Emile Besson studija „Budizmas ir krikščionybė“ (Bouddhisme et Christianisme), parašyta XX a. pradžioje (šis vertimas remiasi 1925 m. leidimu), yra gilus ir analitinis bandymas palyginti dvi didžiąsias pasaulio dvasines tradicijas. Autorius, atsiliepdamas į savo skaitytojų prašymus, siekia ne ieškoti paviršutiniškų panašumų, kurie dažnai klaidina dvasinius ieškotojus, bet atskleisti esminę šių religijų prigimtį. Besson požiūris yra … [Skaityti toliau…]
„Ezoterinė krikščionybė: arba mažesniosios misterijos“ (Esoteric Christianity: or The Lesser Mysteries) yra Annie Besant 1901 m. išleista knyga, kurią 1914 m. pakartotinai publikavo Teosofijos draugijos leidykla Adyare. Šis kūrinys siekia parodyti, kad krikščionybė turi ne tik išorinę, visiems prieinamą formą, bet ir vidinę, gilesnę tradiciją, kurią autorė vadina „misterijomis“. Besant teigia, kad pirmieji krikščionys turėjo … [Skaityti toliau…]
„Ksantipės ir Poliksenos darbai“ (angl. The Acts of Xanthippe and Polyxena), kai kuriuose rankraščiuose vadinami ir kitais pavadinimais, tokiais kaip The Life and Conduct of the Holy Women, Xanthippe, Polyxena, and Rebecca (liet. „Šventųjų moterų Ksantipės, Poliksenos ir Rebekos gyvenimas ir elgsena“) arba tiesiog The Acts of Xanthippe, Polyxena, and Rebecca (liet. „Ksantipės, Poliksenos ir … [Skaityti toliau…]
Ezros apokalipsė, dar vadinama 4 Ezra arba 2 Esdras, yra senovinis žydų pasakojimas, parašytas po Jeruzalės šventyklos sugriovimo 70 m. po Kristaus. Tai nėra Biblijos dalis, tačiau šis kūrinys buvo plačiai skaitomas žydų ir ankstyvųjų krikščionių bendruomenėse, nes jame keliami klausimai apie žmonių kančią, teisingumą ir pasaulio ateitį. Tekstas pateikiamas kaip pranašo Ezros pokalbiai su … [Skaityti toliau…]
Rechabitai buvo sena žydų giminė, kurios istorija yra įdomi ir simbolinė tiek Biblijos kontekste, tiek žydų tautos tradicijose. Jie kilę iš Jethro, Mozės tėvo svainio, kuris buvo Midjano kunigas. Rechabitų gyvenimo būdas, jų elgesio normos ir tikėjimo išraiška išsiskyrė iš kitų Izraelio genties grupių. Rechabitų gyvenimo principai buvo griežtai susiję su jų senelio nurodymu gyventi … [Skaityti toliau…]
„Bendruomenės taisyklė“ – vienas iš svarbiausių Negyvosios jūros ritinių, rastų Kumrano urvuose prie Negyvosios jūros XX a. viduryje, kurie vadinami Kumrano tekstai. Šis pergamentinis ritinys, tyrėjų žymimas 1QS, laikomas pagrindiniu dokumentu, atskleidžiančiu uždaros žydų bendruomenės – dažniausiai siejamos su esenais – tikėjimą, kasdienybę ir moralinę discipliną. Ši taisyklių knyga buvo skirta nariams, priklausantiems asketiškai bendruomenei, … [Skaityti toliau…]
Apostazija – tai sąmoningas ir viešas atsisakymas savo tikėjimo ar išėjimas iš religinės bendruomenės. Krikščionybėje tai reiškia atsiskyrimą nuo Bažnyčios ir tikėjimo dogmų. Islamo teisėje apostatai gali būti laikomi atsimetėliais su rimtomis pasekmėmis. Religiniai tekstai dažnai vertina apostaziją kaip sunkią nuodėmę ar nelojalumą Dievui. Apostazija – tai ne tik formali religinio tikėjimo atsisakymo deklaracija, bet … [Skaityti toliau…]
Galilėjaus teismo dokumentai (lot. Processus Sancti Officii contra Galilaeum Galilaei), saugomi Vatikano apaštališkajame archyve (Archivio Apostolico Vaticano) fondo Sant’Uffizio byloje Miscellanea, Armadio X, 204 (dabartinė signatūra: Stanza Storica 67), yra fundamentinis XVII amžiaus mokslo istorijos šaltinis. Šis rankraštis saugo autentiškus 1611–1633 metų Romos inkvizicijos proceso liudijimus. Jame užfiksuoti Galilėjaus tardymai, teologinės ekspertizės, oficialūs nutarimai, mokslininko … [Skaityti toliau…]
Magistro regula – Regula Magistri (Vat. lat. 5314) yra vienintelis išlikęs ankstyvosios vienuolyno taisyklių tradicijos tekstas, datuojamas VI amžiumi. Tai vienas svarbiausių ankstyvosios vakarų vienuolinės teisės šaltinių, kuriame pateikiama išsami ir griežta bendruomeninio gyvenimo sistema. Tekstas išsiskiria tuo, kad jame itin detaliai aprašoma vienuolyno struktūra, paklusnumo principai, liturginė tvarka ir dvasinio ugdymo metodai. Dėl savo … [Skaityti toliau…]
„Sententiae” (liet. „Sentencijos”) – tai teologinis traktatas, kurį VII a. parašė Izidorius Savilietis (Isidorus Hispalensis), vienas žymiausių viduramžių Ispanijos vyskupų ir enciklopedistų. Jis sudarytas iš 3 knygų, sisteminančių krikščioniškąją doktriną, moralę ir Bažnyčios mokymą. Pavadinimai Autorius ir laikotarpis Turinys 3 knygos skirstomos pagal temas: I knyga: Dievas, Trejybė ir žmogaus prigimtis II knyga: Malonė, išganymas … [Skaityti toliau…]
Jeu knygos, angl. Books of Jeu, sudarytos iš dviejų tekstų – The First Book of Jeu (Pirmoji Jeu knyga) ir The Second Book of Jeu (Antroji Jeu knyga). Abu kūriniai išliko tik viename rankraštyje, vadinamame Bruce Codex, ir priklauso gnostinei literatūrai, susiformavusiai III–IV a. Egipte. Tai vieninteliai žinomi šių tekstų šaltiniai, todėl jų pavadinimai yra … [Skaityti toliau…]
Filostrato veikalas Βίοι Σοφιστῶν (Bíoi Sophistôn, lot. Vitae Sophistarum, lietuviškai „Sofistų gyvenimai“) yra vienas svarbiausių šaltinių apie Antrojo sofistinio sąjūdžio epochą, kai retorika, viešas kalbėjimas ir iškalbos menas tapo prestižine kultūrine jėga visoje Romos imperijoje. Šis kūrinys nėra sausas vardų sąrašas ar akademinė enciklopedija — tai gyva, literatūriška, kartais net teatrališka portretų galerija, kurioje Filostratas … [Skaityti toliau…]