Brit Milah, hebrajiškai reiškiantis „apipjaustymo sandora“, yra vienas seniausių ir svarbiausių judaizmo ritualų, simbolizuojantis Dievo Sandorą su Izraelio tauta. Ši ceremonija, atliekama aštuntąją naujagimio berniuko gyvenimo dieną, yra ne tik fizinis aktas, bet ir gilus dvasinis įsipareigojimas, jungiantis žydų tautą su jų tikėjimu ir istorija. Brit Milah yra ritualinis naujagimio berniuko apipjaustymas, kurio metu pašalinama … [Skaityti toliau…]
Pasaka, kuri sudaužė žmonių ir gamtos sienas Vieną gražų pavasarį, kai šv. Pranciškui Asyžiečiui keliaujant pro Umbrijos laukus, jis pamatė tūkstančius paukščių – kregždžių, vieversių, balandžių – susirinkusių medžiuose ir krūmuose, lyg laukiančių… ko nors nepaprasto. Staiga jis sustojo ir sušuko:– „Mano broliai paukščiai! Jūs turite klausyti Dievo žodžio!“ Ir tada įvyko stebuklas: Šv. Pranciškus … [Skaityti toliau…]
Pašvęstosios skaistybės dimensijos atskleidžia, kad skaistybė nėra vien tik susilaikymas nuo santuokinio gyvenimo – tai dvasinis, simbolinis ir misinis kelias, kuriuo žmogus seka Kristumi „visa širdimi, visa siela ir visu protu“. Ji yra vienas iš trijų evangelinių patarimų (kartu su neturtu ir klusnumu), kuriais vadovaujasi pašvęstieji asmenys – vienuoliai, vienuolės, kai kurie pasauliečiai, davę įžadus. … [Skaityti toliau…]
Ekonominė dimensija evangeliniame neturte – tai ne tik išorinis veiksmas, bet širdies apsisprendimas. Jėzus kviečia ne šiaip atsisakyti daiktų, o perkelti pasitikėjimą iš turto – į Dievą. Kai Jis sako: „Parduok, ką turi, ir išdalyk vargšams, tai įsigysi turtą danguje“ (Lk 18, 22), tai nėra vien simbolinis raginimas. Tai konkretus kvietimas išsilaisvinti iš prisirišimo prie … [Skaityti toliau…]
Ar Bažnyčia nori, kad žmonės jai suneštų savo turtus? Šis klausimas kartais keliamas su nerimu, kartais su ironija, o kartais – iš nuoskaudos. Bet jis visada išreiškia gilesnį nerimą: ar institucija, skelbianti neturtą, pati juo gyvena? Evangelinis neturtas nėra tik skurdas ar turtų atsisakymas – jis apima tris esmines kryptis, kurias išryškina pati Evangelija. 1. … [Skaityti toliau…]
Adhortacija – tai katalikų Bažnyčios dokumentas, kuriuo popiežius ar sinodas kreipiasi į tikinčiuosius, kviesdamas juos gyventi Evangelija dar nuoširdžiau, giliau ir sąmoningiau. Žodis „adhortacija“ kilęs iš lotyniško veiksmažodžio adhortari, reiškiančio „raginti, skatinti, drąsinti“. Tad tai nėra įsakymas ar mokymo apibrėžimas, bet švelnus, bet rimtas kvietimas. Adhortacijos skirstomos į popiežiškąsias (kai jas rašo pats popiežius) ir … [Skaityti toliau…]
Būrėjai nuo seniausių laikų kėlė dviprasmiškus jausmus – juos vieni garbino, kiti bijojo. Krikščionybėje jų veikla vertinama kritiškai, nes tai susiję su žmogaus troškimu peržengti ribas, kurias Dievas skyrė. Senajame Testamente skamba aiškus perspėjimas: „Tenebūna tarp jūsų nė vieno, kuris… būtų burtininkas, kerėtojas ar dvasių iššaukėjas“ (Pakartoto Įstatymo 18,10–12). Šie žodžiai ne tik draudžia, bet … [Skaityti toliau…]
Pseudo‑Klemento laiškas Jokūbui (lot. Epistola ad Iacobum Fratrem Domini) yra įvadinis ir programinis vadinamųjų Klementinų korpuso tekstas, priskiriamas ne tikrajam Klemensui I, bet anoniminiam vėlyvojo antikinio laikotarpio autoriui. Žodis pseudo vartojamas todėl, kad kūrinys parašytas prisidengiant Klemenso vardu, siekiant suteikti jam apaštalinį autoritetą, nors pats autorius buvo kitas ir gyveno gerokai vėliau. Kūrinys greičiausiai sukurtas … [Skaityti toliau…]
„Jėzaus sekmadienio laiškas“ (arba tiesiog „Dangiškasis laiškas“) (angl. Jesus’ Sunday Letter / Letter from Heaven, gr. Επιστολή του Κυρίου ημών Ιησού Χριστού) yra vienas įdomiausių ir labiausiai paplitusių krikščioniškosios apokrifinės literatūros fenomenų. Tai pseudepigrafinis tekstas – laiškas, kuris, kaip teigiama, buvo parašytas paties Jėzaus Kristaus (arba Dievo Tėvo) ir stebuklingai nuleistas iš dangaus į žemę. … [Skaityti toliau…]
Šv. Jokūbo dieviškoji liturgija (angl. Divine Liturgy of St James, sen. gr. Ἡ Θεία Λειτουργία τοῦ Ἁγίου Ἰακώβου τοῦ Ἀδελφοθέου) yra vienas seniausių, archajiškiausių ir reikšmingiausių krikščioniškojo pasaulio liturginių tekstų. Ši liturgija, pagal tradiciją priskiriama šventajam Jokūbui Teisiajam – Jėzaus Kristaus broliui ir pirmajam Jeruzalės vyskupui, – yra istorinis Jeruzalės Bažnyčios eucharistinių pamaldų tekstas. Ji … [Skaityti toliau…]
Bičių knyga (siriškai Ktābā d-Debbā, lot. Liber Apis, angl. The Book of the Bee) yra vienas įdomesnių vėlyvosios Rytų krikščionybės literatūros kūrinių, sudarytas XIII amžiuje. Autorius – Saliamonas iš Basros (Solomon of Basra, siriškai Mar Šlēmōn d-Baṣrā), Perat-Maišano metropolitas, priklausęs Rytų Bažnyčios tradicijai. Kūrinys buvo parašytas kaip glausta teologinių ir istorinių žinių santrauka, apimanti pasaulio … [Skaityti toliau…]
Bevardis Briuso kodekso traktatas (The Untitled Text in the Bruce Codex) yra vienas įdomiausių gnostinių kūrinių, išlikusių koptiškai, tačiau manoma, kad jis buvo išverstas iš graikiško originalo, sukurto III amžiuje. Šis traktatas yra dalis vadinamojo Briuso kodekso, kurį XVIII a. Egipte, netoli Medinet Habu, įsigijo škotų keliautojas James Bruce. Iki Nag Hamadi bibliotekos atradimo 1945 … [Skaityti toliau…]