai tikėjimo, tarnystės ir drąsos liudijimas, išbandytas vienu sunkiausių laikotarpių Rusijos istorijoje. Vasilijus Belavinas gimė 1865 m. sausio 19 d. Pskovo gubernijos Toropeco mieste, dvasininko šeimoje. Nuo … [Skaityti toliau…]
Mečislovas Reinys (1884–1953) – Lietuvos katalikų arkivyskupas, teologas, filosofas ir visuomenės veikėjas, kurio gyvenimas tapo tikėjimo ir ištvermės simboliu. Kalintas sovietų už „antisovietinę veiklą“, iš tiesų jis kentėjo dėl nepalaužiamo atsidavimo Dievui ir Bažnyčiai, miręs Vladimiro kalėjime. Jo auka ir darbai, nuo pedagogikos iki diplomatijos, paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos dvasinėje istorijoje. Istorija: nuo Madagaskaro kaimo … [Skaityti toliau…]
Nikodemas Atonietis, žinomas kaip Nikodemos Agioreitis arba Nikodemas Šventojo Kalno, buvo vienas ryškiausių XVIII a. pabaigos Ortodoksų Bažnyčios veikėjų. Jo tikrasis krikšto vardas buvo Nikolas Kallivrutsis, o graikiškai – Νικόδημος Ἀγιορείτης (Nikódēmos Hagiōreítēs). Šis vardas pabrėžia jo gyvenimo esmę – tarnystę Atono kalne, šventajame ortodoksų vienuolių centre. Kartais jis minimas kaip Nikodemas Hagioritas ar tiesiog … [Skaityti toliau…]
Michaelas Faradėjus (1791–1867) – vienas įtakingiausių XIX a. mokslininkų, padėjęs pagrindą elektromagnetizmo mokslui ir šiuolaikinėms technologijoms. Jo atradimai apie elektros ir magnetizmo sąveiką pakeitė pasaulį, tačiau Faradėjus buvo ne tik mokslininkas, bet ir giliai tikintis žmogus, matęs gamtos dėsnius kaip Dievo kūrinijos grožio atspindį. Michaelas Faradėjus gimė 1791 m. rugsėjo 22 d. Niingtono Batsyje, Londone, … [Skaityti toliau…]
Taizé kryžius yra paprastas, medinis kryžius, naudojamas Taizé bendruomenės maldose kaip kontempliacijos ir vienybės simbolis. Jo dizainas rodo Taizé dvasios esmę – paprastumą, nuolankumą ir ekumeninį atvirumą. Kryžius dažnai dedamas ant žemės per Taizé pamaldas, kad tikintieji galėtų prie jo priartėti, paliesti ar net priglausti kaktą, išreikšdami savo maldas, skausmus ar viltis. Tai ne tik … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Apie tris apgavikus“ (De tribus impostoribus) – viena paslaptingiausių ir skandalingiausių knygų Vakarų kultūros istorijoje. Šimtmečius tai buvo „knyga vaiduoklis“: apie ją visi kalbėjo, jos bijojo, už ją smerkė ir degino ant laužų, tačiau paties teksto niekas nebuvo matęs. Tai intelektualinis mitas, kuris galiausiai tapo realybe ir sudrebino religinius Europos pamatus. Legenda apie piktžodžiavimo … [Skaityti toliau…]
IX a. viduryje (apie 847–852 m.) Prancūzijoje pasirodė milžiniškas bažnytinės teisės rinkinys. Jo autorius pasirašė Izidoriaus Merkatoriaus (Isidore Mercator) pseudonimu. Šis paslaptingas raštininkas (ar jų grupė) turėjo ambicingą tikslą: apsaugoti Bažnyčią ir jos vyskupus nuo pasaulietinių valdovų savivalės. Klastotojas ne šiaip išgalvojo tekstus – jis naudojo genialų „mozaikos“ metodą. Jis surinko apie 10 000 autentiškų … [Skaityti toliau…]
Normano Cohno (Norman Cohn) veikalas „Tūkstantmečio paieškos“ (The Pursuit of the Millennium) yra viena įtakingiausių studijų apie viduramžių revoliucinį milenarizmą bei mistinį anarchizmą. Autorius nagrinėja XI–XVI amžių laikotarpį Vakarų Europoje, analizuodamas, kaip apokaliptinės pranašystės apie tūkstantmetį Kristaus viešpatavimą tapo galingu įrankiu nuskurdusių bei socialiai išstumtų sluoksnių rankose. Knyga atskleidžia, kad šie radikalūs judėjimai nebuvo vien … [Skaityti toliau…]
De servo arbitrio (Apie valios nelaisvę) yra vienas svarbiausių Martyno Liuterio teologinių traktatų, parašytas 1525 m. kaip atsakas į Erazmo Roterdamiečio veikalą De libero arbitrio. Šis tekstas laikomas kertiniu Reformacijos dokumentu, nes jame Liuteris formuluoja savo radikaliausią žmogaus prigimties, valios ir Dievo visagalybės sampratą. Erazmas gynė žmogaus gebėjimą rinktis gėrį ar blogį, o Liuteris teigė, … [Skaityti toliau…]