Skaičius 666 dažniausiai vadinamas žvėries skaičiumi. Jo ištakos siekia Naujojo Testamento Apreiškimo Jonui knygą (13:18), kur rašoma: „Kas turi išminties, teapskaičiuoja žvėries skaičių, nes tai žmogaus skaičius. Jo skaičius yra šeši šimtai šešiasdešimt šeši.“ Šis skaičius tapo vienu iš labiausiai atpažįstamų simbolių krikščioniškoje pasaulėžiūroje, o vėliau – ir visos Vakarų kultūros vaizduotėje. Jis dažnai siejamas … [Skaityti toliau…]
Dvylikos apaštalų evangelija (gr. Εὐαγγέλιον τῶν δώδεκα) pirmą kartą paminėta III a. pradžioje garsaus teologo Origeno. Savo „Homilijose apie Luko evangeliją“ jis išvardijo nepatikimus, eretiškus raštus, tarp kurių paminėjo ir šį pavadinimą. Origenas pabrėžė, kad nors daugelis bandė rašyti evangelijas, Bažnyčia pripažįsta tik keturias, o „Dvylikos evangelija“ yra viena iš tų, kurios liko už kanono … [Skaityti toliau…]
Kerintas buvo gnostikas ir ankstyvasis krikščionių mokytojas, veikęs Mažojoje Azijoje apie 100 m. po Kr. Jis laikomas vienu pirmųjų doketizmo (idėjos, kad Kristus tik „atrodė“ žmogumi) ir separatizmo pradininkų. Nors pati Kerinto evangelija (taip pat: Evangelija pagal Kerintą, angl. Gospel of Cerinthus) kaip fizinis tekstas neišliko, jos egzistavimą patvirtina Irenėjus, Epifanijus ir Eusebijus. Manoma, kad … [Skaityti toliau…]
Bazilidas buvo vienas pirmųjų ir įtakingiausių gnostikų mokytojų, veikęs Aleksandrijoje (Egiptas) apie 117–138 m. po Kr. Jis teigė, kad krikščionybė turi ne tik viešąjį mokymą, bet ir slaptą tradiciją, kurią jis neva gavo iš Glauko – apaštalo Petro aplinkos aiškintojo. Nors pati „Evangelija pagal Bazilidą“ neišliko, istoriniai šaltiniai (Origenas, Irenėjus, Hipolitas) vieningai mini, kad Bazilidas … [Skaityti toliau…]
Ankstyvosios krikščionybės raštijos istorijoje egzistuoja reiškinys, vadinamas „prarastaisiais apokrifais“. Tai tekstai, apie kurių egzistavimą žinome tik iš vėlesnių jų pasmerkimų ar draudžiamų knygų sąrašų. Viena tokių mįslių – Apolonijaus evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal Apolonijų, lot. Evangelium Apollonii), kuri krikščioniškoje tradicijoje išliko tik kaip uždraustas pavadinimas. Šis kūrinys yra unikalus tuo, kad, skirtingai … [Skaityti toliau…]
2012 metų rugsėjį Romoje vykusiame Tarptautiniame koptų studijų kongrese Harvardo universiteto profesorė Karen L. King pristatė nedidelį papiruso fragmentą, kuris akimirksniu apskriejo viso pasaulio žiniasklaidą. Keturių centimetrų aukščio ir aštuonių centimetrų pločio skiautėje koptų kalba buvo įrašyti žodžiai, kurių nebuvo jokiame kitame žinomame ankstyvosios krikščionybės tekste: „Jėzus pasakė jiems: ‘Mano žmona…’“ Šis radinys, gavęs provokuojantį … [Skaityti toliau…]
Betliejaus žvaigždė yra vienas iš reikšmingiausių krikščionių simbolių, siejamų su Jėzaus gimimu. Ji minima Evangelijoje pagal Matą kaip dangiškasis ženklas, vedęs Išminčius (Tris Karalius) į Betliejų, kur gimė Kristus. Ši žvaigždė simbolizuoja dieviškąją šviesą, apreiškimą ir Dievo vadovavimą. Betliejaus žvaigždės įvaizdis kildinamas iš Evangelijos pagal Matą (2:1–12), kur aprašoma, kaip Išminčiai iš Rytų, vadovaujami „Jo … [Skaityti toliau…]
Nors Biblijos kanonas apie Jėzaus gimimą ir pirmuosius Jo gyvenimo metus pateikia tik lakoniškus faktus, Rytų krikščionių tradicija šias spragas užpildė itin vaizdingais pasakojimais. Vienas išsamiausių tokių šaltinių – Armėnų kūdikystės evangelija (taip pat žinoma kaip Evangelija pagal armėnus, Armėniškoji kūdikystės evangelija, Armėniškoji Jėzaus vaikystės evangelija; angl. Armenian Infancy Gospel). Manoma, kad šis tekstas galutinę … [Skaityti toliau…]
Ankstyvosiose krikščionių bendruomenėse egzistavo didžiulis smalsumas dėl to, ką veikė Jėzus nuo gimimo iki savo viešosios veiklos pradžios. Kadangi kanoninės evangelijos apie šį laikotarpį beveik tyli, atsirado tekstų, užpildančių šias spragas. Vienas žymiausių tokių kūrinių – Kūdikystės evangelija pagal Tomą (taip pat žinoma kaip Tomo kūdikystės evangelija; originalus graikiškas pavadinimas – Εὐαγγέλιον τοῦ Θωμᾶ τοῦ … [Skaityti toliau…]
Harmonija – tarsi tyli melodija, skambanti sielos gilumoje, kai viskas stoja į savo vietas: mintys, jausmai, veiksmai ir ryšys su pasauliu. Tai būsena, siejama su ramybe, pusiausvyra ir grožiu, tačiau kartu ir su gilia dvasine prasme. Žodis „harmonija“ kilęs iš graikų kalbos harmonia, reiškiančio „suderinimas“, „santykis“ arba „vienybė“. Terminas kildinamas iš šaknies ar- („sujungti“ arba … [Skaityti toliau…]
Nors popiežių pastangos kaupti rankraščius siekia ankstyvuosius viduramžius, būtent popiežiaus Siksto IV išleista bulė „Dėl karingosios Bažnyčios šlovės“ (Ad decorem militantis Ecclesiae) oficialiai įkūrė instituciją tokią, kokia ji veikia iki šiol. Šiuo dokumentu popiežius ne tik suteikė knygų rinkiniui teisinį statusą, bet ir oficialų pavadinimą, kuris lotyniškai skamba Biblioteca Apostolica Vaticana (Vatikano apaštališkoji biblioteka). Žodis … [Skaityti toliau…]
Mikelandželo Buonaročio (1475–1564) korespondencija ir poezija, saugoma tokiuose archyvuose kaip Casa Buonarroti Florencijoje bei Vatikano biblioteka (pvz., rankraštis Vat. lat. 3211), yra neįkainojamas dokumentų rinkinys, leidžiantis pažvelgti už oficialiosios Renesanso istorijos fasado. Šiuose laiškuose ir sonetuose užfiksuoti ne tik jo meniniai ieškojimai, bet ir įtempti, dažnai konfliktiški santykiai su institucine Bažnyčios valdžia. Šis dokumentinis palikimas … [Skaityti toliau…]