Mirties menas (Ars Moriendi) – dar vadinamas ir Menas mirti arba Mirimo menas vardais – yra vėlyvųjų viduramžių dvasinis vadovas, padėjęs krikščionims pasiruošti paskutinei gyvenimo kelionei. Šie lotyniški traktatai atsirado XV amžiaus pradžioje kaip tiesioginis atsakas į didžiulius demografinius ir socialinius sukrėtimus, kuriuos sukėlė Europą nusiaubusi maro epidemija. Tuo metu Bažnyčia susidūrė su rimtu iššūkiu, … [Skaityti toliau…]
Tai viena jautriausių ir mistiškiausių krikščioniškojo pasaulio vietų, kurioje tikėjimas tampa fiziškai apčiuopiamas. Šventieji laiptai (Scala Sancta) nėra tiesiog architektūrinis elementas – tai relikvija, kurią maldininkai įveikia ne kojomis, o keliais, taip atkurdami paskutiniuosius Jėzaus Kristaus žingsnius prieš jo teismą. Pasak krikščioniškosios tradicijos, šie 28 balto marmuro laiptai kadaise vedė į Poncijaus Piloto pretorijų Jeruzalėje. … [Skaityti toliau…]
Žvelgiant į šiuolaikinės Romos žemėlapį, Lateranas (Laterano) yra istorinė vietovė pietrytinėje senojo miesto dalyje, esanti netoli Aureliano sienos. Tai nėra tiesiog vienas pastatas; tai ištisas urbanistinis ansamblis, šiandien geriausiai atpažįstamas kaip San Giovanni rajonas. Geografiškai ši vieta yra maždaug už 5 kilometrų į rytus nuo Vatikano, tačiau politiškai – tai viena svarbiausių pasaulio vietų. Nors … [Skaityti toliau…]
„Mirties Biblija“ – tai filosofinis Ovidijaus Kanto tekstas, kuriame nagrinėjami egzistencijos, gyvenimo pabaigos ir dvasinio pasaulio klausimai. Šis kūrinys atveria gilią žmogaus santykio su mirtimi perspektyvą, kviečiantį susimąstyti ne tik apie asmeninius patyrimus, bet ir apie universalią gyvenimo prasmę. Ovidijus Kantas, filosofas ir dvasinių tekstų kūrėjas, „Mirties Biblijoje“ kalba apie mirtį kaip apie neišvengiamą gyvenimo … [Skaityti toliau…]
Dešimt Egipto bausmių yra aprašytos Išėjimo knygoje (Iš 7–12) ir vaizduoja Dievo teismą faraonui ir Egiptui už izraelitų pavergimą bei faraono nenorą išlaisvinti Dievo tautos. Kiekviena bausmė buvo siunčiama kaip atsakas į faraono užsispyrimą ir kaip parodymas, kad Viešpats yra tikrasis Dievas, turintis valdžią virš Egipto dievų. 1. Vanduo paverstas krauju (Iš 7, 14–24)Nilo upės … [Skaityti toliau…]
Arkikatedra – tai ne šiaip didelė ar graži bažnyčia. Tai metropolito arkivyskupo sostas. Jei paprasta bažnyčia yra bendruomenės namai, o katedra – vyskupijos centras, tai arkikatedra yra visos bažnytinės provincijos (metropolijos) širdis. Tai vieta, kurioje saugomas dvasinis autoritetas, apimantis kelias vyskupijas. Lietuvoje turime dvi tokias vietas: Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedrą baziliką bei … [Skaityti toliau…]
Biblijoje minimas Angelas naikintojas – paslaptingas Dievo pasiuntinys, vykdantis teismą ir baudžiantis tautas. Skirtingose kalbose jis vadinamas įvairiai, tačiau visur išlieka ta pati esmė: tai ne savarankiška būtybė, o Dievo valios įrankis. Hebrajiškai jis vadinamas mal’ach ha-mashḥit – „pasiuntinys naikintojas“, trumpai mashḥit – tiesiog „naikintojas“. Lotyniškai (Vulgatoje) – Angelus Exterminans – „išnaikinantis angelas“ arba Angelus … [Skaityti toliau…]
1951-ųjų Kalėdų šventė Prancūzijoje tapo aštrios polemikos centru, kai Dižone Kalėdų senelis buvo simboliškai sudegintas ant katedros grotų. Šį veiksmą organizavo dvasininkai, pasmerkę Kalėdų senelį kaip figūrą, kuri esą skatina Kalėdų šventės „pagonėjimą“, nukreipdama dėmesį nuo tikrosios šventės – Išganytojo gimimo – prasmės. Įvykis sukėlė prieštaringų reakcijų, padalindamas visuomenę į dvi stovyklas. Vieni gynė Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Lalibelos kompleksas, esantis šiaurės Etiopijoje, yra sudarytas iš 11 viduramžių monolitinių bažnyčių. Jos unikalios tuo, kad nebuvo pastatytos iš plytų ar akmens blokų – visas šis architektūrinis ansamblis buvo iškirstas vientisoje vulkaninio tufo uoloje. Projektą inicijavo Etiopijos karalius Lalibela po to, kai 1187 m. musulmonai užėmė Jeruzalę. Karalius siekė savo šalyje sukurti naują piligrimystės centrą, … [Skaityti toliau…]
Oficialus soboro pavadinimas yra Švč. Dievo Motinos Užtarimo prie griovio soboras (rus. Собор Покрова Пресвятой Богородицы, что на Рву, trump. Покровский собор). Jis stovi Raudonojoje aikštėje, Maskvoje. Šventovė buvo pastatyta 1555–1561 m. imperatoriaus Ivano Rūsčiojo įsakymu, siekiant įamžinti pergalę prieš Kazanės chanatą. Nors šiandien tai muziejus, kuriame retkarčiais vyksta pamaldos, jo architektūra išlieka unikaliu pavyzdžiu, … [Skaityti toliau…]
Kenterberio katedra (Canterbury Cathedral) stovi Kente, Anglijoje, ir yra oficiali Kenterberio arkivyskupo – viso anglikonų tikėjimo lyderio – buveinė. Jos istorija prasidėjo dar 597 m. e. m., kai šv. Augustinas atvyko į Angliją atversti anglosaksų į krikščionybę. Nors bėgant amžiams pastatas buvo ne kartą perstatytas (ypač po didelio gaisro 1174 m.), šiandien ji žinoma kaip … [Skaityti toliau…]
Aja Sofija (Hagia Sophia), kurios pavadinimas graikiškai reiškia „Šventoji Išmintis“, stovi Stambule, Turkijoje. Dabartinį pastatą 537 m. e. m. užbaigė Bizantijos imperatorius Justinianas I. Pasak legendos, įžengęs į vidų imperatorius sušuko: „Saliamonai, aš tave pranokau!“, turėdamas omenyje Biblijinę Jeruzalės šventyklą. Tai buvo architektūrinė revoliucija: tūkstantį metų tai buvo didžiausia krikščionių šventovė pasaulyje, kol 1453 m. … [Skaityti toliau…]