Paieškos rezultatai (483) pagal: 10 Dievo įsakymas

Enciklika „Taika, gražiausia Dievo dovana“ (Pacem, Dei munus pulcherrimum)

1920 m. gegužės 23 d., Sekminių dieną, popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką „Pacem, Dei munus pulcherrimum“, kurios pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „Taika – gražiausia Dievo dovana“. Lietuviškai šis dokumentas dažnai vadinamas „Apie taiką ir krikščionišką susitaikymą“. Enciklika buvo paskelbta po Pirmojo pasaulinio karo, kai Europa dar nebuvo atsigavusi nuo karo padarinių, o Versalio … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Kur slaptu Dievo sprendimu“ (Ubi arcano Dei consilio)

1922 m. gruodžio 23 d. popiežius Pijus XI paskelbė savo pirmąją encikliką Ubi arcano Dei consilio, kurios pavadinimas reiškia „Dievo slėpiningu nutarimu“. Šis dokumentas pasirodė vos keliais mėnesiais po jo išrinkimo į Petro Sostą ir tapo aiškiu ženklu, kuria kryptimi ketinama vesti Bažnyčią – tai buvo ne vien doktrininė gairė, bet ir gili politinė bei … [Skaityti toliau…]

Enciklika „Dievo tarpininkas“ (Mediator Dei)

Enciklika „Mediator Dei“ buvo paskelbta 1947 m. lapkričio 20 d. Tai pirmasis dokumentas Katalikų Bažnyčios istorijoje, skirtas vien tik liturgijai. Ją parašė popiežius Pijus XII, kuris pontifikavo nuo 1939 iki 1958 metų. Ši enciklika laikoma esminiu žingsniu liturginės reformos kelyje, kuris vėliau pasiekė kulminaciją Antrajame Vatikano Susirinkime. Lietuviškai enciklika dažniausiai vadinama „Dievo Tarpininkas“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]

10 Dievo įsakymų

10 Dievo įsakymų (hebr. עשרת הדברות) arba Dekalogas, – sąrašas taisyklių, kurias, pasak Biblijos, Dievas perdavė Mozei ant Sinajaus kalno, užrašytas ant dviejų akmeninių plokščių. Biblijos hebrajų kalba jie pavadinti עשרת הדברים, o skaitoma „Aseret ha‑Dvarîm“. Išvertus tai reiškia „dešimt teiginių“. Pavadinimas „dekalogas“ išvestas iš graikiško pavadinimo δέκαλόγοι, arba „dekalogoi“ („dešimt žodžių / teiginių“), kuris … [Skaityti toliau…]

Kaunatavos Dievo Apvaizdos bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta 1794 m., antroji – 1843 m. Už dalyvavimą 1863 m. sukilime konfiskuotas K. Stanevičiaus Kaunatavos dvaras. Kadangi kunigą išlaikė dvaras, tai nelikus jo nuo 1866 m. bažnyčia neveikė. Bažnyčios liturginius reikmenis perėmė Luokės klebonas ir perdavė Ubiškės bažnyčiai. Atkeldinti rusai 1871 m. prašė bažnyčią perduoti stačiatikiams. Kauno gubernatorius nesutiko ir 1872 m. … [Skaityti toliau…]

Tamsioji naktis (Noche oscura del alma)

„Tamsioji naktis“ (originaliai isp. Noche oscura del alma, angl. Dark Night of the Soul, pranc. La Nuit obscure de l’âme, ital. Notte oscura dell’anima, vok. Die dunkle Nacht der Seele, port. Noite escura da alma) yra vienas reikšmingiausių krikščioniškosios mistikos ir pasaulinės literatūros kūrinių, XVI amžiuje sukurtas šventojo Kryžiaus Jono, basojo karmelito ir Bažnyčios daktaro … [Skaityti toliau…]

Martyno Liuterio raštai. Liuteris apie Pradžią

Martyno Liuterio komentaras Pradžios knygai – vienas brandžiausių ir ramiausių jo gyvenimo darbų, parašytas jau subrendusio teologo, kuris savo tarnystę pradėjo aiškindamas Psalmyną, o baigė – pirmąja Biblijos knyga. Šis didžiulis trijų tomų veikalas yra tarsi jo teologinės kelionės pabaigos akmuo: čia susitinka visa, ką Liuteris mąstė apie žmogų, nuodėmę, malonę, kūriniją ir Dievo veikimą … [Skaityti toliau…]

Šešios knygos apie Platono teologiją

Proklo veikalas „Šešios knygos apie Platono teologiją“ (The Six Books of Proclus on the Theology of Plato) yra vėlyvasis antikos neoplatonizmo tekstas, kuriame autorius mėgina išskleisti visą Platono filosofijos metafizinę struktūrą kaip nuoseklią teologinę sistemą. Proklas čia nekomentuoja Platono taip, kaip tai darė ankstyvieji akademikai ar net Plotinas; jis kuria savotišką „Platono teologijos architektūrą“, kurioje … [Skaityti toliau…]

Kas yra poligamija?

