Žydiškas Kristaus gyvenimas arba Jėzaus kilmės knyga (The Jewish Life of Christ: Being the Sepher Toldoth Jeshu, 1885) – tai XIX a. britų laisvamanytojų G. W. Foote ir J. M. Wheeler parengtas leidinys, kuriame pateikiamas vienas iš Sefer Toledot Jeshu– žydų aplinkoje paplitusios antikrikščioniškos legendinės tradicijos – variantų. Knyga išversta iš hebrajų, papildyta istorine įžanga, … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio traktatas „Vom Schem Hamphoras“ (lietuviškai: Apie Šem Hamforą; pilnas pavadinimas: Vom Schem Hamphoras und vom Geschlecht Christi – liet. Apie Šem Hamforą ir Kristaus kilmę) yra vienas vėlyvųjų ir labiausiai kontroversiškų reformatoriaus kūrinių. Šis darbas pasirodė 1543 metais Vitenberge, praėjus vos keliems mėnesiams po kito pagarsėjusio traktato „Apie žydus ir jų melus“ (Von … [Skaityti toliau…]
Kai pirmą kartą susiduriama su „Toledot Yeshu“ – pagrindiniu šio žydų poleminio pasakojimo pavadinimu – ištinka nuostaba. Istoriniuose šaltiniuose jis taip pat minimas kitais vardais: Mar Mar Jesu, Toldoth Jeschu, Ma’aseh Yeshu ar Tola. Hebrajiškai šis tekstas dažniausiai aiškinamas kaip Toledot Ješu, Jėzaus kilmės pasakojimai arba Jėzaus kilmės legenda, o populiariai kartais verčiamas kaip Jėzaus … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje IV amžiaus pradžia buvo lūžio taškas: Romos imperijoje tęsėsi Diokletiano persekiojimai, o kartu vyko intensyvi intelektinė kova. Vienas ryškiausių šio laikotarpio tekstų – Euzebijaus iš Cezarėjos (Eusebius Caesariensis) traktatas „Prieš Hieroklą“ (lot. Contra Hieroclem; gr. Κατὰ Ἱεροκλέους / Πρὸς τὰ Ἱεροκλέους), parašytas apie 305–310 m. Šio kūrinio išplėstinis mokslinis pavadinimas, vartojamas Conybeare leidime, … [Skaityti toliau…]
„Peregrino mirtis“ (gr. Peri tēs Peregrínou teleútēs) – antikos satyrinis kūrinys, parašytas apie 165–170 m. Lucianas jame pasakoja apie keliautojo filosofo Peregrino Protėjo gyvenimą ir savižudybę, įvykdytą 165 m. Olimpinių žaidynių metu. Nors tekstas pirmiausia kritikuoja filosofinį šarlatanizmą ir savireklamą, jis tapo svarbiu šaltiniu ankstyvosios krikščionybės tyrimams, nes pateikia vieną ankstyviausių pagoniškų liudijimų apie krikščionių … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino veikalo „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) vertimas. Tai yra Augustino kalba, pasakyta Hipono sinode 393 m., kurioje jis išaiškina Tikėjimo simbolio (kredos) turinį, gindamas jį nuo įvairių erezijų, ypač manicheizmo ir arijonizmo. Šv. Augustino veikalas „Apie tikėjimą ir simbolį“ (De fide et symbolo) buvo parašytas 393 m. kaip kalba, pasakyta … [Skaityti toliau…]
Jėzaus išdavystė yra Naujojo Testamento įvykis, žymintis tiesioginę Jėzaus kančios pradžią. Šis įvykis detaliai aprašytas visose keturiose Evangelijose: Mato 26:14–16, Morkaus 14:10–11, Luko 22:1–6 ir Jono 18:2–5. Istorija atskleidžia sudėtingą religinių vadovų sąmokslą, mokinio išdavystę bei politinę įtampą to meto Jeruzalėje, kur baimė dėl minios sukilimo privertė valdžią ieškoti klastingų sprendimų už uždarų durų. Religiniai … [Skaityti toliau…]
Tamsos kunigaikštis (lot. Princeps Tenebrarum, angl. Prince of Darkness, gr. Σκοτεινὸς Ἄρχων, kin. 黑暗王子 hēi’àn wángzǐ) yra teologinis ir filosofinis terminas, vartojamas apibūdinti aukščiausią blogio jėgą dualistinėse religinėse sistemose. Šis pavadinimas žymi būtybę, kuri valdo tamsos karalystę ir yra visiškas šviesos principo priešininkas. Skirtingai nei krikščioniškoje tradicijoje, kur velnias suprantamas kaip Dievo sukurtas, bet vėliau … [Skaityti toliau…]
Erinijos (gr. Erinyes) yra vienos seniausių ir labiausiai bauginančių graikų mitologijos būtybių, įkūnijančios nepermaldaujamą kerštą ir prigimtinio teisingumo apsaugą. Jos kyla iš archajiškų laikų, kai moralinė tvarka buvo palaikoma ne per rašytinius įstatymus, o per kraujo ryšio sakralumą. Erinijos, dažnai vadinamos „prakeiksmo deivėmis“, pasirodo ten, kur pamindami patys švenčiausi šeimos bei visuomenės pagrindai. Jų užduotis … [Skaityti toliau…]
Furijos (lot. Furiae), graikų mitologijoje žinomos kaip erinijos (gr. Erinyes), yra senovinės keršto, įniršio ir sąžinės graužaties deivės. Jos įkūnija nepermaldaujamą teisingumą, kuris persekioja tuos, kurie sulaužė prigimtinius įstatymus ar moralės normas. Furijos kyla iš pačių seniausių chaoso laikų ir tarnauja kaip moralinės tvarkos sargės, baudžiančios nusidėjėlius ne tik požemio karalystėje, bet ir žemiškajame gyvenime, … [Skaityti toliau…]
Osuarijus (lot. ossuarium) yra specialus akmeninis, keraminis arba medinis indas, skirtas mirusiojo kaulams saugoti po to, kai minkštieji audiniai visiškai suyra. Šis terminas kilęs iš lotyniško žodžio „os“ (kaulas), o pati praktika yra glaudžiai susijusi su antrinio laidojimo tradicija, kurią diktavo vietos trūkumas kapavietėse arba specifinės religinės nuostatos. Osuarijai buvo itin paplitę antrosios šventyklos laikotarpiu … [Skaityti toliau…]
Barnabo evangelija (it. Il Vangelo di Barnaba, lot. Evangelium Barnabae, angl. Gospel of Barnabas, Evangelija pagal Barnabą) yra vienas mįslingiausių ir labiausiai diskutuojamų vėlyvųjų viduramžių tekstų, priskiriamų apokrifinės literatūros žanrui. Nors kūrinio autorius teigia esąs apaštalas Barnabas, lydėjęs šventąjį Paulių jo kelionėse, mokslinė analizė vieningai rodo, kad tai yra pseudoevangelinis veikalas, parašytas tarp XIV ir … [Skaityti toliau…]