Apie vienuolystės įžadus (De votis monasticis)

Martyno Liuterio veikalas Apie vienuolystės įžadus (lot. De votis monasticis) yra vienas iš svarbiausių 1521 metų Reformacijos tekstų, parašytas Wartburgo pilyje, kai Liuteris buvo pasislėpęs po Wormso seimo. Šis kūrinys tapo kertiniu argumentu prieš viduramžių vienuolinę sistemą ir turėjo tiesioginį poveikį vienuolynų griūčiai Šiaurės Europoje. Liuteris jame siekė parodyti, kad vienuoliniai įžadai nėra paremti Šventuoju … [Skaityti toliau…]

Kas yra diatriba?

Diatriba (diatribe) yra vienas seniausių Vakarų poleminių žanrų, susiformavęs helenistinės filosofijos aplinkoje ir vėliau tapęs svarbia humanistinės literatūros dalimi. Šis terminas pirmiausia reiškė kasdienį filosofų užsiėmimą, tačiau ilgainiui įgijo specifinę reikšmę – moralinį ir retorinį svarstymą, kuriame autorius kritiškai nagrinėja tam tikrą temą, pasitelkdamas dialogo, klausimų ir atsakymų, įsivaizduojamo oponento bei argumentų analizės formą. Diatriba … [Skaityti toliau…]

Apie laisvąją valią (De libero arbitrio)

Apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Svarstymas apie laisvąją valią (lot. De libero arbitrio diatribe sive collatio) yra 1524 metais pasirodęs Erazmo Roterdamiečio kūrinys, tapęs viena svarbiausių XVI amžiaus intelektualinių diskursų dalių. Ši diatriba žymi oficialų humanisto atsiribojimą nuo Martino Liuterio ir Reformacijos judėjimo, kurį jis … [Skaityti toliau…]

Apie privačių Mišių panaikinimą

Apie privačių Mišių panaikinimą (lot. De abroganda missa privata Martini Lutheri sententia, vok. Vom Mißbrauch der Messe) yra vienas svarbiausių ankstyvosios Reformacijos dokumentų, pasirodęs 1521 metais. Martinas Liuteris šį kūrinį parašė slapstydamasis Vartburgo (Wartburg) pilyje, kur jis buvo žinomas riterio Jurgio (Junker Jörg) vardu po to, kai Vormso suvažiavime buvo paskelbtas už įstatymo ribų. Veikalas … [Skaityti toliau…]

Vokiškoji teologija (Theologia Germanica)

„Vokiškoji teologija (angl. Theologia Germanica, vok. Theologia Deutsch) yra vienas reikšmingiausių XIV a. vėlyvosios vokiečių mistikos tekstų, parašytas anoniminio Frankfurto dvasininko. Tai nedidelės apimties, bet didelės įtakos veikalas, kuriame aiškinamas žmogaus santykis su Dievu, vidinės valios perkeitimas ir dvasinio gyvenimo tikslas. Autorius nesiekia kurti sisteminės teologijos, o pateikia praktinius patarimus, kaip žmogus gali atsisakyti savanaudiškų … [Skaityti toliau…]

Stačiatikių (ortodoksų) religinis kalendorius

Šis stačiatikių (ortodoksų, pravoslavų) religinis kalendorius rodo Rytų krikščionybės šventinį metų ritmą – nuo Kristaus gimimo iki Jo prisikėlimo ir Bažnyčios gimimo. Stačiatikiais Lietuvoje dažniausiai vadinami Rytų Ortodoksų Bažnyčios tikintieji, priklausantys Maskvos, Konstantinopolio ar kitoms patriarchijoms. Žodis pravoslavai dažniau vartojamas kalbant apie rusų ortodoksų tradiciją, o ortodoksai – tai tarptautinis pavadinimas, apimantis ir graikų, serbų, … [Skaityti toliau…]