Žodis poligamija kilęs iš dviejų graikų kalbos šaknų: polys – „daug“ ir gamos – „santuoka“. Pažodžiui tai reiškia „daugiasantuokystę“. Šiuo terminu apibūdinama socialinė ir teisinė sistema, kurioje vienas asmuo turi daugiau nei vieną sutuoktinį tuo pačiu metu. Nors šiandien poligamija dažniausiai siejama su vyro turimomis keliomis žmonomis (poliginija), platesnė sąvoka apima ir poliandriją – moters … [Skaityti toliau…]

Diatesaronas

Diatesaronas (gr. Diatessaron, „Evangelijų harmonija“) yra II a. Tatiano sudarytas keturių kanoninių evangelijų sujungimas į vieną nuoseklų pasakojimą. Šis kūrinys buvo skirtas skaitytojui pateikti vientisą Jėzaus gyvenimo ir mokymo istoriją, pašalinant pasikartojimus ir suderinant skirtingų evangelistų pasakojimų seką. Diatesaronas ilgą laiką buvo pagrindinis Sirijos krikščionių liturginis tekstas, o jo struktūra atskleidžia, kaip ankstyvosios bendruomenės suprato … [Skaityti toliau…]

Barnabo laiškas

Barnabo laiškas (Epistula Barnabae) – vienas seniausių krikščioniškų tekstų, parašytas greičiausiai I amžiaus pabaigoje arba II amžiaus pradžioje, laikotarpiu, kai krikščionybė dar tik formavo savo tapatybę ir santykį su judaizmu. Tai anoniminis kūrinys, nors tradiciškai jis priskiriamas Barnabui, apaštalo Pauliaus bendrakeleiviui. Vis dėlto mokslininkai sutaria, kad tikrasis autorius buvo kitas, nežinomas krikščionis, greičiausiai gyvenęs Aleksandrijoje. … [Skaityti toliau…]

Apie laisvą valią

Aurelijus Augustinas (Aurelius Augustinus, lot. Augustinus Hipponensis), vienas įtakingiausių krikščionių teologų ir filosofų, savo kūrinyje „Apie laisvą valią“ (lot. De libero arbitrio), parašytame apie 388–395 m., nagrinėja žmogaus laisvos valios, Dievo malonės ir blogio kilmės klausimus. Šis darbas, įtrauktas į Augustino „Dialogų“ rinkinį, yra filosofinis pokalbis tarp Augustino ir jo mokinio Evodijaus, kuriame bandoma suderinti … [Skaityti toliau…]



Ieškote daugiau apie: 10 Dievo įsakymas?

Trumpas paaiškinimas pagal užklausą

Dešimtojo Dievo įsakymo žodžiai mus moko nesusikurti neteisingų troškimų svetimam turtui ar artimui. Šis Senojo Testamento priesakas išskirtinis tuo, kad jis liečia ne išorinius veiksmus, o patį žmogaus vidinį pasaulį. Biblijoje, Išėjimo knygoje (Book of Exodus), šis sąrašo pabaigos raginimas užbaigia moralinį pamatą visai žmonijai. Krikščioniškoje tradicijoje šis draudimas geisti reiškia kviečiamą dvasinę laisvę nuo pavydo pančių. Pavydas griauna ramybę širdyje ir ardo bendruomenės santykius iš vidaus, todėl įstatymas saugo žmones. Mozė (Moses) ant Sinajaus kalno šias tiesas perdavė tautai kaip amžiną orientyrą moraliniame kelyje. Šiuolaikiniame pasaulyje šis įsakymas skamba labai šviežiai, nes vartotojų kultūra nuolat skatina norėti visko ir nedelsiant. Suprasti šią tiesą reiškia atrasti vidinį dėkingumą už tai, ką jau turime savo kasdienybėje.