Sefer HaGilgulim („Sielų persikūnijimų knyga arba Reinkarnacijų knyga“) yra vienas iš įdomiausių ir labiausiai žmogaus vidų liečiančių Lurianinės kabalos tekstų. Jį sudarė rabi Chaim Vitalis, sistemindamas savo mokytojo Izaoko Lurijos (Ari) mokymą apie sielos kelią per gyvenimus. Tai nėra kosmologinis traktatas apie pasaulių struktūrą, kaip „Etz Chaim“, ir nėra etinis vadovas, kaip „Sha‘arei Kedusha“. Tai … [Skaityti toliau…]
Etz Chaim (עץ חיים / „Gyvenimo medis“ / „Ari kabalos sistema“ / „Lurianinės kabalos pagrindinis traktatas“) yra pagrindinis Lurianinės kabalos veikalas, užrašytas rabio Chaim Vitalio (1543–1620), kuris sistemino ir išsaugojo savo mokytojo Isaaco Lurijos (Ari) mokymą. Tai vienas svarbiausių kabalistinių tekstų žydų istorijoje, formavęs visą vėlesnę kabalos tradiciją, ypač chasidizmą ir sefirotinę metafiziką. Kūrinys suskirstytas … [Skaityti toliau…]
Mokytojo Kefalaja (Kephalaia of the Teacher. ⲛⲉⲕⲉⲫⲁⲗⲁⲓⲟⲛ ⲛ̀ⲧⲉ ⲡⲥⲁϩ, Nekephalaion nte psah) yra pats didžiausias ir svarbiausias manichėjų literatūros paminklas, išlikęs iki mūsų dienų. Tai autentiškas III amžiaus dvasinis testamentas, leidžiantis išgirsti pranašo Manio balsą be vėlesnių iškraipymų. Svarbu pabrėžti, kad manichėjų religijoje egzistavo itin griežtas septynių knygų kanonas, kurį parašė pats pranašas Manis (pvz., … [Skaityti toliau…]
Tikėjimo gynėjo titulas Defensor Fidei pirmą kartą oficialiai suteiktas 1521 metais popiežiaus Leono X Anglijos karaliui Henrikui VIII už jo veikalą Assertio Septem Sacramentorum („Septynių sakramentų gynimas“), kuriame jis gynė katalikų mokymą nuo Martyno Liuterio kritikos. Nors vėliau Anglijos karaliai atsiskyrė nuo Romos ir titulas įgavo kitokią prasmę, kituose Europos kraštuose monarchai vis dar duodavo … [Skaityti toliau…]
„Lobių urvas“ (dar vadinamas The Cave of Treasures; siriškai ܡܥܪܬ ܓܙܐ — Meʿārath Gazzē; lotyniškai Spelunca Thesaurorum; arabiškai Maghārat al-Kunūz; kai kuriose etiopų tradicijose sutinkamos adaptuotos formos, pvz., Kifafa Gaze, kartais šį kūrinį vadina tiesiog Lobių knyga) – vienas žymiausių sirų krikščionybės apokrifinių kūrinių, galutinai susiformavęs maždaug VI–VII amžiuje Mesopotamijoje. Nors tradicija autorystę ilgą laiką … [Skaityti toliau…]
Zuknino kronika (Chronicle of Zuqnin) yra vienas unikaliausių aštuntojo amžiaus pabaigos sirų kalba parašytų metraščių, kuris pateikia išsamią pasaulio istoriją nuo pat jo sukūrimo. Šis veikalas pasižymi tuo, kad jame susipina religinis pasakojimas, politiniai įvykiai bei itin detalūs socialinės tikrovės aprašymai, būdingi Rytų krikščionybės tradicijai. Metraštis baigiamas maždaug septyni šimtai septyniasdešimt penktaisiais metais, o tai … [Skaityti toliau…]
Lotynų kūdikystės evangelija (The Latin Infancy Gospels, lot. Evangelia Infantiae), kurios mokslininkų dabar dažniau įvardijamos kaip J kompozicija (J Composition), yra vėlyvas pasakojimas apie Marijos ir Jėzaus gimimą bei ankstyvąjį gyvenimą. Šis kūrinys iš esmės yra paremtas ankstesniais tekstais, konkrečiai Jokūbo protoevangelijos lotynišku vertimu bei Pseudo-Mato evangelija, tačiau į pasakojimą įpina ir unikalių elementų. J … [Skaityti toliau…]
Biblija – viena įtakingiausių knygų žmonijos istorijoje, tačiau mažai kas žino, kad jos turinys per šimtmečius kito. Kanono formavimasis buvo sudėtingas ir ilgas procesas, kuriame dalyvavo teologai, imperatoriai ir sinodai. Kai kurie tekstai, kadaise laikyti autoritetingais ar plačiai naudojamais, galutiniame Biblijos kanone neatsidūrė. Senajame Testamente egzistavo daugybė tekstų, šiandien vadinamų deuterokanoniniais arba apokrifiniais. Tobito, Juditos, … [Skaityti toliau…]
Petras Abeliardas savo veikale „Dialogas tarp filosofo, žydo ir krikščionio“ (Dialogus inter Philosophum, Iudaeum et Christianum) pateikia vieną įdomiausių viduramžių bandymų racionaliai aptarti religinius skirtumus. Šis tekstas nėra poleminis traktatas, kuriame viena pusė siekia nugalėti kitą. Priešingai, Abeliardas konstruoja pokalbį, kuriame trys skirtingų tradicijų atstovai mėgina suprasti vienas kitą, remdamiesi argumentais, o ne emocijomis ar … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino veikalo „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) vertimas. Tai yra praktinis vadovas diakonui Deogracijui, kaip mokyti tikėjimo pagrindų žmones, norinčius tapti krikščionimis. Augustinas čia aptaria ne tik mokymo turinį, bet ir metodiką, psichologinius aspektus bei paties mokytojo nusiteikimo svarbą. Šv. Augustino veikalas „Apie katechizuojamus neišmanėlius“ (De catechizandis rudibus) buvo parašytas apie 399–400 m., … [Skaityti toliau…]
Kai Jėzus buvo nukryžiuotas, romėnų kareiviai jam pasiūlė gerti vyną, sumaišytą su mira – aromatine derva, išgaunama iš tam tikrų medžių ir naudojama kaip vaistas ar balzamas. Mira turėjo nuskausminamųjų savybių, todėl šis gėrimas buvo duodamas nuteistiesiems mirties bausmės metu, kad sušvelnintų jų kančias. Evangelijose yra skirtingi aprašymai: Morkaus evangelijoje (Mk 15:23) minimas vynas su … [Skaityti toliau…]
Jansenizmas – XVII–XVIII a. Romos katalikų bažnyčioje kilęs prieštaringas teologinis judėjimas, siekęs grąžinti griežtą šv. Augustino mokymą apie malonę ir predestinaciją. Pavadintas pagal olandų teologą Kornelijų Janseną, šis judėjimas pabrėžė žmogaus nuodėmingumą ir būtinybę Dievo malonei, bet buvo pasmerktas kaip erezija dėl pernelyg artimų protestantizmo idėjų. Jansenizmas ne tik formavo teologines diskusijas, bet ir turėjo … [Skaityti toliau…]