Zoroastrizmo Navjot įžadai

Navjot (dar vadinamas Navjote arba Sedreh Pushi) yra zoroastrizmo tikėjimo priėmimo ceremonija, kurios šaknys siekia senovės Persiją, maždaug I tūkstantmetį prieš Kristų. Ceremonija remiasi pranašo Zaratustros mokymu apie gėrio, tiesos ir dorovės svarbą gyvenime. Pati apeiga ir įžadai atsirado kaip jaunuolio perėjimo į suaugusiųjų tikinčiųjų bendruomenę simbolis. Navjot įžadus duoda berniukai ir mergaitės, dažniausiai nuo … [Skaityti toliau…]

Jėzaus Kristaus apsireiškimai

Jėzaus Kristaus apsireiškimai yra vieni reikšmingiausių antgamtinių reiškinių krikščionybėje, ypač katalikų tradicijoje. Šie regėjimai, kai tikima, kad prisikėlęs Kristus pasirodo tikintiesiems, dažnai perteikia žinias apie Dievo gailestingumą, atgailą, maldą ar artėjimą prie Jo Širdies. Skirtingai nuo Mergelės Marijos apsireiškimų, kurie nukreipia į Kristų kaip tarpininką, Jėzaus apsireiškimai yra tiesioginis Dievo Sūnaus kreipimasis, pabrėžiantis Jo dieviškąją … [Skaityti toliau…]

Alireza Arafi

Alireza Arafi (pers. علی‌ رضا اعرافی) yra Irano šiitų dvasininkas ir vienas iš reikšmingų religinės bei politinės sistemos veikėjų, gimęs 1959 metais Meybode, Jazdo provincijoje. Jis žinomas kaip ilgametis seminarijų administratorius, tarptautinių religinių institucijų vadovas ir asmuo, užimantis kelias aukštas pareigas Irano teokratinėje struktūroje. Arafi veikla apima religinį mokymą, teologinę priežiūrą ir dalyvavimą institucijose, kurios … [Skaityti toliau…]

Mojtaba Khamenei

Mojtaba Khamenei (pers. مجتبی خامنه‌ای) yra Irano politinėje ir religinėje sistemoje veikiantis šiitų dvasininkas, gimęs 1969 metais Teherane. Jis yra antrojo Irano aukščiausiojo lyderio Ali Khamenei sūnus ir vienas iš asmenų, kurių vardas dažniausiai minimas kalbant apie galimą įpėdinystę po tėvo valdymo. Mojtaba nuo jaunystės buvo susijęs su religinėmis studijomis ir saugumo struktūromis, o jo … [Skaityti toliau…]

Kas yra Mancikerto mūšis?

Mancikerto mūšis, žinomas kaip Battle of Manzikert anglų kalboje ir Μάχη του Μαντζικέρτ (Máchē tou Mantzikért) graikų kalboje, įvyko 1071 m. rugpjūčio 26 d. netoli Mancikerto miesto, rytinėje Mažosios Azijos dalyje (dabartinė Turkija). Ši kova tarp Bizantijos imperijos, vadovaujamos imperatoriaus Romano IV Diogeno, ir Seldžiukų turkų, vadovaujamų sultono Alp Arslano, tapo lemiamu momentu, atvėrusiu kelią … [Skaityti toliau…]

Kryptys ir keliai Biblijoje

Biblijoje kryptys – rytai, vakarai, šiaurė ir pietūs – yra teologiniai simboliai, rodantys Dievo veikimą, žmogaus kelionę ir dvasinę tikrovę. Kryptys siejamos su Dievo šlove, teismu, išgelbėjimu ar tremtimi, suteikdamos kontekstą šventajai istorijai. Pavyzdžiui, rytai simbolizuoja Dievo šlovę ir naują pradžią, nes saulė teka rytuose, o Edeno sodas buvo „rytuose“ (Pr 2, 8). Vakarai, priešingai, … [Skaityti toliau…]