1705 m. sausio 24 d. Andrijos mieste gimė Carlo Maria Michelangelo Nicola Broschi (Karlas Bročis), kurį visas pasaulis vėliau garbino Farinelli vardu. Dainininko likimą suluošino ankstyva kastracija, tačiau ši brutali auka atvėrė jam duris į Baroko muzikos olimpą. Jo brolis Riccardo Broschi ir mokytojas Nicola Porpora išugdė fenomenalų trijų oktavų balsą, tapusį neoficialiu Vatikano ir … [Skaityti toliau…]
Goliatas, filistinų milžinas iš Gato, yra viena žymiausių Senojo Testamento figūrų, kurio istorija apie kovą su jaunuoju Dovydu (1 Samuelio 17) tapo archetipiniu pasakojimu apie drąsą, tikėjimą ir pergalę prieš neįveikiamą priešą. Aprašytas kaip daugiau nei devynių pėdų ūgio karys, Goliatas buvo filistinų čempionas, kėlęs siaubą izraelitams. Jo galimas ryšys su nefilimais ar rafaimais, senovės … [Skaityti toliau…]
Sielos aiškinimas arba Egzegezė apie sielą (angl. Exegesis on the Soul, kopt. ⲧⲉⲝⲏⲣⲏⲥⲓⲥ ⲉⲧⲃⲉ ⲧⲉⲯⲩⲧⲏ) yra antrojo amžiaus gnostinis traktatas, rastas 1945 metais Nag Hamadžio bibliotekoje (antrasis kodeksas, šeštas tekstas). Šis kūrinys pasižymi unikaliu literatūriniu stiliumi, kuriame gnostinė sielos drama persipina su gausiomis citatomis iš Senojo bei Naujojo Testamentų ir net Homero „Odisėja“. Skirtingai nuo … [Skaityti toliau…]
Didaskalija, dar vadinama Autoritetingas mokymas (kopt. ⲡⲥⲁϫⲉ ⲛ̄ⲧⲉ ⲡⲉⲓⲥⲁϫⲉ; angl. Authoritative Teaching, taip pat Authoritative Discourse; NHC VI,3), yra ankstyvasis gnostinis traktatas, parašytas maždaug 100–150 m. po Kr. ir išlikęs koptų kalba Nag Hamadžio bibliotekos šeštajame kodekse. Šis kūrinys užima unikalią vietą tarp II amžiaus religinių tekstų, nes jame nėra sudėtingos mitologijos apie dievybių hierarchijas, … [Skaityti toliau…]
Ptolemajaus laiškas Florai (gr. Ἐπιστολὴ πρὸς Φλώραν; lot. Epistula ad Floram; angl. Ptolemy’s Letter to Flora) yra vienas svarbiausių išlikusių ankstyvosios krikščionybės gnostinių tekstų, parašytas maždaug 140–160 m. po Kr. Jo autorius Ptolemajas buvo žymiausio gnostikų mokytojo Valentino mokinys ir viena iškiliausių Italijos valentinų mokyklos figūrų. Šis kūrinys yra unikalus tuo, kad jame nėra sudėtingos … [Skaityti toliau…]
Melitono iš Sardų homilija „Apie Velykas“ (gr. Περὶ Πάσχα; lot. De Pascha; angl. On the Pascha / Peri Pascha) yra vienas ankstyviausių ir įspūdingiausių krikščioniškosios retorikos pavyzdžių, parašytas maždaug 160–170 m. po Kr. Sardų vyskupas Melitonas, buvęs vienas ryškiausių II a. Bažnyčios lyderių, šį kūrinį parašė kaip liturginį pamokslą, skirtą Velykų nakties šventimui. Kūrinys ilgą … [Skaityti toliau…]
Aristido apologija (gr. Ἀπολογία τοῦ Ἀριστείδου; lot. Apologia Aristidis; angl. Apology of Aristides) yra vienas ankstyviausių krikščionių apologetikos paminklų, parašytas II a. pirmoje pusėje, maždaug 125 m. po Kr. Atėnų filosofas Aristidas, atsivertęs į krikščionybę, šį raštą skyrė imperatoriui Hadrianui (kai kuriais šaltiniais – Antoninui Pijui), siekdamas racionaliai paaiškinti ir apginti krikščionių tikėjimą. Šis kūrinys … [Skaityti toliau…]
Svetimautojos epizodas (lot. Pericope Adulterae) yra viena žinomiausių ir emociškai stipriausių Naujojo Testamento ištraukų, tradiciškai randama Jono evangelijoje (Jn 7, 53–8, 11). Šiame pasakojime aprašoma drama, kurioje fariziejai ir Rašto aiškintojai atveda pas Jėzų moterį, sugautą svetimaujant, siekdami jį išprovokuoti ir rasti pagrindą kaltinimui. Pagal Mozės įstatymą tokia moteris turėjo būti užmušta akmenimis, tačiau Jėzus, … [Skaityti toliau…]
Bultmano iššūkis – tai vokiečių teologo Rudolfo Bultmano (1884–1976) pasiūlytas požiūris, reikalaujantis „demitologizuoti“ Naująjį Testamentą, t.y. atskirti jo religinę žinią nuo mitologinių formų, kad būtų suprantama šiuolaikiniu kontekstu. Bultmanas teigė, kad Biblijoje aprašyti stebuklai, demonai, dangaus karalystės vaizdiniai ar fizinis prisikėlimas yra I amžiaus mitologinės išraiškos, kurias modernus žmogus negali priimti tiesiogine prasme. Jo iššūkis … [Skaityti toliau…]
Papijo „Viešpaties žodžių aiškinimas“ (gr. Λογίων Κυριακῶν Ἐξήγησις; lot. Exegesis Logiorum Dominicalium; angl. Exegesis of the Lord’s Sayings) – tai vienas svarbiausių ankstyvosios krikščionybės veikalų, parašytas apie 100–110 m. po Kr. Nors originalus penkių knygų rinkinys neišliko, jo fragmentai, išsaugoti Irenėjaus Lioniečio ir Eusebijaus Cezariėčio raštuose, yra neįkainojamas šaltinis tiriant evangelijų kilmę ir ankstyvąją žodinę … [Skaityti toliau…]
Kvadrato apologija (gr. Διαλογία τοῦ Κοδράτου; lot. Apologia Quadrati; angl. Quadratus’ Apology) laikoma pačiu seniausiu krikščionių tikėjimo gynimo raštu, kurį maždaug 124–125 m. po Kr. imperatoriui Hadrianui jo vizito Atėnuose metu įteikė mąstytojas Kvadratas Atėnietis. Šis veikalas žymi svarbų lūžį ankstyvosios Bažnyčios istorijoje, kai krikščionybė iš uždaros bendruomenės judėjimo pradėjo transformuotis į intelektualų dialogą su … [Skaityti toliau…]
Kerintas (gr. Κήρινθος) buvo viena kontroversiškiausių asmenybių ankstyvojoje krikščionybėje, kurios mokymas tapo pirmuoju rimtu iššūkiu formuojantis ortodoksinei doktrinai. Nors istoriniai šaltiniai apie jį yra fragmentiški ir pasiekė mus tik per jo oponentų, tokių kaip Irenėjus Lionietis ar Epifanijus Salaminietis, raštus, Kerinto įtaka buvo tokia didelė, kad apaštalas Jonas, kaip teigiama tradicijoje, parašė savo evangeliją specialiai … [Skaityti toliau…]