Jėzaus Kristaus išmintis (gr. Σοφία Ἰησοῦ Χριστοῦ, lot. Sophia Iesu Christi), mokslo pasaulyje plačiau žinoma kaip „Jėzaus Kristaus Sofija“ (angl. Sophia of Jesus Christ), yra vienas svarbiausių gnostinių traktatų, rastas 1945 metais Nag Hamadžio bibliotekoje (kodas III, 4 ir VIII, 1). Šis kūrinys užima unikalią vietą ankstyvosios krikščionybės literatūroje, nes jis reprezentuoja procesą, kaip grynai … [Skaityti toliau…]
„Eugnostas Palaimintasis“ (Eugnostos the Blessed) yra vienas iš labiausiai filosofinių ir teologiškai rafinuotų Nag Hamadžio bibliotekos tekstų. Jis išliko dviejose kopijose – III ir V kodeksuose (NHC III,3 ir V,1) – ir pateikiamas kaip laiškas, skirtas skaitytojui, trokštančiam suprasti dieviškosios tikrovės sandarą. Tai nėra krikščioniškas tekstas siaurąja prasme: jame beveik neminimas Jėzus, nėra biblinės istorijos … [Skaityti toliau…]
Mara Bar Serapiono laiškas (angl. Letter of Mara bar Serapion) yra unikalus istorinis dokumentas, parašytas sirų kalba, kuriame užfiksuoti vieni ankstyviausių galimų liudijimų apie Jėzų iš Nazareto ne krikščioniškuose šaltiniuose. Tai asmeninis, filosofinis laiškas, kurį tėvas Mara (bar Serapion), būdamas romėnų nelaisvėje po Samosatos (Mesopotamija) užėmimo, rašo savo sūnui Serapionui (Serapion, Σεραπίων). Nors tiksli laiško … [Skaityti toliau…]
Didašė (Dvylikos apaštalų mokymas) (gr. Διδαχή, Didachē) yra vienas seniausių krikščionybės raštų, kurio pilnas pavadinimas skamba taip: „Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų“ (gr. Διδαχὴ Κυρίου διὰ τῶν δώδεκα ἀποστόλων τοῖς ἔθνεσιν). Pats terminas kilęs iš graikų kalbos veiksmažodžio didaskein, reiškiančio „mokyti“, tad lietuviškai šį žodį galime suprasti kaip „mokymą“, „instrukciją“ arba „pamokymą“. Ankstyvojoje Bažnyčioje … [Skaityti toliau…]
Didašė arba Dvylikos apaštalų mokymas (gr. Διδαχή, Didachē), kurios pilnas pavadinimas yra „Viešpaties mokymas tautoms per dvylika apaštalų“ (gr. Διδαχὴ Κυρίου διὰ τῶν δώdeκα ἀποστόλων τοῖς ἔθνεσιν), yra ankstyvosios krikščionybės dokumentas – tekstas datuojamas I a. pabaiga arba II a. pradžia (apie 50–120 m. po Kr.), todėl jis yra senesnis už kai kurias Naujojo Testamento … [Skaityti toliau…]
Andriejaus darbai (gr. Πράξεις Ἀνδρέου, lot. Acta Andreae, angl. Acts of Andrew) yra vienas iš penkių pagrindinių ankstyvosios krikščionybės apokrifinių romanų, pasakojantis apie apaštalo Andriejaus (gr. Ἀνδρέας) gyvenimą, stebuklus ir kankinystę. Šis kūrinys, mokslo pasaulyje dažnai vadinamas „Andriejaus darbais“ (angl. Acts of Andrew), yra itin svarbus istorinis dokumentas, leidžiantis suprasti III a. krikščioniškąją mintį ir … [Skaityti toliau…]
Pseudo-Dionisijaus Areopagito laiškai (gr. Ἐπιστολαί Διονυσίου τοῦ Ἀρεοπαγίτου; lot. Epistolae Dionysii Areopagitae; angl. The Letters of Dionysius the Areopagite) yra viena paslaptingiausių krikščioniškosios mistikos dalių. Nors tekstai parašyti apie VI a., jų autorius pasirašė Dionisijaus Areopagito (gr. Διονύσιος ὁ Ἀρεοπαγίτης), apaštalo Pauliaus mokinio, vardu. Šie laiškai tarnauja kaip glaustas, tačiau itin gilus įvadas į autoriaus … [Skaityti toliau…]
Paula Fredriksen (Paula Fredriksen) knyga „Nuo Jėzaus iki Kristaus: Naujojo Testamento Jėzaus įvaizdžių kilmė“ (angl. From Jesus to Christ: The Origins of the New Testament Images of Jesus) yra vienas svarbiausių šiuolaikinių akademinių veikalų, nagrinėjančių krikščionybės ištakas. Autorė, būdama senovės krikščionybės istorijos specialistė, siekia atsakyti į fundamentalų klausimą: kaip istoriškai realus asmuo, žydų pranašas Jėzus … [Skaityti toliau…]
Šėtono kilmė (angl. The Origin of Satan), 1995 m. parašyta Prinstono universiteto profesorės Elaine Pagels, yra fundamentali studija, analizuojanti Šėtono figūros transformaciją iš hebrajiškosios Biblijos „priešininko“ į krikščioniškąjį absoliutaus blogio įsikūnijimą. Autorė savo analizę grindžia istoriniu kontekstu, teigdama, kad Šėtono įvaizdis vystėsi ne tik kaip religinė doktrina, bet ir kaip socialinis įrankis, skirtas brėžti ribas … [Skaityti toliau…]
Śruti (sanskrito kalba: श्रुति, liet. „tai, kas girdėta“) yra švenčiausių hinduizmo tekstų korpusas, laikomas dieviškai apreikštu ir amžinu. Skirtingai nei Smṛti („tai, kas prisimenama“) tekstai, tokie kaip Mahabharata ar Puranos, kurie yra žmogaus sudaryti, Śruti laikomi tiesioginiu dieviškosios tiesos perteikimu, kurį senovės išminčiai (ṛṣi) „išgirdo“ meditacijos metu. Šie tekstai sudaro vedų literatūros pagrindą ir yra … [Skaityti toliau…]
Šventojo Bazilijaus regula (Regulae Fusius Tractatae ir Regulae Brevius Tractatae), sukurta IV a., yra vienas svarbiausių Rytų krikščionybės vienuolinio gyvenimo dokumentų. Šventasis Bazilijus Didysis (apie 330–379), Kapadokijos vyskupas ir teologas, laikomas Rytų Bažnyčios vienuolynų sistemos tėvu. Jo regula ne tik nustatė vienuolių gyvenimo taisykles, bet ir suformavo bendruomeninio (kenobitinio) vienuolinio gyvenimo modelį, kuris tapo pavyzdžiu … [Skaityti toliau…]
Krikščionių teologijoje ir filosofijoje docta ignorantia (lot. „mokytas nežinojimas“) yra sąvoka, apibūdinanti nuolankų žmogaus proto ribotumo pripažinimą siekiant pažinti Dievą, kuris yra begalinis ir neaprėpiamas. Šią idėją XV a. išplėtojo vokiečių teologas ir filosofas Mikalojus Kuzietis (Nicholas of Cusa), remdamasis ankstesnėmis mistinėmis tradicijomis, tokiomis kaip Pseudo-Dionisijaus Areopagito ir šv. Bonaventūros mokymai. Mokytas nežinojimas nėra neišmanymas, … [Skaityti toliau…]