Kamerlengas (lot. Camerlengo) – tai iškilus Romos Katalikų Bažnyčios hierarchas, kurio svarbiausia funkcija – užtikrinti institucinį tęstinumą pasibaigus popiežiaus pontifikatui. Šis titulas, lietuviškai dar vadinamas kardinolu iždininku arba Vatikano rūmų valdytoju, egzistuoja nuo seno, o jo etimologija siejama su lotynišku žodžiu „camera“ (kambarys, iždas), atspindinčiu istorinę iždo priežiūros kilmę. Vis dėlto šiandienine prasme kamerlengas pasižymi … [Skaityti toliau…]
Žvejo žiedas (lot. Anulus Piscatoris) – tai oficialusis popiežiaus antspaudas ir vienas labiausiai simbolinių pontifikato regalijų, nuo seno siejamas su Šv. Petro, laikomo apaštalu bei pirmuoju Bažnyčios vadovu, kaip žvejo metafora. Pasak Naujajame Testamente minimų įvykių, apaštalas Petras, buvęs žvejys, Jėzaus kvietimu „sekti paskui mane“ (Mt 4, 19), buvo iškeltas į naują dvasinę misiją, vėliau … [Skaityti toliau…]
Visas pasaulis liūdėjo, kai mirdavo Popiežius. Popiežiaus mirtis Romos Katalikų Bažnyčioje nuo seno yra laikoma ypač reikšmingu įvykiu, kurį lydi simbolinių apeigų ir tradicijų visuma, reglamentuojanti paskutines pagerbimo ceremonijas bei naujo vyriausiojo pontifiko išrinkimą. Bažnyčios istorijoje šios apeigos ir praktikos per amžius kito, tačiau jose išliko esminė sakralumo bei tęstinumo dvasia, atspindinti ne tik religinį, … [Skaityti toliau…]
Dievas Tėvas krikščioniškoje teologijoje užima centrinę vietą kaip aukščiausiasis Kūrėjas, viską palaikantis dangaus ir žemės Viešpats, be kurio valios, pagal tradicinį mokymą, niekas nevyksta. Šis epitetas – Tėvas – pabrėžia glaudų asmeninį santykį su žmonija, tuo pat metu akcentuodamas nesuvokiamą didybę ir šventumą. „Viešpatie, Tu esi mūsų Tėvas, mes – molis, o Tu – mūsų … [Skaityti toliau…]
Religijos istorija Amerikoje nuo pat kolonijinių laikų išsiskyrė išskirtine dinamika bei kultūrine sinteze, atspindinčia įvairias konfesijas ir pasaulėžiūras. Šiandien Jungtinėse Amerikos Valstijose egzistuojantis religinis pluralizmas susiformavo dėl migracijos, socialinių permainų ir nuolatinio teologinių bei dvasinių srovių sąlyčio. Religinės bendruomenės, institucionalizuotos ir neformaliai susibūrusios, nuolat keitė ir keičia šalies identitetą, demokratijos sampratą bei pilietinį gyvenimą. Religijos … [Skaityti toliau…]
Šimtmečius bažnytinės muzikos skliautai priklausė išskirtinai vyrams. Tai nebuvo atsitiktinė tradicija, o griežtai reglamentuota teisinė sistema, kurios pamatu tapo Šv. Pauliaus Pirmasis laiškas korintiečiams (1 Kor 14, 34). Jame lotyniškai įrašytas įsakymas: „Mulieres in ecclesiis taceant“ (Tegul moterys bažnyčiose tyli). Viduramžiais šį draudimą į Bažnyčios teisę galutinai įrašė garsusis Graciano dekretas („Decretum Gratiani“), nurodęs, kad … [Skaityti toliau…]
Sopranas (it. soprano) yra aukščiausias moterų ir vaikų balso tipas, kuris muzikinėje hierarchijoje užima viršutinę poziciją. Šis terminas kildinamas iš italų kalbos žodžio, reiškiančio „viršuje“ arba „aukščiau“, kas tiesiogiai nurodo į šio balso vietą partitūroje. Soprano balsas pasižymi ypatingu skaidrumu, skambumu ir gebėjimu išsiskirti bendrame instrumentų ar kitų balsų fone, todėl jam dažniausiai patikimos pagrindinės … [Skaityti toliau…]
Simonas Bachas (lot. Simeon Bachos) yra istorinė ir religinė asmenybė, Biblijos tekstuose bei bažnyčios tradicijoje atpažįstama kaip Etiopijos eunuchas, tarnavęs galingai karalienei Kandakei. Pasak Apaštalų darbų knygos, šis vyras buvo atsakingas už visus karalystės iždus, o tai rodo jo itin aukštą socialinį statusą ir visišką valdovės pasitikėjimą. Jo kelionė iš Jeruzalės atgal į tėvynę tapo … [Skaityti toliau…]
Šv. Ignatas Konstantinopolietis (Niketas) buvo viena įtakingiausių ir labiausiai dramatišką likimą turėjusių devintojo amžiaus Bizantijos imperijos dvasinių figūrų. Gimęs apie 798 metus imperatoriaus Mykolo I Rangabės šeimoje, jis nuo pirmųjų dienų buvo auklėjamas kaip aukščiausio sluoksnio aristokratas, kuriam buvo numatyta valstybinė ateitis Konstantinopolio dvaro viršūnėse. Tačiau 813 metais įvykęs politinis perversmas, kurio metu jo tėvas … [Skaityti toliau…]
Hidžros (hind. hijra) yra viena unikaliausių ir seniausių socialinių bei religinių bendruomenių Pietų Azijoje, kurios nariai dažniausiai identifikuojasi kaip trečiosios lyties atstovai. Šią grupę sudaro asmenys, kurie gimė vyriškos lyties, tačiau save priskiria moterims, taip pat asmenys, turintys lyties vystymosi sutrikimų, arba translytės moterys. Indijoje ši bendruomenė turi gilias istorines šaknis ir užima specifinę vietą … [Skaityti toliau…]
Kondanja (pali k. Añña Kondañña, skr. Ājñāta Kauṇḍinya) užima ypatingą vietą budizmo istorijoje. Jis minimas kaip pirmasis Gautamos Budos mokinys, suvokęs jo mokymą ir pasiekęs nušvitimą. Šio asmens istorija prasidėjo dar princo Sidhartos vaikystėje, kai aštuoni išminčiai bramanai buvo pakviesti pranašauti kūdikio ateitį. Kondanja buvo jauniausias iš jų. Skirtingai nei kiti, dvejoję tarp pasaulietinio valdovo … [Skaityti toliau…]
Sandoros palapinė, dar vadinama Susitikimo palapine, buvo šventasis statinys, kurį Dievas įsakė pastatyti izraelitams jų kelionės po Sinajaus dykumą metu. Tai buvo laikina, bet itin svarbi šventovė, simbolizavusi Dievo artumą savo tautai. Nors tai nebuvo pastovi šventykla, Sandoros palapinė tapo pirmuoju centrinės izraelitų religijos simboliu. Dievas nurodė Mozei pastatyti palapinę ant Sinajaus kalno. Išėjimo knygos … [Skaityti toliau…]