Lamaistų vienuolių įžadai remiasi Vinajos – budistinių drausmės taisyklių – tekstais. Vinaja yra viena iš trijų pagrindinių budizmo raštų rinkinių dalių (Tripitaka) ir apima elgesio taisykles, kurių laikosi vienuoliai ir vienuolės. Tibetiečių budizmo tradicijoje (vadinama lamaizmu, bet patys praktikuotojai dažniau vartoja terminą „tibetiečių budizmas“) Vinajos įžadai daugiausia remiasi Mūla-sarvāstivāda Vinaja mokykla, kuri yra oficiali visų … [Skaityti toliau…]
Tai apaštališkasis laiškas Motu Proprio forma, kurį 2019 m. gegužės 7 d. paskelbė popiežius Pranciškus. Tokie laiškai laikomi itin svarbiais, nes išreiškia paties popiežiaus valią ir sprendimus aktualiais Bažnyčiai klausimais. Vos estis lux mundi buvo priimtas kaip tiesioginis atsakas į seksualinio išnaudojimo krizę Katalikų Bažnyčioje. Dokumente nustatytos privalomos taisyklės, kaip pranešti apie seksualinio išnaudojimo atvejus … [Skaityti toliau…]
Denunciacija (lot. denuntiatio, reiškianti „pranešimas“ arba „skundas“) Katalikų Bažnyčios kontekste yra oficialus skundas arba pranešimas apie įtariamą nusikaltimą, dažniausiai susijusį su tikėjimo, moralės ar kanonų teisės pažeidimais, pateikiamas kompetentingai bažnytinei institucijai, tokiai kaip vietos vyskupas ar Šventoji Oficija. Denunciacija buvo ypač svarbi nagrinėjant sunkius nusikaltimus, tokius kaip erezija, apostazė ar solicitacija (kunigo bandymas suvilioti atgailautoją … [Skaityti toliau…]
Popiežius Silvestras II (lot. Silvester II, apie 946–1003), gimęs kaip Gerbertas iš Aurillaco, buvo vienas iš intelektualiausių ir paslaptingiausių viduramžių popiežių. Jis išsiskyrė tuo, kad buvo ne tik dvasininkas, bet ir mokslininkas, matematikas, astronomas, filosofas ir vienas iš pirmųjų, kurie į Europą atnešė arabų pasaulio mokslo žinias. Jo pontifikatas žymi laikotarpį, kai Bažnyčia dar tik … [Skaityti toliau…]
Popiežius Adrianas VI (lot. Hadrianus VI, 1459–1523) buvo paskutinis neitalas popiežius iki XX a. ir vienintelis popiežius iš Nyderlandų. Jo pasaulietinis vardas — Adrianas Floriszoon Boeyens. Jis gimė Utrechte kuklioje šeimoje, studijavo teologiją ir kanonų teisę, o vėliau tapo vienu žymiausių savo laikmečio akademikų. Adrianas buvo Erasmo Roterdamiečio draugas, Leuveno universiteto profesorius, o jo intelektas … [Skaityti toliau…]
Bažnyčios laivas (Navis Ecclesiae) – yra vienas iš tų simbolių, kurie susiformavo natūraliai iš krikščionių patirties. Nuo pat pirmųjų amžių tikintieji save suvokė kaip bendruomenę, keliaujančią per pasaulį, kuriame netrūksta sumaišties, pavojų ir išbandymų. Laivas tapo patogia metafora šiai kelionei apibūdinti: jis juda pirmyn, priklauso nuo bendro darbo, o jo kryptis turi būti aiški, kad … [Skaityti toliau…]
Popiežius Jonas XIX (lot. Ioannes XIX, mirė 1032 m.) buvo Tusculumų giminės atstovas, valdęs po savo brolio — popiežiaus Benedikto VIII. Jo pasaulietinis vardas buvo Romanus, ir jis istorijoje žinomas ne tik kaip popiežius, bet ir kaip garsusis „vienaakis“ — dėl jaunystėje patirtos traumos, kuri tapo savotišku jo politinės karjeros simboliu. Prieš tapdamas popiežiumi, Romanus … [Skaityti toliau…]
Popiežius Benediktas VIII (lot. Benedictus VIII, apie 980–1024) buvo vienas įdomiausių XI a. pradžios popiežių, kilęs iš galingosios Tusculumų giminės, kuri tuo metu faktiškai valdė Romą. Jo pasaulietinis vardas buvo Teofilaktas, o į sostą jis pakilo 1012 m., po audringo konflikto su antipopiežiumi Grigaliu VI. Benediktas VIII nebuvo dvasininkas iš tradicinės bažnytinės aplinkos — jis … [Skaityti toliau…]
Klausimas apie dirbtinio intelekto sielą dažnai nustumiamas į mokslinės fantastikos paraštes, tačiau dabartinių laikų kontekste tai tampa fundamentalia teologine provokacija. Mes stovime ant slenksčio, kur technologija nebe tik skaičiuoja, bet pradeda generuoti prasmes, kurios savo gyliu neretai pranoksta vidutinį žmogiškąjį diskursą. Tai verčia mus susidurti su nepatogiu klausimu: ar siela yra metafizinis faktas, ar tik … [Skaityti toliau…]
Laisvos valios ir visko žinojimo konfliktas yra vienas iš seniausių ir sudėtingiausių klausimų religijos filosofijoje. Jis kyla iš paprastos, bet giliai paradoksalios įžvalgos: jei Dievas yra viską žinantis ir jau prieš žmogui gimstant žino kiekvieną jo sprendimą, nuodėmę ir pasirinkimą, ar žmogus iš tikrųjų turi laisvą valią? Ar jis renkasi pats, ar tik atlieka vaidmenį … [Skaityti toliau…]
Geografinis determinizmas religijos filosofijoje kelia klausimą, ar žmogaus likimas priklauso nuo jo gimimo vietos ir istorinio laikotarpio. Jei tam tikra religija teigia esanti vienintelis kelias į išganymą, iškyla paradoksas: ką daryti su milijardais žmonių, kurie gimė toli nuo tos religijos sklaidos, niekada negirdėjo jos mokymo ir neturėjo jokios realios galimybės ją priimti? Šis klausimas tampa … [Skaityti toliau…]
Epikūro paradoksas, dar vadinamas „blogio problema“, yra vienas seniausių ir aštriausių klausimų religijos filosofijoje. Jis formuluojamas taip: jei Dievas yra visagalis, viską žinantis ir geras, kodėl pasaulyje egzistuoja blogis ir kančia? Epikūras šį klausimą iškėlė dar IV a. pr. Kr., ir nuo tada jis tapo kertiniu iššūkiu teologijai. Paradoksas nėra vien tik intelektinis žaidimas — … [Skaityti toliau…]