Tamsioji sielos naktis“ – tai vienas žymiausių ispanų mistiko, šventojo Jono Kryžiečio (isp. San Juan de la Cruz, 1542–1591) kūrinių, parašytas XVI a. antroje pusėje. Šiame veikale autorius apmąsto gilų dvasinį žmogaus augimą, kylantį iš skausmingo, bet būtino atsiskyrimo nuo pasaulio ir savęs paties, vedančio į vienybę su Dievu. Šis tekstas iš pradžių buvo parašytas … [Skaityti toliau…]
Žodis „hermeneutika“ kilęs iš senovės graikų kalbos, nuo žodžio hermēneutikḗ (ἑρμηνευτική), kuris reiškia „aiškinimo menas“ arba „interpretacijos mokslas“. Šaknis hermēneúō (ἑρμηνεύω) reiškia „aiškinti“, „versti“ arba „perteikti“. Graikų mitologijoje su šiuo žodžiu siejamas dievas Hermis, kuris buvo dievų pasiuntinys, tarpininkaujantis tarp dievų ir žmonių, todėl laikomas komunikacijos ir interpretacijos simboliu. Iš graikų kalbos terminas pateko į … [Skaityti toliau…]
Vaikų ir tėvų santykiai nuo seniausių laikų kėlė klausimų apie pareigas, pagarbą ir atsakomybę. Ši tema atsispindi ne tik religiniuose mokymuose, bet ir liaudies išmintyje, pavyzdžiui, senovės pasakojime apie varną. Šiame pasakojime varna, skraidindama savo vaikus per ežerą, klausia: „Ar neši mane, kai pasensiu?“ Tie, kurie atsako „taip“, įmetami į vandenį, o tie, kurie sako … [Skaityti toliau…]
Vieną dieną žmogus sukūrė veidrodį, kuris atsakė. Ne tik atspindėjo, bet ir kalbėjo. Vėliau – nuspėjo, vertino, sprendė. Šiandien šį veidrodį vadiname dirbtiniu intelektu (DI). Jis jau rašo eiles, piešia paveikslus, kuria muziką, diagnozuoja ligas ir sprendžia, kam duoti paskolą, o kam – ne. Bet kai veidrodis ima spręsti, kas atsako už jo sprendimus? Kai … [Skaityti toliau…]
„Risālat al‑Ghufrān“ (arab. رسالة الغفران, liet. Atleidimo laiškas) yra Abū al‑ʿAlāʾ al‑Maʿarrī (973–1057) kūrinys, vienas originaliausių viduramžių arabų literatūros tekstų. Jis parašytas XI a. pirmoje pusėje, vėlyvuoju autoriaus gyvenimo laikotarpiu, kai jis jau buvo įsitvirtinęs kaip radikalus mąstytojas, skeptikas ir literatūrinės satyros meistras. „Risālat al‑Ghufrān“ išsiskiria tuo, kad pomirtinio pasaulio kelionę naudoja ne kaip religinę … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio veikalas Apie vienuolystės įžadus (lot. De votis monasticis) yra vienas iš svarbiausių 1521 metų Reformacijos tekstų, parašytas Wartburgo pilyje, kai Liuteris buvo pasislėpęs po Wormso seimo. Šis kūrinys tapo kertiniu argumentu prieš viduramžių vienuolinę sistemą ir turėjo tiesioginį poveikį vienuolynų griūčiai Šiaurės Europoje. Liuteris jame siekė parodyti, kad vienuoliniai įžadai nėra paremti Šventuoju … [Skaityti toliau…]
Apie privačių Mišių panaikinimą (lot. De abroganda missa privata Martini Lutheri sententia, vok. Vom Mißbrauch der Messe) yra vienas svarbiausių ankstyvosios Reformacijos dokumentų, pasirodęs 1521 metais. Martinas Liuteris šį kūrinį parašė slapstydamasis Vartburgo (Wartburg) pilyje, kur jis buvo žinomas riterio Jurgio (Junker Jörg) vardu po to, kai Vormso suvažiavime buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Veikalas … [Skaityti toliau…]
Taikos gynėjas (lot. Defensor pacis) yra XIV amžiaus politinės minties tekstas, parašytas 1324 metais Marsiliaus Paduviečio. Šis traktatas atsirado intensyvaus konflikto tarp popiežiaus Jono XXII ir Šventosios Romos imperatoriaus Liudviko IV laikotarpiu, kai buvo ginčijamasi dėl to, kas turi aukščiausią valdžią krikščioniškame pasaulyje. Marsilius, pats būdamas gydytojas, filosofas ir politinis mąstytojas, siekė parodyti, kad politinė … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]
Antiochijos vyskupas Teofilis, gyvenęs II amžiaus antroje pusėje, krikščionybės istorijoje užima ypatingą vietą kaip mąstytojas, pirmasis pabandęs dvasinę patirtį paversti griežta filosofine sistema. Jo pagrindinis darbas „Teofilas Autolikui“ (graikiškai Πρὸς Αὐτόλυκον, lotyniškai Ad Autolycum, angliškai To Autolycus) yra religinis pamokslas ir intelektualinė dvikova, kurioje susiremia senovės graikų mitologija ir kylanti krikščioniškoji mintis. Nematomas Dievas ir … [Skaityti toliau…]
Jeano Bodino „Demonomanija“ (De la démonomanie des sorciers), pirmą kartą išleista 1580 m., yra vienas šiurpiausių ir įtakingiausių vėlyvojo renesanso tekstų. Paradoksalu tai, kad šią „raganų medžioklės instrukciją“ parašė žmogus, laikomas vienu moderniosios politikos mokslo tėvų ir teisinio racionalumo šalininkų. Knyga turi keistą savybę, kurią turi tik keli ankstyvosios modernybės tekstai: ji yra siaubingai klaidinga, … [Skaityti toliau…]
Teoetika (gr. Θジュオηθική, Theoēthikē) – tai etikos šaka, grindžiama Dievo principais, teologiniu požiūriu ir šventaisiais raštais, siekianti nustatyti, kas yra moralu ir teisinga pagal dieviškąją valią. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir ēthikē (etika, moralė). Teoetika pabrėžia, kad moralinės normos kyla ne tik iš žmogaus proto ar visuomenės susitarimų, bet iš Dievo, kaip … [Skaityti toliau…]