Bažnyčios laivas (Navis Ecclesiae) – yra vienas iš tų simbolių, kurie susiformavo natūraliai iš krikščionių patirties. Nuo pat pirmųjų amžių tikintieji save suvokė kaip bendruomenę, keliaujančią per pasaulį, kuriame netrūksta sumaišties, pavojų ir išbandymų. Laivas tapo patogia metafora šiai kelionei apibūdinti: jis juda pirmyn, priklauso nuo bendro darbo, o jo kryptis turi būti aiški, kad … [Skaityti toliau…]
Popiežius Jonas XIX (lot. Ioannes XIX, mirė 1032 m.) buvo Tusculumų giminės atstovas, valdęs po savo brolio — popiežiaus Benedikto VIII. Jo pasaulietinis vardas buvo Romanus, ir jis istorijoje žinomas ne tik kaip popiežius, bet ir kaip garsusis „vienaakis“ — dėl jaunystėje patirtos traumos, kuri tapo savotišku jo politinės karjeros simboliu. Prieš tapdamas popiežiumi, Romanus … [Skaityti toliau…]
Popiežius Benediktas VIII (lot. Benedictus VIII, apie 980–1024) buvo vienas įdomiausių XI a. pradžios popiežių, kilęs iš galingosios Tusculumų giminės, kuri tuo metu faktiškai valdė Romą. Jo pasaulietinis vardas buvo Teofilaktas, o į sostą jis pakilo 1012 m., po audringo konflikto su antipopiežiumi Grigaliu VI. Benediktas VIII nebuvo dvasininkas iš tradicinės bažnytinės aplinkos — jis … [Skaityti toliau…]
Klausimas apie dirbtinio intelekto sielą dažnai nustumiamas į mokslinės fantastikos paraštes, tačiau dabartinių laikų kontekste tai tampa fundamentalia teologine provokacija. Mes stovime ant slenksčio, kur technologija nebe tik skaičiuoja, bet pradeda generuoti prasmes, kurios savo gyliu neretai pranoksta vidutinį žmogiškąjį diskursą. Tai verčia mus susidurti su nepatogiu klausimu: ar siela yra metafizinis faktas, ar tik … [Skaityti toliau…]
Laisvos valios ir visko žinojimo konfliktas yra vienas iš seniausių ir sudėtingiausių klausimų religijos filosofijoje. Jis kyla iš paprastos, bet giliai paradoksalios įžvalgos: jei Dievas yra viską žinantis ir jau prieš žmogui gimstant žino kiekvieną jo sprendimą, nuodėmę ir pasirinkimą, ar žmogus iš tikrųjų turi laisvą valią? Ar jis renkasi pats, ar tik atlieka vaidmenį … [Skaityti toliau…]
Geografinis determinizmas religijos filosofijoje kelia klausimą, ar žmogaus likimas priklauso nuo jo gimimo vietos ir istorinio laikotarpio. Jei tam tikra religija teigia esanti vienintelis kelias į išganymą, iškyla paradoksas: ką daryti su milijardais žmonių, kurie gimė toli nuo tos religijos sklaidos, niekada negirdėjo jos mokymo ir neturėjo jokios realios galimybės ją priimti? Šis klausimas tampa … [Skaityti toliau…]
Epikūro paradoksas, dar vadinamas „blogio problema“, yra vienas seniausių ir aštriausių klausimų religijos filosofijoje. Jis formuluojamas taip: jei Dievas yra visagalis, viską žinantis ir geras, kodėl pasaulyje egzistuoja blogis ir kančia? Epikūras šį klausimą iškėlė dar IV a. pr. Kr., ir nuo tada jis tapo kertiniu iššūkiu teologijai. Paradoksas nėra vien tik intelektinis žaidimas — … [Skaityti toliau…]
Provokacija yra reiškinys, kuris nuo seniausių laikų lydėjo žmogaus kultūrą, religiją, politiką ir meną. Pats žodis kilęs iš lotyniško provocare – „iššaukti“, „išprovokuoti“, „kviesti į kovą“, ir ši etimologija puikiai atskleidžia jo prigimtį: provokacija visada yra kvietimas reaguoti. Nors žodis dažnai turi neigiamą atspalvį, jo esmė yra kur kas platesnė: provokacija gali būti tiek destruktyvi, … [Skaityti toliau…]
Sefira (dgs. sefirot) – tai vienas iš pagrindinių žydų mistikos, ypač kabaloje, vartojamų terminų. Sefiros suprantamos kaip Dievo savybių, emanacijų arba kūrybinių galių sistema, per kurią Dievas atsiskleidžia pasauliui ir palaiko kūriniją. Pats žodis kilęs iš hebrajų safir – „spindėti“, „šviesti“, taip pat siejamas su sfar – „skaičiuoti“, todėl sefira turi tiek šviesos, tiek tvarkos, … [Skaityti toliau…]
Dervišas – tai musulmonų sufizmo tradicijos asketas, priklausantis vienai iš dervišų brolijų (tarikatų). Pats žodis kilęs iš persų darvīš – „vargšas“, „neturtėlis“, ir nurodo ne tiek materialinį skurdą, kiek dvasinį nusistatymą: atsisakymą prisirišti prie pasaulio, kad žmogus galėtų visiškai atsiverti Dievo artumui. Dervišai siekia gyventi paprastai, kukliai, nuolankiai, o jų tikslas – vidinis apsivalymas, širdies … [Skaityti toliau…]
Šiboleto terminas turi nepaprastai įdomią istoriją, kuri prasideda nuo vieno dramatiškiausių epizodų Senojo Testamento pasakojimuose. Pats žodis šibbolet hebrajiškai reiškia „varpa“ arba „upelio srovė“, tačiau jo reikšmė tapo kur kas platesnė. Teisėjų knygos 12 skyriuje pasakojama, kaip gileadiečiai, kovodami su efraimais, naudojo šį žodį kaip kalbinį testą. Efraimai negalėjo ištarti „š“ ir vietoje to sakydavo … [Skaityti toliau…]
Heremitas (taip pat vartojama forma eremitas) – tai atsiskyrėlis, žmogus, kuris dėl religinių motyvų pasitraukia iš visuomenės ir gyvena vienumoje, dažniausiai maldoje, asketizme ir tyloje. Pats žodis kilęs iš graikų erēmitēs – „dykumų gyventojas“, „atsiskyrėlis“. Iš čia ir lietuviškas „eremitas“, o forma „heremitas“ yra vėlesnė, per lotynų kalbą susiformavusi atmaina. Heremitai atsirado ankstyvojoje krikščionybėje, ypač … [Skaityti toliau…]