Šis kalendorius yra metinis religinės įvairovės žemėlapis, kuriame susitinka skirtingų tikėjimų žmonės, švenčiantys gyvenimą, tikėjimą, prisiminimą, tylą ar šviesą. Čia greta stovi krikščionių Kalėdos ir budistų Bodhi diena, žydų Rosh Hashanah ir musulmonų Eid al-Adha, japonų Hanamatsuri ir hinduistų Diwali. Kiekviena šventė pateikta glaustai – kada ji vyksta, kokiai religijai priklauso ir kuo svarbi. Lietuvių … [Skaityti toliau…]
Flagelantų procesijos dažnai priminė teatrą: šimtai ar net tūkstančiai baltai apsirengusių vyrų (kartais – ir moterų), vilkinčių paprastus marškinius su raudonu kryžiumi ant peties, rikiuodavosi miestų gatvėse. Jie žygiuodavo basomis, giedodavo psalmes, garsiai verkdavo, o svarbiausia – mušdavo save odiniais rimbais, dažnai su įaustais metaliniais smaigais. Kraujo lašai buvo šių ritualų kasdienybė – netgi tikėta, … [Skaityti toliau…]
Encikliką Grande Munus paskelbė popiežius Leonas XIII 1880 m. rugsėjo 30 d. Tai vienas pirmųjų dokumentų, kuriame pabrėžiamas slavų tautų krikščionybės paveldas ir ypatingi šv. Kirilo ir Metodijaus nuopelnai. Lietuviški pavadinimo variantai XIX a. pabaigoje daug Rytų Europos tautų gyveno imperijose (Rusijos, Austrijos-Vengrijos, Osmanų), o jų tautinė ir religinė tapatybė buvo iš dalies slopinama arba … [Skaityti toliau…]
Fatimos apsireiškimai, įvykę 1917 m. Portugalijoje, yra vieni žymiausių ir įtakingiausių Mergelės Marijos apsireiškimų katalikų tikėjime. Šie įvykiai, kai Marija pasirodė trims piemenukams – Liucijai Santos bei jos pusbroliams Jacintai ir Pranciškui Marto – turėjo didžiulę įtaką XX a. katalikybei, ypač pabrėždami maldos, atgailos ir atsivertimo svarbą. Fatimos žinia, lydima stebuklų ir pranašiškų paslapčių, paveikė … [Skaityti toliau…]
Yajurveda yra viena iš keturių pagrindinių hinduizmo Vedų, laikoma šventąja dėl savo ryšio su dieviškąja išmintimi ir ritualų tradicija. Yajurveda (sanskrito k. यजुर्वेद, „aukojimo žinių Veda“) yra šventasis hinduizmo tekstas, sudarytas apie 1200–1000 m. pr. Kr. Jos pavadinimas kilęs iš žodžių yajus („aukojimo formulė“) ir veda („žinojimas“), atspindinčių pagrindinį tikslą – pateikti giesmes, mantras ir … [Skaityti toliau…]
Šventasis Izidorius Artojas (isp. San Isidro Labrador, apie 1080–1130 m.) – krikščionių šventasis, žemdirbių, ūkininkų ir Madrido globėjas, kurio gyvenimas tapo paprastumo, tikėjimo ir darbštumo simboliu. Jo istorija, persmelkta legendų ir stebuklų, atspindi viduramžių krikščioniškąją dvasią, kurioje kasdienis darbas ir atsidavimas Dievui buvo laikomi šventais. Šv. Izidorius Artojas yra ypač gerbiamas Ispanijoje, ypač Madride, kur … [Skaityti toliau…]
Teotihuakanas – tai vienas paslaptingiausių senovės miestų pasaulyje. Šis milžiniškas ceremoninis centras, esantis apie 40 kilometrų į šiaurės rytus nuo dabartinio Meksiko, žavi savo masteliu, tikslumu ir tyla. Miestas buvo pastatytas gerokai anksčiau nei actekai, kurie, jį atradę, suteikė jam pavadinimą: Teōtīhuacān – „vieta, kur gimsta dievai“. Kas pastatė Teotihuakaną – nežinoma. Miestas iškilo apie … [Skaityti toliau…]
Terminas bažnyčios nuosmukis vartojamas apibūdinti Katalikų Bažnyčios moralinės, politinės ar dvasinės krizės laikotarpius, kai institucija nukrypdavo nuo savo religinių idealų, pasiduodama korupcijai, galios žaidimams ar moraliniam dekadansui. Vienas ryškiausių tokio nuosmukio pavyzdžių yra X a. „Saeculum Obscurum“, arba tamsusis amžius, kai popiežystę valdė Romos aristokratų intrigos, o popiežiai, tokie kaip Jonas XII, buvo kaltinami paleistuvyste … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ecclesiam Suam paskelbė popiežius Paulius VI 1964 m. rugpjūčio 6 d. Tai buvo pirmoji jo enciklika, parašyta jau vykstant Vatikano II Susirinkimui, kurį buvo pradėjęs jo pirmtakas Jonas XXIII. Paulius VI ją paskelbė norėdamas išgryninti Bažnyčios savivoką šiame esminių pokyčių laikotarpyje. Ecclesiam Suam – tai lotyniškai „Savo Bažnyčią“. Pavadinimas paimtas iš pirmųjų enciklikos žodžių: … [Skaityti toliau…]
Daugelio bažnyčių, cerkvių, šventyklų ir kitų religinių pastatų stogai ar kupolai, vadinami „auksiniais“, žavi savo spindesiu ir kelia klausimų: ar tai tikras auksas, ir ar tokia puošyba atitinka religijos dvasią, ar tai tik pompastika ir prabanga? Ar tai tikras auksas? „Auksiniai“ stogai ne visada padengti grynu auksu. Dažnai naudojama aukso lapeliai (gold leaf) – ploni … [Skaityti toliau…]