Terminas „Velnio Biblija“ per amžius kurstė žmonių vaizduotę, baimę ir smalsumą. Daugeliui šie žodžiai asocijuojasi su magija, demonologiniais ritualais, piktųjų dvasių iššaukimu ar slaptomis okultinėmis draugijomis. Šis pavadinimas apipintas legendomis, perspėjimais ir mistika. Tačiau pažvelgus į istoriją ir faktus, atsiveria kur kas įdomesnė, sudėtingesnė ir labai žmogiška realybė. Norint iš tiesų suprasti, kas yra ši … [Skaityti toliau…]
1525-ieji metai Reformacijos istorijoje pažymėti ne tik valstiečių karais, bet ir esminiu lūžiu Vakarų mąstysenoje. Tuo metu pasirodęs Martyno Liuterio veikalas „Apie pavergtąją valią“ (De servo arbitrio) tapo galutiniu atsisveikinimu su humanizmu ir jo atstovu Erazmu Roterdamiečiu. Tai nėra tiesiog teologinis ginčas; tai radikali studija apie žmogaus prigimtį, kurioje Liuteris atsako į Erazmo traktatą, gynusį … [Skaityti toliau…]
1520 m. lapkritį pasirodęs traktatas „Apie krikščionio laisvę“ yra vienas iš trijų pagrindinių Martyno Liuterio manifestų, parašytų lemtingais Reformacijos lūžio metais. Tai glaustas, tačiau teologiškai talpus kūrinys, kuriame autorius pirmą kartą sistemingai išdėstė naują krikščioniško gyvenimo sampratą, nutoldamas nuo viduramžių scholastikos. Istorinis kontekstas ir pasirodymas Kūrinys pasirodė itin įtemptu metu: popiežius Leonas X jau buvo … [Skaityti toliau…]
Prieš Hansą Vurstą (Wider Hans Wurst) yra vienas vėlyviausių ir kartu aštriausių Martino Liuterio poleminių tekstų, parašytas 1541 metais. Šis kūrinys atsirado kaip atsakas į Heinricho von Wolfenbüttel, dar vadinamo Heinzu Wurstu, kaltinimus ir išpuolius prieš liuteronų mokymą. Liuteris čia ne tik gina savo teologines pozicijas, bet ir pateikia vieną iš ryškiausių autobiografinių Reformacijos pradžios … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio traktatas Visų M. Liuterio teiginių, pasmerktų popiežiaus Leono X bulėje, gynimas (Assertio omnium articulorum M. Lutheri per bullam Leonis X damnatorum, 1521) yra vienas iš kertinių Reformacijos dokumentų, parašytas kaip tiesioginis atsakas į popiežiaus Leono X bulę Exsurge Domine, kurioje buvo pasmerkti keturiasdešimt vienas Liuterio teiginys. Šis kūrinys žymi momentą, kai Liuteris galutinai … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio veikalas Apie vienuolystės įžadus (lot. De votis monasticis) yra vienas iš svarbiausių 1521 metų Reformacijos tekstų, parašytas Wartburgo pilyje, kai Liuteris buvo pasislėpęs po Wormso seimo. Šis kūrinys tapo kertiniu argumentu prieš viduramžių vienuolinę sistemą ir turėjo tiesioginį poveikį vienuolynų griūčiai Šiaurės Europoje. Liuteris jame siekė parodyti, kad vienuoliniai įžadai nėra paremti Šventuoju … [Skaityti toliau…]
Diatriba (diatribe) yra vienas seniausių Vakarų poleminių žanrų, susiformavęs helenistinės filosofijos aplinkoje ir vėliau tapęs svarbia humanistinės literatūros dalimi. Šis terminas pirmiausia reiškė kasdienį filosofų užsiėmimą, tačiau ilgainiui įgijo specifinę reikšmę – moralinį ir retorinį svarstymą, kuriame autorius kritiškai nagrinėja tam tikrą temą, pasitelkdamas dialogo, klausimų ir atsakymų, įsivaizduojamo oponento bei argumentų analizės formą. Diatriba … [Skaityti toliau…]
Apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Svarstymas apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Roterdamiečio kūrinys, tapęs viena svarbiausių XVI amžiaus intelektualinių diskursų dalių. Ši diatriba žymi oficialų humanisto atsiribojimą nuo Martino Liuterio ir Reformacijos judėjimo, kurį jis … [Skaityti toliau…]
Apie privačių Mišių panaikinimą (lot. De abroganda missa privata Martini Lutheri sententia, vok. Vom Mißbrauch der Messe) yra vienas svarbiausių ankstyvosios Reformacijos dokumentų, pasirodęs 1521 metais. Martinas Liuteris šį kūrinį parašė slapstydamasis Vartburgo (Wartburg) pilyje, kur jis buvo žinomas riterio Jurgio (Junker Jörg) vardu po to, kai Vormso suvažiavime buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Veikalas … [Skaityti toliau…]
„Vokiškoji teologija (angl. Theologia Germanica, vok. Theologia Deutsch) yra vienas reikšmingiausių XIV a. vėlyvosios vokiečių mistikos tekstų, parašytas anoniminio Frankfurto dvasininko. Tai nedidelės apimties, bet didelės įtakos veikalas, kuriame aiškinamas žmogaus santykis su Dievu, vidinės valios perkeitimas ir dvasinio gyvenimo tikslas. Autorius nesiekia kurti sisteminės teologijos, o pateikia praktinius patarimus, kaip žmogus gali atsisakyti savanaudiškų … [Skaityti toliau…]
Šis stačiatikių (ortodoksų, pravoslavų) religinis kalendorius rodo Rytų krikščionybės šventinį metų ritmą – nuo Kristaus gimimo iki Jo prisikėlimo ir Bažnyčios gimimo. Stačiatikiais Lietuvoje dažniausiai vadinami Rytų Ortodoksų Bažnyčios tikintieji, priklausantys Maskvos, Konstantinopolio ar kitoms patriarchijoms. Žodis pravoslavai dažniau vartojamas kalbant apie rusų ortodoksų tradiciją, o ortodoksai – tai tarptautinis pavadinimas, apimantis ir graikų, serbų, … [Skaityti toliau…]
Navjot (dar vadinamas Navjote arba Sedreh Pushi) yra zoroastrizmo tikėjimo priėmimo ceremonija, kurios šaknys siekia senovės Persiją, maždaug I tūkstantmetį prieš Kristų. Ceremonija remiasi pranašo Zaratustros mokymu apie gėrio, tiesos ir dorovės svarbą gyvenime. Pati apeiga ir įžadai atsirado kaip jaunuolio perėjimo į suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomenę simbolis. Navjot įžadus duoda berniukai ir mergaitės, dažniausiai nuo … [Skaityti toliau…]