✞ Maldos.lt

Filono veikalas „Alegorinis Įstatymų aiškinimas“ (Allegoriae Legum) – kartais verčiamas ir kaip „Alegoriniai aiškinimai“ ar net „Alegorinis Pradžios knygos aiškinimas“, nes pats originalus graikiškas pavadinimas leidžia kelias lygiavertes interpretacijas – yra gilus nėrimas į žmogaus sielos psichologiją. Šiame daugiatomį sudarančiame darbe Filonas Aleksandrietis nustoja žiūrėti į dangų ir žvaigždes, nukreipdamas savo žvilgsnį į vidinį žmogaus … [Skaityti toliau…]

Kai pirmame mūsų eros amžiuje Filonas Aleksandrietis paėmė į rankas Pradžios knygą, jis tai darė ne kaip paprastas metraštininkas, o kaip mąstytojas, pasiryžęs sujungti du tuo metu galingiausius pasaulius: žydų religinį apreiškimą ir graikų filosofinį genialumą. Jo veikalas „Apie pasaulio kūrimą“ (De Opificio Mundi) tapo pirmuoju didžiuoju bandymu įrodyti, kad Biblijos tekstas slepia savyje giliausias … [Skaityti toliau…]

Filonas Aleksandrietis (apie 20 m. pr. m. e. – 50 m. e. m.), žymiausias helenistinio judaizmo filosofas, savo veikale „Apie Mozės gyvenimą“ (lot. De Vita Mosis, graik. Περὶ τοῦ Μωυσέως βίου, Peri tou Mōyseōs biou) sukūrė unikalų literatūrinį paminklą. Tai nėra tiesiog biblinio pasakojimo atpasakojimas; tai gilus filosofinis ir teologinis traktatas, kuriame Mozė pristatomas kaip … [Skaityti toliau…]

Euzebijaus „Theophania“ (Dieviškasis apsireiškimas) yra jo filosofinis testamentas. Tai kūrinys, kuriame autorius bando atsakyti į fundamentalų klausimą: kodėl Dievas nusprendė apsireikšti pasaulyje būtent tuo metu ir būtent tokiu būdu? Parašytas jau po krikščionybės legalizavimo, šis traktatas spinduliuoja ramybe ir intelektualiniu užtikrintumu. Euzebijus čia nebe kovoja už būvį, o sistemina visą krikščioniškąją pasaulėžiūrą, paversdamas ją logiška, … [Skaityti toliau…]

„Sirų kronika“, dažnai priskiriama Pseudo-Zacharijui Retoriui, yra vienas įspūdingiausių ir detaliausių VI a. istorinių šaltinių. Tai nėra vieno autoriaus kūrinys, o veikiau milžiniška, protingai sukonstruota kompiliacija, užbaigta apie 569 metus Amidos mieste (dabartinė Turkijos teritorija). Šis darbas yra gyvybiškai svarbus, nes jis pateikia „rytietišką“ požiūrį į Romos imperijos įvykius, Bažnyčios skilimus ir negailestingus karus su … [Skaityti toliau…]

Zosimas (V a. pabaiga – VI a. pradžia) pateikė kupiną tragizmo ir nuoskaudos perspektyvą. Jo veikalas „Nauja istorija arba Naujoji istorija“ (Historia Nova) yra vienas svarbiausių išlikusių pagoniškosios istoriografijos paminklų, bandantis atsakyti į tuo metu visus kankinusį klausimą: kodėl galingoji Romos imperija žlunga? Zosimas buvo aukštas Konstantinopolio valdininkas ir užkietėjęs senojo tikėjimo šalininkas. Gyvendamas krikščioniškoje … [Skaityti toliau…]

Jei Klemensas Aleksandrietis kūrė intelektualinius tiltus tarp filosofijos ir tikėjimo, tai Euzebijus Cezarietis (apie 260–339 m. e. m.) pasišovė padaryti tai, ko iki jo niekas nebuvo išdrįsęs – užrašyti visą krikščionybės kelią nuo pat Jėzaus Kristaus gimimo iki paties Euzebijaus laikų. Jo fundamentalus veikalas „Bažnytinė istorija“ (Historia Ecclesiastica) pelnė autoriui „Bažnyčios istorijos tėvo“ vardą. Tai … [Skaityti toliau…]

Jei Klemenso Aleksandriečio „Stromata“ buvo skirta giliems intelektualiniams ieškojimams ir filosofinei mozaikai, tai jo veikalas „Auklėtojas“ (gr. Paedagogus, ang. The Instructor) yra praktinis krikščioniško gyvenimo gidas. Tai antroji Klemenso sumanytos trilogijos dalis, kuri užima tarpinę vietą tarp raginimo atsiversti į tikėjimą (Protrepticus) ir gilaus pažinimo studijų (Stromata). Šis kūrinys yra vienas ankstyviausių ir išsamiausių krikščioniškos … [Skaityti toliau…]

„Kas myli, tas kenčia“ – tai mintis, kuri atskleidžia meilės ir kentėjimo neatsiejamą ryšį. Šis ryšys ypač akivaizdus krikščioniškoje tradicijoje, kurioje meilė yra ne tik jausmas ar asmeninė patirtis, bet ir pasiaukojimo bei atsidavimo veiksmas. Meilė, kaip didžiausia Dievo dovana, reikalauja iš žmogaus ne tik džiaugsmo ir pasitenkinimo, bet ir pasirengimo priimti sunkumus, skausmą ar … [Skaityti toliau…]

„Kas dirba, uždirba“ – tai posakis, kuris rodo ne tik praktinį gyvenimo principą, bet ir gilesnę teologinę mintį apie darbo prasmę ir jo vietą žmogaus gyvenime. Šventasis Raštas daugelyje vietų pabrėžia darbo svarbą, jo reikšmę žmogaus dvasiniam ir materialiniam gyvenimui bei atsakomybę, kurią žmogus prisiima kaip Dievo kūrinys. Jau Pradžios knygoje sakoma, kad Dievas žmogų … [Skaityti toliau…]

„Kas ieško, tas randa“ – tai posakis, kuris turi gilias dvasines ir teologines šaknis, ypač susijusias su žmogaus troškimu atrasti Dievą, Jo tiesą ir savo gyvenimo prasmę. Evangelijoje pagal Matą rašoma: „Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta.“ Šis raginimas atskleidžia Dievo norą, kad žmogus aktyviai dalyvautų savo dvasinėje … [Skaityti toliau…]