Prancūziškas vardas Michel d’Herbigny lietuviškuose tekstuose dažniausiai užrašomas kaip Mišelis d’Erbini – taip bandyta pritaikyti prie mūsų kalbos skambesio, nors kartais pasitaiko ir Mišelis Burbuņonas d’Erbini, atkartojant pilną gimimo pavardę. Šis vardas skamba kaip iš senos prancūzų giminės kronikų, kur Herbigny – tai pilies pavadinimas Šampanėje, o Michel kilęs iš hebrajiško „kas kaip Dievas”. Jis … [Skaityti toliau…]
Vardas Gilles de Rais prancūzų kalboje tariamas maždaug kaip „Žilis de Rė”, o lietuviškuose tekstuose dažniausiai randamas kaip Žilberas de Rė – pastarasis variantas kartais pasitaiko senesnėse istorinėse knygose, kur bandyta pritaikyti vardą prie lietuviškos fonetikos ir viduramžių transkripcijų. Šis vardas – ne iš liaudies, o iš bretoniškos kilmės bajorų giminės, kur Gilles kilo iš … [Skaityti toliau…]
Vardas Sikstas kilęs iš lotyniško Sixtus, reiškiančio „šeštasis”, nors jis buvo antrasis popiežius tuo vardu – pirmasis valdė dar II amžiuje. Senovės šaltiniuose, kaip Liber Pontificalis, jis vadinamas ir Xystus, graikišku variantu, nes daugelis ankstyvųjų krikščionių tekstų maišėsi su helėniška tradicija. Įdomu, kad viduramžiais kai kurie mokslininkai painiojo jį su graikų filosofu, parašiusiu moralinių sentencijų … [Skaityti toliau…]
Šventoji Klara gimė 1194 m. Asyžiuje, kilmingoje ir turtingoje Offreduccio šeimoje. Nuo vaikystės ji garsėjo jautrumu, pamaldumu ir dosnumu vargšams. Jos gyvenimą pakeitė Šv. Pranciškaus Asyžiečio pamokslai — būtent jo radikalus Evangelijos skelbimas įkvėpė Klarą atsisakyti privilegijuoto gyvenimo ir pasirinkti neturtą bei visišką atsidavimą Dievui. Originalus vardas: Chiara OffreduccioItališkai: Chiara d’AssisiLietuviškai: Šventoji Klara iš Asyžiaus … [Skaityti toliau…]
Apolonijas Tianietis – vardas, kuris skamba tarsi iš mitų, nors jis buvo istorinis žmogus. Lietuviškas terminas „Apolonijas Tianietis“ kilęs iš graikiško Apollōnios ho Tyaneus, reiškiančio „Apolonijas iš Tianos“, mažos Kapadokijos miesto. Tačiau šis vardas slepia daug daugiau nei geografinę kilmę. Apolonijas buvo filosofas, asketas, keliautojas, stebukladarys ir moralinis mokytojas, kurį kai kurie senovės autoriai laikė … [Skaityti toliau…]
Philipas E. Tetlockas (Philip E. Tetlock), kanadiečių kilmės amerikiečių psichologas ir politologas, gimė 1954 metų kovo 2 dieną Toronte, o vaikystę praleido Vinipege bei Vankuveryje. Jis studijavo Britų Kolumbijos universitete, ten 1975 metais įgijo bakalaurą, o 1976 – magistrą psichologijos srityje, dirbdamas su Peteriu Suedfeldu prie diplomatinių tekstų analizės. Vėliau persikėlė į JAV, Jeilyje 1979 … [Skaityti toliau…]
Pierre Bayle (lietuviškai – Pjeras Bailis) buvo XVII a. pabaigos–XVIII a. pradžios prancūzų filosofas, skeptikas ir vienas ryškiausių ankstyvojo Apšvietos mąstytojų. Jis gimė 1647 m. Prancūzijoje, protestantų šeimoje, studijavo teologiją, bet greitai nusivylė dogmatizmu ir perėjo prie filosofijos bei istorijos. Dėl religinio persekiojimo turėjo bėgti į Nyderlandus, kur praleido didžiąją gyvenimo dalį ir tapo vienu … [Skaityti toliau…]
Kunigunda Liuksemburgietė (vok. Kunigunde von Luxemburg) – tai viena įtakingiausių viduramžių Europos moterų, Šventosios Romos imperijos imperatorė, kurios autoritetas prilygo jos vyro galingumui, o pamaldumas pelnė jai šventosios vardą. Asmenybė, Vardas ir Kilmė Kunigunda gyveno laikotarpiu, kai formavosi tai, ką šiandien vadiname Centrine Europa. 999 m. (arba 1000 m.) ji ištekėjo už Henriko II Šventojo … [Skaityti toliau…]
Džonas Viklifas (angl. John Wycliffe, kartais rašoma Wyclif ar Wiclif) gimė apie 1330 metus Jorkšyro grafystėje, Anglijoje, ir mirė 1384 m. Lutterworthe. Jis buvo teologas, filosofas, reformacijos pranašas, kurio idėjos turėjo didžiulę įtaką tiek Anglijoje, tiek žemyne. Viklifas studijavo ir dėstė Oksfordo universitete, kur tapo vienu iškiliausių scholastinės teologijos kritikų. Jo gyvenimas sutapo su laikotarpiu, … [Skaityti toliau…]
Jei literatūrinis grafas Drakula gimė iš Bramo Stokerio vaizduotės, tai Jonas Kantijus Silezietis (lot. Johannes Cantius) buvo „tikrasis“ košmaras, kurio istorija buvo dokumentuojama kaip teisinis ir medicininis faktas. Jo byla – tai viena ryškiausių ataskaitų apie vadinamuosius „post-mortem“ (pomirtinius) sugrįžėlius, kurią savo „Pragaro žodyne“ išgarsino J. Collin de Plancy. 1. Nuo gerbiamo tarėjo iki pasmerktos … [Skaityti toliau…]
Nikolas Flamelis (Nicolas Flamel, apie 1330–1418) yra viena mįslingiausių figūrų Europos kultūroje, kurios gyvenimas dalijamas į dvi dalis: dokumentuotą Paryžiaus miestiečio kasdienybę ir fantastinę nemirtingo alchemiko legendą. Nikolas Flamelis gimė XIV a. pirmoje pusėje, tačiau tiksli jo gimimo vieta (Paryžius ar Pontuazas) išlieka ginčų objektu. Jis įsitvirtino Paryžiuje kaip viešasis raštininkas prie Nekaltųjų kapinių (cimetière … [Skaityti toliau…]
Rodžeris Bekonas (lot. Rogerus Baconus, angl. Roger Bacon) buvo XIII amžiaus anglų filosofas, pranciškonų vienuolis ir gamtotyrininkas, gimęs apie 1214 m. Ilčesteryje, Somerseto grafystėje, Anglijoje, ir miręs apie 1292 m. Oksforde. Jis laikomas vienu iš ankstyvųjų eksperimentinio mokslo pradininkų, o dėl savo išskirtinių idėjų gavo pravardę Doctor Mirabilis – „Nuostabusis mokytojas“. Bekonas studijavo Oksfordo ir … [Skaityti toliau…]