Kinh Thiên Đạo và Thế Đạo („Dangaus ir Žemės mokymas“ arba „Dangiškasis kelias ir pasaulietinis kelias”) yra vienas svarbiausių Cao Dai religijos šventųjų tekstų, suformuotas XX a. pradžioje Vietname. Pavadinimas jungia du esminius terminus: Thiên Đạo – „Dangaus kelias“ arba „dvasinis mokymas“, ir Thế Đạo – „Žemės kelias“, reiškiantis moralinį ir socialinį gyvenimą. Ši knyga … [Skaityti toliau…]
„Naujai pakrikštyto Jokūbo mokymas“ (lot. Doctrina Jacobi nuper baptizati) yra VII amžiaus krikščioniškas tekstas, leidžiantis pažvelgti į pirmąsias reakcijas į islamo atsiradimą. Šis graikiškas dialogas, sukurtas maždaug 634–640 metais, atsirado vos keliolika metų po Mahometo veiklos ir pirmųjų arabų užkariavimų, todėl yra nepaprastai vertingas kaip istorinis liudijimas apie epochą, kai krikščioniškasis pasaulis dar neturėjo jokio … [Skaityti toliau…]
Humberto iš Silva Candida (†1061) traktatas Trijų knygų veikalas prieš simonistus (Humbertus cardinalis Silvae-Candidae – Libri III adversus simoniacos) yra vienas svarbiausių XI a. Bažnyčios dokumentų, skirtų kovai su simonija ir pasaulietine įtaka dvasinėms pareigoms. Parašytas apie 1057–1058 m., šis trijų knygų veikalas tapo kertiniu tekstu, formavusiu vėlesnes Grigaliaus VII reformas ir visą investitūros kovos … [Skaityti toliau…]
Bulė Vox in excelso (1312 m.) panaikino Tamplierių ordiną. Tamplieriai – tai Krikščionių karinis vienuolynas, įkurtas apie 1119 m. Jeruzalėje, siekiant ginti piligrimus ir Šventąją Žemę. Jie greitai tapo galingiausiu ir turtingiausiu riterių ordinu, valdė tvirtoves, didelius žemės plotus ir finansinius išteklius visoje Europoje. Po kryžiaus žygių pralaimėjimų jų karinė reikšmė sumažėjo, bet finansinė galia … [Skaityti toliau…]
„Le pèlerinage de Lourdes” yra popiežiaus Pijaus XII enciklika, išleista 1957 m. liepos 2 d. Šis dokumentas, skirtas adresuoti tiek Prancūzijos katalikų bendruomenei, tiek visiems krikščioniams, turėjo tikslą atgaivinti dvasinį atsinaujinimą ir priminti apie nepakankamai vertinamą Marijos garbinimo reikšmę. Lietuviškoje tradicijoje šis dokumentas dažnai žinomas kaip „Lourdes piligriminė kelionė” arba „Lourdes piligrimystė”, pabrėžiant gilų dvasinį … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ecclesiam Suam paskelbė popiežius Paulius VI 1964 m. rugpjūčio 6 d. Tai buvo pirmoji jo enciklika, parašyta jau vykstant Vatikano II Susirinkimui, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Jonas XXIII. Paulius VI ją paskelbė norėdamas išgryninti Bažnyčios savivoką šiame esminių pokyčių laikotarpyje. Ecclesiam Suam – tai lotyniškai „Savo Bažnyčią“. Pavadinimas paimtas iš pirmųjų enciklikos žodžių: … [Skaityti toliau…]
„Notre charge apostolique“ (liet. „Mūsų apaštališkoji pareiga“) – tai popiežiaus šv. Pijaus X apaštališkasis laiškas, paskelbtas 1910 m. rugpjūčio 25 d., adresuotas Prancūzijos vyskupams. Šiame dokumente popiežius griežtai kritikavo prancūzų katalikiškąjį socialinį judėjimą „Le Sillon“ (liet. „Vaga“), vadovaujamą Marco Sangnier, dėl jo nukrypimo nuo tradicinės Katalikų Bažnyčios doktrinos ir hierarchinės struktūros. „Le Sillon“ buvo įkurtas … [Skaityti toliau…]
1914 m. lapkričio 1 d., vos du mėnesiai po išrinkimo popiežiumi, Benediktas XV paskelbė savo pirmąją encikliką Ad beatissimi Apostolorum. Tai įvyko pačiame Pirmojo pasaulinio karo įkarštyje, kai Europa skendo kraujo ir griuvėsių jūroje. Enciklika buvo paskelbta Visų Šventųjų dieną, simboliškai primenant apie šventųjų bendrystę ir taiką, kurios tuo metu taip trūko pasauliui. Lotyniškas pavadinimas … [Skaityti toliau…]
Encikliką Quod apostolici muneris paskelbė popiežius Leonas XIII 1878 m. gruodžio 28 d., vos per metus nuo savo pontifikato pradžios. Tai buvo antroji jo enciklika ir pirmas toks stiprus Bažnyčios žodis prieš tuomet Europoje vis labiau plitusias socialines ideologijas – ypač prieš socializmą ir komunizmą. Šis lotyniškas pavadinimas pažodžiui reiškia „Dėl apaštališkosios tarnystės“ arba „Apie … [Skaityti toliau…]
Encikliką Arcanum divinae sapientiae paskelbė popiežius Leonas XIII 1880 m. vasario 10 d. Tai viena svarbiausių jo pontifikato enciklikų, tapusi pagrindiniu Katalikų Bažnyčios santuokos mokymo dokumentu XIX amžiaus pabaigoje. Šis lotyniškas pavadinimas reiškia „Dieviškosios išminties paslaptis“. Dažniausi vertimo variantai: XIX a. Europoje sparčiai plito sekuliarizacija – daug šalių valstybės perėmė santuokos registravimą, įvedė civilines santuokas, … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Qui pluribus“, paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1846 m., yra vienas iš pirmųjų jo pontifikato dokumentų, kuriame nagrinėjami pagrindiniai Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje. Šis dokumentas rodo Bažnyčios susirūpinimą dėl klaidamokslių plitimo, racionalizmo ir sekuliarizacijos poveikio tikėjimui bei visuomenei. Enciklika yra raginimas krikščionims tvirtai laikytis tikėjimo tiesų ir atsakingai vykdyti savo misiją. Enciklikos „Qui pluribus“ … [Skaityti toliau…]
1921 m. sausio 6 d. popiežius Benediktas XV paskelbė encikliką Sacra Propediem, skirtą paminėti Trečiojo Pranciškaus Ordino (Ordo Franciscanus Saecularis) įkūrimo 700 metų jubiliejų. Šis dokumentas buvo adresuotas visiems Katalikų Bažnyčios hierarchams, siekiant atkreipti dėmesį į pasauliečių vaidmenį Bažnyčios gyvenime ir skatinti jų įsitraukimą į dvasinį tobulėjimą bei visuomenės atnaujinimą. Lietuviškai ši enciklika dažnai vadinama … [Skaityti toliau…]