Andriejaus darbai (gr. Πράξεις Ἀνδρέου, lot. Acta Andreae, angl. Acts of Andrew) yra vienas iš penkių pagrindinių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių romanų, pasakojantis apie apaštalo Andriejaus (gr. Ἀνδρέας) gyvenimą, stebuklus ir kankinystę. Šis kūrinys, mokslo pasaulyje dažnai vadinamas „Andriejaus darbais“ (angl. Acts of Andrew), yra itin svarbus istorinis dokumentas, leidžiantis suprasti III a. krikščioniškąją mintį ir … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Dionisijaus Areopagito laiškai (gr. Ἐπιστολαί Διονυσίου τοῦ Ἀρεοπαγίτου; lot. Epistolae Dionysii Areopagitae; angl. The Letters of Dionysius the Areopagite) yra viena paslaptingiausių krikščioniškosios mistikos dalių. Nors tekstai parašyti apie VI a., jų autorius pasirašė Dionisijaus Areopagito (gr. Διονύσιος ὁ Ἀρεοπαγίτης), apaštalo Pauliaus mokinio, vardu. Šie laiškai tarnauja kaip glaustas, tačiau itin gilus įvadas į autoriaus … [Skaityti toliau…]
Paula Fredriksen (Paula Fredriksen) knyga „Nuo Jėzaus iki Kristaus: Naujojo Testamento Jėzaus įvaizdžių kilmė“ (angl. From Jesus to Christ: The Origins of the New Testament Images of Jesus) yra vienas svarbiausių šiuolaikinių akademinių veikalų, nagrinėjančių krikščionybės ištakas. Autorė, būdama senovės krikščionybės istorijos specialistė, siekia atsakyti į fundamentalų klausimą: kaip istoriškai realus asmuo, žydų pranašas Jėzus … [Skaityti toliau…]
Šėtono kilmė (angl. The Origin of Satan), 1995 m. parašyta Prinstono universiteto profesorės Elaine Pagels, yra fundamentali studija, analizuojanti Šėtono figūros transformaciją iš hebrajiškosios Biblijos „priešininko“ į krikščioniškąjį absoliutaus blogio įsikūnijimą. Autorė savo analizę grindžia istoriniu kontekstu, teigdama, kad Šėtono įvaizdis vystėsi ne tik kaip religinė doktrina, bet ir kaip socialinis įrankis, skirtas brėžti ribas … [Skaityti toliau…]
Śruti (sanskrito kalba: श्रुति, liet. „tai, kas girdėta“) yra švenčiausių hinduizmo tekstų korpusas, laikomas dieviškai apreikštu ir amžinu. Skirtingai nei Smṛti („tai, kas prisimenama“) tekstai, tokie kaip Mahabharata ar Puranos, kurie yra žmogaus sudaryti, Śruti laikomi tiesioginiu dieviškosios tiesos perteikimu, kurį senovės išminčiai (ṛṣi) „išgirdo“ meditacijos metu. Šie tekstai sudaro vedų literatūros pagrindą ir yra … [Skaityti toliau…]
Šventojo Bazilijaus regula (Regulae Fusius Tractatae ir Regulae Brevius Tractatae), sukurta IV a., yra vienas svarbiausių Rytų krikščionybės vienuolinio gyvenimo dokumentų. Šventasis Bazilijus Didysis (apie 330–379), Kapadokijos vyskupas ir teologas, laikomas Rytų Bažnyčios vienuolynų sistemos tėvu. Jo regula ne tik nustatė vienuolių gyvenimo taisykles, bet ir suformavo bendruomeninio (kenobitinio) vienuolinio gyvenimo modelį, kuris tapo pavyzdžiu … [Skaityti toliau…]
Krikščionių teologijoje ir filosofijoje docta ignorantia (lot. „mokytas nežinojimas“) yra sąvoka, apibūdinanti nuolankų žmogaus proto ribotumo pripažinimą siekiant pažinti Dievą, kuris yra begalinis ir neaprėpiamas. Šią idėją XV a. išplėtojo vokiečių teologas ir filosofas Mikalojus Kuzietis (Nicholas of Cusa), remdamasis ankstesnėmis mistinėmis tradicijomis, tokiomis kaip Pseudo-Dionisijaus Areopagito ir šv. Bonaventūros mokymai. Mokytas nežinojimas nėra neišmanymas, … [Skaityti toliau…]
Kai galvojame apie dievus, dažnai įsivaizduojame audringas Graikų ar Romėnų dievų dramas – Dzeuso meilės nuotykius, Heros kerštą ar Afroditės aistras. Tačiau ne visos religijos dievus vaizduoja kaip šeimos žmones, apsuptus žmonų, meilužių ir vaikų. Kai kuriose tradicijose dievai yra viengungiai – vieniši, nepriklausomi, neturintys nei sutuoktinio, nei palikuonių. Kodėl taip yra? Ar šie dievai … [Skaityti toliau…]
Dykuma – tai vieta, kur viskas atrodo tuščia, sausa, be gyvybės. Bet Biblijoje dykuma yra daugiau nei smėlis ir karštis – tai erdvė, kur žmogus susiduria su savimi, savo abejonėmis ir Dievu. Du dideli bibliniai veikėjai – Mozė ir Jėzus – praleido laiką dykumoje, kiekvienas savo kelionėje. Mozė vedė izraelitus per dykumą 40 metų, o … [Skaityti toliau…]
Prieš daugiau nei 3300 metų, apie 1300 m. pr. Kr., Mozė, didysis izraelitų vadovas, vedė savo tautą iš Egipto vergovės ir bendravo su Dievu, gavęs Dešimt įsakymų Sinajaus kalne. Tuo metu Jėzus Kristus, pagal krikščionybės mokymą, jau egzistavo kaip amžinas Dievo Žodis danguje, šalia Dievo Tėvo, dalyvaudamas visuose dieviškuose planuose, įskaitant Mozės laikus. Todėl, kai … [Skaityti toliau…]
Antrasis Vatikano susirinkimas (1962–1965 m.), žinomas kaip Vatikano II, yra vienas svarbiausių XX a. Katalikų Bažnyčios įvykių, radikaliai pakeitęs jos santykį su šiuolaikiniu pasauliu, liturgiją ir ekumeninį dialogą. Susirinkimas vyko nuo 1962 m. spalio 11 d. iki 1965 m. gruodžio 8 d., suskirstytas į keturias sesijas: 1962 m. rudenį, 1963 m., 1964 m. ir 1965 … [Skaityti toliau…]
Ordo Exsequiarum Romani Pontificis („Romos pontifiko laidotuvių apeigos“) yra liturginė knyga, kurioje išdėstytos detalios apeigos ir ritualai, vykstantys po popiežiaus mirties – nuo mirties konstatavimo iki laidotuvių ir palaidojimo. Šis dokumentas, reguliuojantis popiežiaus laidotuvių tvarką, yra svarbus Romos katalikų Bažnyčios liturginio gyvenimo elementas, atspindintis tiek šventąją tradiciją, tiek šiuolaikinius Bažnyčios poreikius. 2024 m. balandžio 29 … [Skaityti toliau…]