1756 m. pasirodęs Voltero veikalas „Esė apie tautų papročius ir dvasią“ (Essai sur les mœurs et l’esprit des nations) tapo tikra intelektualine revoliucija. Tai buvo ambicingas bandymas parašyti pasaulinę istoriją, apimančią Europą, Rytų civilizacijas bei atsisakančią religinio determinizmo. Šis kūrinys gimė iš autoriaus noro pateikti alternatyvą tuometiniams istoriografams, kurie pasaulio įvykius aiškino išskirtinai per dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Žmogus – mašina (L’Homme Machine / Man a Machine) yra prancūzų gydytojo ir materialisto Julieno Offray de La Mettrie veikalas, pirmą kartą išleistas 1748 metais Leideno mieste. Tai vienas radikaliausių Apšvietos epochos tekstų, kuriame žmogaus prigimtis aiškinama remiantis griežtu materializmu ir mechanistiniu požiūriu. La Mettrie teigia, kad žmogaus siela nėra atskira substancija, o tik sudėtinga … [Skaityti toliau…]
Šiuolaikinėje visuomenėje religinės bendruomenės veikia ne tik kaip dvasinio gyvenimo centrai, bet ir kaip nevyriausybinės organizacijos, užsiimančios įvairiomis socialinėmis bei kultūrinėmis veiklomis. Dėl to kyla klausimų, kokios mokestinės prievolės joms taikomos, ar jos moka tokius pačius mokesčius kaip verslo įmonės, ar gali naudotis tam tikromis lengvatomis. Įvairiose šalyse susiformavusios skirtingos praktikos, tačiau remiantis Lietuvos ir … [Skaityti toliau…]
Šis klausimas iškyla daugeliui tikinčiųjų ir domisi ne tik katalikai, bet ir kitų konfesijų krikščionys ar dvasinių ieškojimų keliu einantys žmonės. Nors nėra griežto visiems vienodo grafiko, pagal kurį privalu lankytis bažnyčioje, tradicinės Katalikų Bažnyčios mokymas ir praktika siūlo kelias gaires, padedančias palaikyti gyvą tikėjimo ryšį. 1. Sekmadienio Mišios – privalomasis tikinčiųjų susitikimas Katalikų Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Terminas „penitentas“ (lot. paenitens) Katalikų Bažnyčios kontekste nusako žmogų, kuris nuoširdžiai atgailauja už savo nuodėmes ir kreipiasi į Dievą, ieškodamas dvasinio išganymo. Nors žodis „penitentas“ dažniausiai vartojamas apibūdinti asmenį, ateinantį atlikti išpažinties sakramento, platesne prasme jis taikomas visiems tikintiesiems, nuoširdžiai siekiantiems apvalyti savo sąžinę, pataisyti gyvenimo kryptį bei patirti dvasinį atnaujinimą. Trumpa sąvokos kilmė Penitentas … [Skaityti toliau…]
Išpažinties antspaudas – tai Katalikų Bažnyčios teologijoje bei teisėje esminis konfidencialumo principas, užtikrinantis absoliučią nuodėmių išpažinimo paslaptį. Šis principas reikalauja, kad kunigas arba bet kuris kitas asmuo, išgirdęs išpažinties turinį, niekada neatskleistų jokių detalių apie tai, kas jiems buvo pasakyta išpažinties sakramento metu. Teisinis pagrindas Pagal Katalikų Bažnyčios Kanonų teisę (ypač Kanoną Nr. 983 ir … [Skaityti toliau…]
Vienas iš reikšmingiausių aspektų Katalikų Bažnyčios mokyme yra išpažinties slaptumas. Šis principas, dar vadinamas „išpažinties antspaudu“ (lot. sigillum confessionis), reiškia, kad kunigas, išklausantis penitento (išpažintį atliekančio asmens), negali jokiomis aplinkybėmis atskleisti jokios išpažinties informacijos. Netgi teismai ar kitos teisinės institucijos negali įpareigoti kunigo atskleisti išgirstų nuodėmių. Tačiau visuomet kyla klausimas: ar gali būti kokių nors … [Skaityti toliau…]
Terminas „Velnio Biblija“ per amžius kurstė žmonių vaizduotę, baimę ir smalsumą. Daugeliui šie žodžiai asocijuojasi su magija, demonologiniais ritualais, piktųjų dvasių iššaukimu ar slaptomis okultinėmis draugijomis. Šis pavadinimas apipintas legendomis, perspėjimais ir mistika. Tačiau pažvelgus į istoriją ir faktus, atsiveria kur kas įdomesnė, sudėtingesnė ir labai žmogiška realybė. Norint iš tiesų suprasti, kas yra ši … [Skaityti toliau…]
1525-ieji metai Reformacijos istorijoje pažymėti ne tik valstiečių karais, bet ir esminiu lūžiu Vakarų mąstysenoje. Tuo metu pasirodęs Martyno Liuterio veikalas „Apie pavergtąją valią“ (De servo arbitrio) tapo galutiniu atsisveikinimu su humanizmu ir jo atstovu Erazmu Roterdamiečiu. Tai nėra tiesiog teologinis ginčas; tai radikali studija apie žmogaus prigimtį, kurioje Liuteris atsako į Erazmo traktatą, gynusį … [Skaityti toliau…]
1520 m. lapkritį pasirodęs traktatas „Apie krikščionio laisvę“ yra vienas iš trijų pagrindinių Martyno Liuterio manifestų, parašytų lemtingais Reformacijos lūžio metais. Tai glaustas, tačiau teologiškai talpus kūrinys, kuriame autorius pirmą kartą sistemingai išdėstė naują krikščioniško gyvenimo sampratą, nutoldamas nuo viduramžių scholastikos. Istorinis kontekstas ir pasirodymas Kūrinys pasirodė itin įtemptu metu: popiežius Leonas X jau buvo … [Skaityti toliau…]
Prieš Hansą Vurstą (Wider Hans Wurst) yra vienas vėlyviausių ir kartu aštriausių Martino Liuterio poleminių tekstų, parašytas 1541 metais. Šis kūrinys atsirado kaip atsakas į Heinricho von Wolfenbüttel, dar vadinamo Heinzu Wurstu, kaltinimus ir išpuolius prieš liuteronų mokymą. Liuteris čia ne tik gina savo teologines pozicijas, bet ir pateikia vieną iš ryškiausių autobiografinių Reformacijos pradžios … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio traktatas Visų M. Liuterio teiginių, pasmerktų popiežiaus Leono X bulėje, gynimas (Assertio omnium articulorum M. Lutheri per bullam Leonis X damnatorum, 1521) yra vienas iš kertinių Reformacijos dokumentų, parašytas kaip tiesioginis atsakas į popiežiaus Leono X bulę Exsurge Domine, kurioje buvo pasmerkti keturiasdešimt vienas Liuterio teiginys. Šis kūrinys žymi momentą, kai Liuteris galutinai … [Skaityti toliau…]