Sąvoka „pirmasis tarp lygiųjų“ (lot. primus inter pares) iš pirmo žvilgsnio atrodo paradoksali: kaip galima būti „pirmu“, jei visi kiti laikomi „lygiais“? Iš tiesų tai apibrėžia autoritetą, kuris kyla ne iš prievartos ar formalaus valdymo, bet iš tradicijos, pagarbos ir sutarto moderavimo. Šis principas ypač ryškiai susiformavo krikščionybės istorijoje, tačiau šiandien jis taikomas daug plačiau … [Skaityti toliau…]
Dauguma žmonių, atsivertę Bibliją, tikisi rasti vieningą ir nekintantį tekstų rinkinį, tačiau tiesa yra kur kas spalvingesnė. Krikščionybės istorijoje egzistuoja grupė tekstų, kurie tarsi stovi ant „šventumo slenksčio“ – jie nėra visiškai prilyginami pagrindiniam kanonui, bet ir nėra atmetami kaip klaidingi. Rytų krikščionybėje ši grupė vadinama anagignoskomena (gr. ἀναγιγνωσκόμενα). Šis terminas, pažodžiui reiškiantis „tai, kas … [Skaityti toliau…]
Antroposofija, Rudolfo Štainerio sukurta dvasinio mokslo kryptis, siūlo gilų ir daugialypį žmogaus būtybės supratimą, kuris apima ne tik fizinį, bet ir sielos bei dvasios aspektus. Vienas iš šios filosofijos elementų yra dvylikos dorybių koncepcija, siejama su zodiako ženklais ir metinėmis ciklais. Šios dorybės, kaip ir kitos antroposofinės idėjos, tokios kaip dvylika nuotaikų (Zodiako meditacijos) ar … [Skaityti toliau…]
Apaštališkasis laiškas „Ad Apostolicae“, paskelbtas 1851 m. rugpjūčio 22 d., yra dokumentas, kuriame buvo pabrėžiama būtinybė saugoti tikėjimo grynumą ir vienybę tarp tikinčiųjų. Dokumentas atskleidžia Bažnyčios siekį išlaikyti apaštališkąją tradiciją ir jos skleidžiamą mokymą, kuris sudaro tvirtą pagrindą krikščioniškojo gyvenimo principams. Laiške išryškinama Bažnyčios misija užtikrinti, kad tikėjimo tiesos būtų perduodamos iš kartos į kartą … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus kalba „Quibus luctuosissimis“, paskelbta 1851 metų rugsėjo 5 dieną, yra vienas iš dokumentų, kuriuose atsispindi Bažnyčios susirūpinimas dėl visuomenės moralinės ir dvasinės būklės. Ši kalba buvo parengta popiežiaus Pijaus IX, kuris tuo metu siekė atkreipti dėmesį į kylančias problemas, susijusias su sekuliarizacija, moralės nuosmukiu ir tikėjimo silpnėjimu. Kalba yra kreipimasis į visus katalikus, ragindamas … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus kalba „Multiplices inter“, paskelbta 1851 metų birželio 10 dieną, yra vienas iš dokumentų, kuriuose atsispindi Bažnyčios pozicija dėl visuomenės ir valstybės santykių bei tikėjimo laisvės klausimų. Ši kalba buvo parengta popiežiaus Pijaus IX, kuris tuo metu siekė išsaugoti katalikų Bažnyčios autoritetą ir integritetą besikeičiančioje Europos politinėje ir socialinėje erdvėje. „Multiplices inter“ kalba yra susijusi … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Pijaus IX kalba „Probe memineritis“, paskelbta 1855 metų sausio 22 dieną, yra vienas iš svarbių dokumentų, atspindinčių Bažnyčios dėmesį atminties ir prisiminimų svarbai krikščioniškame gyvenime. Ši kalba, nors ir skirta konkrečiam laikotarpiui ir aplinkybėms, turi universalių tiesų, kurios gali būti aktualios ir šiandieninėje tikėjimo praktikoje. „Probe memineritis“ lotyniškai reiškia „gerai atsiminkite“ arba „būkite atidūs … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Pijaus IX kalba „Multiplices inter“, paskelbta 1851 m. birželio 10 d., yra vienas iš dokumentų, kuriame nagrinėjami Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje, ypač susiję su katalikų tikėjimo gynimu ir kovą prieš klaidamokslius. Ši kalba yra skirta Bažnyčios situacijai tuo metu, kai visuomenėje plito sekuliarizacijos, racionalizmo ir kitų ideologijų idėjos, keliančios grėsmę krikščioniškajam pasaulėžiūrai. Pagrindinis … [Skaityti toliau…]
Setitai – tai viena iš seniausių gnostinių grupių, atsiradusių ankstyvaisiais mūsų eros amžiais, tikriausiai II a. pradžioje. Jie laikė save išskirtiniais žmonėmis – „šviesos palikuonimis“, kilusiais iš biblijinio Seto, Adomo ir Ievos trečiojo sūnaus. Setitai tikėjo, kad Setas ir jo palikuonys buvo išsaugoti kaip „grynosios sielos“, kurios išlaikė ryšį su dieviškąja Pleroma – tikrąja šviesos … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Pijaus IX kalba „Acerbissimum“, paskelbta 1852 m. rugsėjo 27 d., yra vienas iš dokumentų, kuriuose nagrinėjami Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje. Ši kalba yra skirta Bažnyčios situacijai tuo metu, ypač dėl klaidamokslių plitimo ir visuomenės moralinio nuopuolio. Popiežius išreiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelis žmonių nukrypsta nuo tikėjimo tiesų ir pasiduoda sekuliarizacijos bei racionalizmo … [Skaityti toliau…]
1862 m. birželio 9 d. popiežius Pijus IX pasakė alokiuciją (kalbą) „Maxima quidem“, kurioje atkreipė dėmesį į esminius klausimus, susijusius su Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų gyvenimu. Kalba buvo skirta į Romą iškilmėms susirinkusiai tarptautinei vyskupų bei dvasininkijos bendruomenei, o jos tikslas – aptarti Bažnyčios padėtį XIX a. vykstančių gilių socialinių bei politinių pokyčių akivaizdoje. Popiežius … [Skaityti toliau…]
„In consistoriali“ yra kalba, kurią popiežius Pijus IX pasakė 1850 metų lapkričio 1 dieną. Ji buvo skirta kardinolų susirinkimui ir aptarė pagrindinius klausimus, susijusius su Bažnyčios padėtimi tuo metu. Kalba rodo ne tik dvasinės vadovybės susirūpinimą tuo metu vykusiais pokyčiais, bet ir gilų pasiryžimą ginti tikėjimo principus nepaisant politinių ar socialinių sunkumų. Popiežius Pijus IX … [Skaityti toliau…]