Nuo seniausių laikų žmonės akmenyse įžvelgė daugiau nei gamtos kūrinius. Jie buvo laikomi ryšio su dievais, protėviais ar kosmoso jėgomis simboliais. Kiekvienas šventas akmuo turi savo istoriją: kur jis rastas, kas jį atrado, kokius valdovus ar dvasinius mokytojus lydėjo ir kokią reikšmę įgavo skirtingose kultūrose. Kai kurie tapo relikvijomis šventyklose, kiti – karalių karūnų papuošalais … [Skaityti toliau…]
Svarbu suvokti, kad skandinavų dievai (Scandinavian Gods) nėra izoliuotas reiškinys – tai vėlyvoji, ryškiausia ir geriausiai dokumentuota bendros germanų mitologijos (Germanic Mythology) šaka. Nors šiandien juos dažniausiai vadiname „vikingų dievai“, šios dievybės kilo iš daug senesnių šaknų, bendrų visoms germanų gentims – nuo anglosaksų Britanijoje iki gotų ar frankų žemyninėje Europoje. Pavyzdžiui, skandinavų Odinas (Óðinn) … [Skaityti toliau…]
Sefirot – tai dešimt dieviškų emanacijų arba aspektų, per kuriuos Dievas (hebr. Ein Sof – „Beribis“) reiškiasi pasauliui ir palaiko visatos tvarką. Ši struktūra yra Kabalos – žydų mistinės tradicijos – pagrindas ir atskleidžia, kaip neaprėpiamas Dievas tampa pažinus per įvairias savo savybes. Sefira (dgs. sefirot, hebr. סְפִירוֹת) reiškia „skaičių“, „spindesį“ arba „sferą“. Tai ženklai … [Skaityti toliau…]
Kontempliatyvios vienuolės – tai moterys, pašventusios savo gyvenimą Dievui per maldą, tylą ir atsiskyrimą, dažnai klauzūriniuose vienuolynuose, kur jų pagrindinė misija yra kontempliacija – gilus, meditatyvus Dievo buvimo išgyvenimas. Jų gyvenimas, apgaubtas popiežiškojo uždarumo (clausura papalis), yra tarsi Bažnyčios plaučiai, alsuojantys malda už visą žmoniją. Kontempliatyvios vienuolės yra moterys, davusios vienuolinius įžadus (skaistumo, neturto ir … [Skaityti toliau…]
Bahajų tikėjime nėra formalių priesaikų ar įžadų, panašių į vienuolių ar dvasininkų įžadus kitose religijose. Tačiau tikėjimo priėmimas pats savaime laikomas sąmoningu asmens pasižadėjimu laikytis Bahá’u’lláh – Bahajų tikėjimo įkūrėjo – mokymų ir gyventi pagal Dievo nustatytus principus. Bahajų bendruomenėje tikėjimo įsipareigojimas yra asmeninis ir grindžiamas laisvu apsisprendimu. Bahajų tikėjimas susiformavo XIX amžiuje, Persijoje, ir … [Skaityti toliau…]
Senovės Egipto religinių idėjų ir pomirtinio gyvenimo sampratos studija „Egiptiečių idėjos apie pomirtinį gyvenimą“ (angl. Egyptian Ideas of the Future Life) yra vienas žinomiausių sero E. A. Voliso Badžo (E. A. Wallis Budge) darbų. Autorius, ilgametis Britų muziejaus Egipto ir Asirijos senienų saugotojas, šioje knygoje siekė plačiajai visuomenei suprantama forma išdėstyti esmines senovės egiptiečių tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Markiono evangelija (lot. Evangelium Marcionis), jo bendruomenėje vadinta „Viešpaties Evangelija“ (Euangelion tou Kyriou, angl. The Gospel of the Lord), nėra išlikusi jokiuose savarankiškuose rankraščiuose. Visa, ką apie ją žinome, gaunama iš poleminių II–IV a. krikščionių autorių liudijimų, kurie cituodami ir kritikuodami Markioną netiesiogiai perdavė jo teksto fragmentus. Dabartinės rekonstrukcijos yra sudarytos iš šių citatų ir … [Skaityti toliau…]
Akrės apgultis, žinoma kaip Siege of Acre anglų kalboje, حصار عكا (Ḥiṣār ʿAkkā) arabų kalboje ir Siège de Saint-Jean-d’Acre prancūzų kalboje, vyko 1189 m. rugpjūčio 28 d. – 1191 m. liepos 12 d. Akrės mieste, dabartiniame Izraelyje, per Trečiąjį kryžiaus žygį. Ši ilga ir kruvina apgultis tapo vienu svarbiausių žygio įvykių, kai kryžiuočiai, vadovaujami Ričardo … [Skaityti toliau…]
Biblijoje ežerai yra teologiniai simboliai, rodantys chaosą, Dievo galią, išgelbėjimą ir dvasinį perėjimą. Senovės Artimųjų Rytų kultūrose jūra dažnai buvo laikoma chaoso ir grėsmės simboliu, įkūnijančiu nežinomybę ar dievišką teismą, tačiau Dievas ją valdo, kaip matyti Ps 89, 9: „Tu valdai jūros šėlimą; kai jos bangos kyla, Tu jas nutildai.“ Jūros ir ežerai taip pat … [Skaityti toliau…]
Kelnų Manio kodeksas (lot. Codex Manichaicus Coloniensis) yra vienas svarbiausių XX amžiaus archeologinių radinių, iš esmės pakeitęs mokslininkų supratimą apie manichėjizmo ištakas ir pranašo Manio gyvenimą. Tai mažiausia pasaulyje antikinė knyga (jos matmenys tėra apie 3,5 x 4,5 cm), parašyta graikų kalba ant itin plono papiruso. Šis dokumentas, datuojamas V amžiumi, buvo įsigytas Kelnų universiteto … [Skaityti toliau…]
Manichėjų giesmės (lot. Cantica Manichaica) užima ypatingą vietą septynių kanoninių pranašo Manio raštų sąraše, nes jos reprezentuoja emocinį ir liturginį religijos pamatą. Skirtingai nei sausi teologiniai traktatai, šios giesmės buvo skirtos bendruomeniniam giedojimui, dvasiniam pakylėjimui ir pranašo garbinimui per muzikalią formą. Nors originalus kūrinys sirų kalba neišliko pilnas, XX amžiaus pradžios radiniai Turfano (vok. Turfan) … [Skaityti toliau…]
Gyvoji evangelija (sir. Ewangeliyōn Hayyā, taip pat vadinama Manio evangelija, Evangelija pagal Manį, Evangelion, Evangelium, uigūriškai Äwäŋgälïyon, koptiškai Euangelion nšōpe – „Gyvoji žinia“) yra pats svarbiausias pranašo Manio parašytas veikalas, užimantis pirmąją vietą septynių kanoninių manichėjizmo knygų sąraše. III amžiuje parašyta sirų kalba, ši knyga buvo sumanyta kaip galutinis ir nekintamas dieviškojo apreiškimo dokumentas, turėjęs … [Skaityti toliau…]