„Yra metas verkti ir metas juoktis, metas raudoti ir metas šokti“ – tai žodžiai iš Ekleziasto knygos, kurioje kalbama apie gyvenimo cikliškumą ir žmogaus buvimo pasaulyje prasmę. Jie išreiškia mintį, kad kiekvienas dalykas turi savo laiką, o žmogus, gyvenantis pagal šią įžvalgą, geba priimti tiek džiaugsmą, tiek kančią kaip neatsiejamą gyvenimo dalį. Ekleziasto knyga išryškina, … [Skaityti toliau…]
„Viešpats davė, Viešpats atėmė, tebūna palaimintas Viešpaties vardas“ – tai žodžiai, išsakyti Jobo knygoje, kurioje pasakojama apie žmogaus gyvenimo išbandymus ir jo ištikimybę Dievui. Jobas, nors patyrė neapsakomus išbandymus, neteko turto, šeimos ir sveikatos, neprarado tikėjimo ir pripažino, kad viskas, ką žmogus turi, ateina iš Viešpaties. Šie žodžiai yra gili ir reikšminga teologinė išraiška, atspindinti … [Skaityti toliau…]
Jei bandytume įsivaizduoti antikos laikų intelektualo užrašų knygelę, kurioje persipina giliausios teologinės įžvalgos, graikų filosofų citatos, poezijos nuotrupos ir etikos pamokymai, geriausias pavyzdys būtų Klemenso Aleksandriečio veikalas „Stromatai“. Graikiškas originalo pavadinimas Strōmateis (gr. Στρωματεῖς) yra daugiskaita ir reiškia „margumynus“ ar „mišinius“, o lotyniškoje tradicijoje šis kūrinys buvo perimtas forma Stromata. Tai vienas mįslingiausių ir turtingiausių … [Skaityti toliau…]
Mirtis yra viena iš nedaugelio tikrumų gyvenime, kurią kiekvienas žmogus patiria. Šis neišvengiamumas dažnai kelia baimę, nes atrodo kaip visiškas pabaigos taškas. Tačiau ar mirtis iš tiesų yra visko pabaiga? Ar tai tik slenkstis į kitokią egzistencijos formą? Žvelgiant iš filosofinės ir dvasinės perspektyvos, mirtis yra ne galutinis sunaikinimas, o perėjimas. Tai, ką suvokiame kaip … [Skaityti toliau…]
Taip, kūnas neišvengiamai mirs, tačiau siela – tai, kas sudaro amžiną žmogaus esmę – yra nemirtinga. Mirties baimė yra natūralus žmogaus jausmas, nes gyvenimas kūne mums atrodo tikrovės pagrindas. Vis dėlto Biblija kviečia į mirtį žvelgti ne kaip į pabaigą, bet kaip į perėjimą į naują egzistencijos būvį, kuriame laukia amžinasis gyvenimas su Dievu. Pasak … [Skaityti toliau…]
Nemirtingumas, kaip amžinoji sielos egzistencija, yra vienas iš svarbiausių žmogaus dvasinių siekių ir krikščioniškojo tikėjimo pažadų. Nors žmogaus kūnas yra laikinas ir neišvengiamai miršta, siela – tai, kas sudaro esminę žmogaus prigimtį – yra pašaukta gyventi amžinai. Ši amžinybė nėra tik būties tąsa, bet ir vienybė su Dievu, kurio pilnatvė atsiskleidžia dangaus karalystėje. Biblija moko, … [Skaityti toliau…]
Sąvoka Acheropita (iš graikų k. acheiropoieta – „ne rankų darbo“) krikščioniškojo meno ir mistikos pasaulyje žymi objektus, kurie, tikima, atsirado stebuklingu būdu, be žmogaus – tapytojo ar skulptoriaus – įsikišimo. Tai nėra tiesiog meno kūriniai; tikintiesiems tai yra tiesioginis dieviškumo atspaudas materijoje, savotiška „dangaus fotografija“, palikta žemėje kaip įrodymas apie Kristaus ar Mergelės Marijos egzistavimą. … [Skaityti toliau…]
Mirties menas (Ars Moriendi) – dar vadinamas ir Menas mirti arba Mirimo menas vardais – yra vėlyvųjų viduramžių dvasinis vadovas, padėjęs krikščionims pasiruošti paskutinei gyvenimo kelionei. Šie lotyniški traktatai atsirado XV amžiaus pradžioje kaip tiesioginis atsakas į didžiulius demografinius ir socialinius sukrėtimus, kuriuos sukėlė Europą nusiaubusi maro epidemija. Tuo metu Bažnyčia susidūrė su rimtu iššūkiu, … [Skaityti toliau…]
Tai viena jautriausių ir mistiškiausių krikščioniškojo pasaulio vietų, kurioje tikėjimas tampa fiziškai apčiuopiamas. Šventieji laiptai (Scala Sancta) nėra tiesiog architektūrinis elementas – tai relikvija, kurią maldininkai įveikia ne kojomis, o keliais, taip atkurdami paskutiniuosius Jėzaus Kristaus žingsnius prieš jo teismą. Pasak krikščioniškosios tradicijos, šie 28 balto marmuro laiptai kadaise vedė į Poncijaus Piloto pretorijų Jeruzalėje. … [Skaityti toliau…]
Žvelgiant į šiuolaikinės Romos žemėlapį, Lateranas (Laterano) yra istorinė vietovė pietrytinėje senojo miesto dalyje, esanti netoli Aureliano sienos. Tai nėra tiesiog vienas pastatas; tai ištisas urbanistinis ansamblis, šiandien geriausiai atpažįstamas kaip San Giovanni rajonas. Geografiškai ši vieta yra maždaug už 5 kilometrų į rytus nuo Vatikano, tačiau politiškai – tai viena svarbiausių pasaulio vietų. Nors … [Skaityti toliau…]
„Mirties Biblija“ – tai filosofinis Ovidijaus Kanto tekstas, kuriame nagrinėjami egzistencijos, gyvenimo pabaigos ir dvasinio pasaulio klausimai. Šis kūrinys atveria gilią žmogaus santykio su mirtimi perspektyvą, kviečiantį susimąstyti ne tik apie asmeninius patyrimus, bet ir apie universalią gyvenimo prasmę. Ovidijus Kantas, filosofas ir dvasinių tekstų kūrėjas, „Mirties Biblijoje“ kalba apie mirtį kaip apie neišvengiamą gyvenimo … [Skaityti toliau…]
Dešimt Egipto bausmių yra aprašytos Išėjimo knygoje (Iš 7–12) ir vaizduoja Dievo teismą faraonui ir Egiptui už izraelitų pavergimą bei faraono nenorą išlaisvinti Dievo tautos. Kiekviena bausmė buvo siunčiama kaip atsakas į faraono užsispyrimą ir kaip parodymas, kad Viešpats yra tikrasis Dievas, turintis valdžią virš Egipto dievų. 1. Vanduo paverstas krauju (Iš 7, 14–24)Nilo upės … [Skaityti toliau…]